Radomo konfederacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Radomo konfederacija (17671768 m.) - Abiejų Tautų Respublikos stambiųjų feodalų ir bajorų (šlėktų) ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti karaliaus valdžią.

1767 m. Rusijos ambasadoriui M. Repninui kurstant, visur ėmė kurtis prieš karalių ir Čartoriskius nukreiptos konfederacijos. Konfederacijos centru buvo numatytas Radomas. Tačiau visi konfederatai labai nusivylė: Radome rusų kariuomenės apsupti, jie buvo priversti pasirašyti konfederacijos aktą. Paskelbus generalinės konfederacijos aktą, į konfederatų ir Rusijos pusę perėjo ir valdovas. Respublikoje buvo atkurta senoji visuomeninė santvarka, bajorų teisės buvo paskelbtos „amžinomis ir neatšaukiamomis“. Išsaugota bajorų teisė nepaklusti valdovui. Tada konfederacija iš Radomo buvo perkelta į Varšuvą, kur gyveno pats Repninas.

Radomo konfederacija sutrukdė įgyvendinti reformas ir įstūmė Respubliką ne tik į faktinę, bet ir į teisinę priklausomybę nuo Rusijos.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: