Ragainė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Panevėžio rajone žr. Ragainė (Panevėžys).
[[Ragainė
Nemanas]]
   Ragaine.jpg   
Ruine der Ordensburg.jpg

Ragainė
Nemanas
55°02′00″N 22°02′00″E / 55.033333°N 22.033333°E / 55.033333; 22.033333 (Ragainė)Koordinatės:55°02′00″N 22°02′00″E / 55.033333°N 22.033333°E / 55.033333; 22.033333 (Ragainė)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Nemano rajonas
Miesto gyvenvietė: Nemano miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1277
Gyventojų: 12 029 (2010 m.)
Plotas: 14 km²
Tankumas (2010): 859 žm./km²
Altitudė: 20 m
Istoriniai pavadinimai

rus. Неман

Pašto kodas: 238710
Tel. kodas: +7 40162
Tinklalapis: neman.gov39.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Ragainė
Nemanas
Vikiteka


Ragainė arba Nemanas (vok. Ragnit, lenk. Ragneta, rus. Неман, Neman) – miestas prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras. Kitame Nemuno krante – Pagėgių savivaldybė. Nemano rajono centras. 2002 m. gyventojų surašymo duomenimis 12 714 gyventojų.

Pagal pramonės produkcijos gamybos apimtį užima trečią vietą srityje po Karaliaučiaus ir Tilžės. Veikia celiuliozės – popieriaus kombinatas, metalo konstrukcijų, kabelių gamyklos, miško pramonės, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Turinys

Istorija

Archeologiniai duomenys rodo, kad Ragainės apylinkės buvo gyvenamos naujojo akmens amžiaus laikais: Ragainėje buvo rastas akmeninis laivinio tipo kovos kirvis. Rasta ir žalvario amžiaus dirbinių. Naujojo geležies amžiaus kapyne aptikta XI–XII a. dirbinių, jų tarpe žalvarinės svarstyklės. Priešais Rambyną, kairiajame Nemuno krante, yra Kaukaro kalnas. Pasak padavimų senovėje jame gyvenęs kalnų dievaitis Kaukaras. Greta jo yra Pilies kalnas. Ragainėje buvusi stipri skalvių pilis, apie kurią kronikininkas Petras Dusburgietis yra suteikęs nemaža žinių. Rašydamas apie „ilgą vienos pilies apsiautimą ir vieną nuostabų įvykį“, pažymi, kad Ragainės (Raganita) pilį buvo apsiautę rusėnai, dar 9 metus prieš Ordinui į Prūsiją atvykstant. Užpuolėjai pilies negalėję paimti, pavargę apsiausties metu ir klausę apsiaustuosius, kokiu maistu jie minta. – Žuvimis – šie atsakę. Mat jie pilies aikštėje turėję 20 x 20 žingsnių tvenkinį, kuriame buvę tiek daug žuvies, kad apsiaustiesiems ilgai jos užtekę. Tai patyrę Rusėnai pasitraukę. Ta proga kronininkas priduria: „Štai koks nuostabus dalykas: tada ten buvę apstu žuvų, gyvenant netikėliams skalviams, o dabar čia, esant krikščionims, vienos rupūžės tesiveisia ir tvenkiniai jau neturi tiek vandens, kad galėtų jo užtekti žuvims veistis“.

Istorinėmis žiniomis, Ragainė buvusi kryžiuočių puolama ir paimta 12771278 m., kai Ordino Sembos srities viršininkas Teodorikas sunaikinęs Ramigės (Rambyno) ir Ragainės pilis. 1279 m. karas su skalviais praktiškai baigėsi. 1289 m. tame pačiame kalne, sudegintos pilies vietoje, pastatė naują pilį ir pavadino „Landeshut“ (Krašto apsauga). 1293 m. vienoje iš Nemuno salų jie pastatė kitą tvirtovę – Šalauerbergą. 1326 m. Landeshuto piliai grąžintas senasis Ragainės vardas. Ji stovėjusi prie Ragnytės (ar Raganitos) upelio, kurio dabar nebėra.

Lietuviams šie kryžiuočių įstiprinimai nepatiko, ir jie keliais atvejais juos puolė. 1290 m iš Aukaimio atvykęs 36 liet. būrys pilį užpuolė. 1338 m. stipresni kariuomenės daliniai pilį apsupo, bet kryžiuočiai juos atmušė. 1347 m. lietuviai vėl puolė, bet nepaėmė. 1350 m. lietuviai sunaikino Ragainės pilį, bet Ordinas netrukus atstatė. 1365 m. lietuvių žygio metu sunaikinta Ragainės ir kitos dvi gretimos pilys; lietuviai išsivedę 800 belaisvių. Dar žinomi lietuvių užpuolimai 1361, 1364, 1375, 1377 m.

1397 m. Ordinas pradėjo statyti tvirtą masyvią mūro pilį, vieną iš tvirčiausių Lietuvos pasienyje. 1402 m. lietuviai sunaikino pilies plytinę ir kt. įrengimus, paėmė belaisvių, bet pilies paimti nebeįstengė. 1403 m. Vytauto puolimą kryžiuočiai vėl atmušė. 1409 m. Ordinas baigė pilį statyti. Iš Ordino archyve rastų dokumentų matyti, kad jau tais metais buvo projektuotas statyti Ragainės miestas su pylimu ir kitais gynybiniais įrengimais, bet 1410 m. karas neleido sumanymo įvykdyti. 1411 m. lietuviai užpuolė Ragainės ir Tilžės sritis ir išsivedė daug galvijų ir 205 arklius. Iš 1414 m. Žilbero de Lanua aprašymo matyti, kad Ragainės miestelis buvęs apsaugotas medine siena.

XIII–XIV a. Ragainė buvo komtūro buveinė ir svarbus kryžiuočių strateginis punktas, kuriame telkdavo karines jėgas Lietuvai puldinėti. Be to, čia įsteigtas Lietuvai šnipinėti centras. Pažymėtina kad ties Ragaine Ordinas sulaikė laivus su Lietuvos grūdais, kuriuos Jogaila siuntė į lenkų Pamarį. Šis incidentas paskubino Žalgirio mūšį. Ragainės pilies reikšmė pradėjo mažėti po 1422 m. Melno taikos. 1525 m. smarkiai sumažintos komtūrijos ribos, paliekant tik trečdalį buvusios teritorijos. Pradėjo kilti netoli esanti Tilžė.

Ragainės miestas pradėjo augti XVI a., bet greitai jį nustelbė bekylanti Tilžė, 1552 m. gavusi miesto teises, o Ragainė jas gavo tik 1722 m.[1]

15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (19221945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) miestas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181922 m. Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
19221945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Nemano rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Nemano miesto gyvenvietė
Nemano municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2010 m.
1782 m. 1875 m. 1905 m.sur. 1910 m.sur.[2] 1933 m.sur.[3] 1939 m.sur.
1 882 3 857 4 908 5 535 9 293 9 061
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2010 m.
9 500 11 600 12 500 13 821 12 700 12 029

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: