Puntukas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie kaimą žr. Puntukas (kaimas).

Koordinatės:55°29′03″N 25°03′31″E / 55.48417°N 25.05861°E / 55.48417; 25.05861

Puntukas.

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Dvaronyse, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis, Karalienės liūnas.

Istorija

XX a. tarpukariu minimas akmuo Puntakiuose [1] – galbūt nuo vietovės ir akmens pavadinimas kilęs. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.

Aprašas

Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pùntukas
Kilmininkas: Pùntuko
Naudininkas: Pùntukui
Galininkas: Pùntuką
Įnagininkas: Pùntuku
Vietininkas: Pùntuke

Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Milžinas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.

Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų metinių proga.

Kilmė

Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.

Legenda

Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs.

Pavadinimo kilmė

Liaudies etimologija byloja, kad akmuo pavadintas karžygio Puntuko vardu, kiti kildina nuo nedoro vyro Puntuko vardo.[2]

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Puntukas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Puntukas. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 695 psl.
  2. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 119–120 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3048-380=2668 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 10% (+294-2=292 wiki spaudos ženklai).