Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Panevėžio vyskupija | |
Dekanatas | Pasvalio katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | mūras | |
Pastatyta | 1818 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė: | Pasvalio rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Pumpėnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Pumpėnai | |
Adresas | Ąžuolyno g. 1 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi Pumpėnų miestelyje, 0,5 km į rytus nuo kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė, Įstro kairiajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų.
Istorija
Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus (Pumpėnų karmelitų vienuolynas) ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki 1784 m. atėmė Juozapas Šiška.
1784–1818 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, pašventinta 1818 m. rugsėjo 29 d. suteikiant Švč. Dievo Motinos Ėmimo dangun titulą. 1820–1832 m. bažnyčioje pastatyti 3 nauji altoriai. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. 1861 m. vyskupas Motiejus Valančius suteikė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės titulą, nustatė atlaidus liepos 16 d. 1880 m. gegužės 25 d. pavyskupis Aleksandras Beresnevičius bažnyčią konsekravo.
Iš kunigo Teodoro Strasevičiaus palikimo 1803 m. pastatyta senelių prieglauda. 1830 m. iš akmenų išmūryta varpinė, apmūrytas šventorius.
1853–1859 m. klebonavęs J. Ulasevičius perstatė prieglaudą, išlaikė parapinę mokyklą, remontavo bažnyčią. Klebonas Jonas Šimkevičius 1898 m. įrengė 20 registrų vargonus (pirmieji vargonai įrengti iki 1804 m.). 1900–1915 m. klebonavęs Juozapas Viksva atstatė ūkinius trobesius, atnaujino bažnyčią, šventoriaus tvorą (palaidotas šventoriuje). 1912 m. įsikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1913 m. įsteigęs arbatinę ir kepyklą.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano (64 × 32,5 m) halinė, bebokštė, su pusapskrite apside, (architektūra)|apside]], 3 priestatais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra senos kapinės, į tvorą įkomponuota akmenų skaldos mūro varpinė.
Nuorodos
|