Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Radvila Astikaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Radvila Astikaitis
lenk. Radziwiłł Ościkowicz
Radvilos
Trimitai
Trimitai

Gimė 1384 m.
Mirė 1477 m. (~93 m.)

Tėvas Kristinas Astikas
Sutuoktinis(-ė) Sofija Montvydaitė
Vaikai

Mikalojus Radvilaitis


Veikla
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, vienas įtakingiausių XV a. Lietuvos valstybės veikėjų.

Radvila Astikaitis (lenk. Radziwiłł Ościkowicz; 1384 m. Kernavėje – 1477 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, vienas įtakingiausių XV a. Lietuvos valstybės veikėjų.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminės, Kristino Astiko sūnus,[1] Radvilų giminės pradininkas.

Valstybės tarnyba

Turėjo didelę įtaką Lietuvoje. 1440 m. su jo parama Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Kazimieras Jogailaitis. 1447 m. padėjo jam tapti ir Lenkijos karaliumi. 1452 m. pretendavo ir į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.

1440 m. pirmasis Lietuvos dvaro maršalka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o ilgą laiką ir jos pirmininkas. 14681475 m. LDK žemietijos maršalka, nuo 1466 m. Trakų vaivada, nuo 1474 m. Vilniaus kaštelionas.

Užimdamas vienas svarbiausių LDK valstybinių pareigų, pradėjo plėsti ir savo asmenines valdas. Jam priklausė Musninkai, kuriuose buvo jo pagrindinis dvaras, Upninkai, Širvintos, Biržai, Kėdainiai, Vyžuonos, Užpaliai ir kiti dvarai. Visus juos paveldėjo vienintelis sūnus Mikalojus Radvilaitis, pirmasis pagal krikščionišką bajorų tradiciją iki tol įprastą Lietuvoje tėvavardį pavertęs pavarde.

Postas
Prieš tai:
Jonas Vėževičius
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų vaivada

14661477
Po to:
Stankus Sudijovaitis
Prieš tai:
Albertas Jonaitis Manvydas
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas

14751477
Po to:
Jonas Kęsgaila


Šaltiniai

  1. Radvila Astikaitis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 389 psl.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: