Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Pumpėnų bažnyčia)
Christian cross.svg
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pumpenai church - panoramio.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Pasvalio katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1818 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija: Pumpėnų seniūnija
Gyvenvietė: Pumpėnai
Adresas Ąžuolyno g. 1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi Pumpėnų miestelyje, 0,5 km į rytus nuo kelio  A10  PanevėžysPasvalysBauskė, Įstro kairiajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų.

Istorija

Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus (Pumpėnų karmelitų vienuolynas) ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki 1784 m. atėmė Juozapas Šiška.

17841818 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, pašventinta 1818 m. rugsėjo 29 d. suteikiant Švč. Dievo Motinos Ėmimo dangun titulą. 18201832 m. bažnyčioje pastatyti 3 nauji altoriai. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. 1861 m. vyskupas Motiejus Valančius suteikė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės titulą, nustatė atlaidus liepos 16 d. 1880 m. gegužės 25 d. pavyskupis Aleksandras Beresnevičius bažnyčią konsekravo.

Iš kunigo Teodoro Strasevičiaus palikimo 1803 m. pastatyta senelių prieglauda. 1830 m. iš akmenų išmūryta varpinė, apmūrytas šventorius.

18531859 m. klebonavęs J. Ulasevičius perstatė prieglaudą, išlaikė parapinę mokyklą, remontavo bažnyčią. Klebonas Jonas Šimkevičius 1898 m. įrengė 20 registrų vargonus (pirmieji vargonai įrengti iki 1804 m.). 19001915 m. klebonavęs Juozapas Viksva atstatė ūkinius trobesius, atnaujino bažnyčią, šventoriaus tvorą (palaidotas šventoriuje). 1912 m. įsikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1913 m. įsteigęs arbatinę ir kepyklą.

Architektūra

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano (64 × 32,5 m) halinė, bebokštė, su pusapskrite apside, (architektūra)|apside]], 3 priestatais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra senos kapinės, į tvorą įkomponuota akmenų skaldos mūro varpinė.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+74-0=74 wiki spaudos ženklai).