Rail Baltica

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rail Baltica trasa

Rail Baltica – Europos Sąjungos projektas[reikalingas šaltinis], pagal kurį europine arba standartine geležinkelio vėže būtų sujungtos Lenkija, Baltijos šalys ir Suomija bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija. Projektas numato viena geležinkelio linija sujungti Taliną (Estija) ir Varšuvą (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva). Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Ateityje siūlomas Helsinkio - Talino tunelis galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.[1] Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 950 km.

Maršrutas ir standartai

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžės – didžioji dalis viso tinklo yra rusiškoji vėžė ir tik 21,8 km ruožas nuo valstybės sienos su Lenkija iki Šeštokų yra standartinės vėžės. Rail Baltica turėtų būti modernaus geležinkelio atkarpa, einanti rekonstruota esama arba naujai nutiesta trasa, kurioje traukiniai judėtų didesniais greičiais.

Yra du galimi Rail Baltica tiesimo variantai. Pagal abu variantus numatoma modernizuoti geležinkelio atkarpą Varšuva – Balstogė – Elkas – Trakiškės iki galimo 160 km/h greičio,[2] ir nutiesti naują europietišką vėžę nuo Trakiškių iki Kauno.

Po to, pagal pirmą variantą, reikia modernizuoti esančią geležinkelio atkarpą Joniškis – Ryga – Tartu – Talinas iki galimo 160 km/h greičio, išlaikant rusišką vėžę, bei pastatyti naują atkarpą Kaunas – Joniškis su galimu 160 km/h greičiu. Dėl nesutampančių vėžių, netoli Kauno turėtų būti vykdomas prekių perkrovimas. Keleiviai Kaune turėtų persėsti į kitą traukinį. Svarstoma, ar statyti naują standartinės vėžės geležinkelio stotį (siūloma Kauno priemiestyje Palemone), ar panaudoti esamą geležinkelio infrastruktūrą.

Pagal antrą variantą turėtų būti tiesiamas naujas standartinės vėžės geležinkelis, kuriuo traukiniai judėtų 200 km/h greičiu, maršrutu Trakiškės – Kaunas – Joniškis – Riga – Piarnu – Talinas.[3] Pagal ES didelio greičio direktyvą naujos TEN-T linijos turi siekti 250 km/h, tačiau tokį projektą būtų sunku finansuoti.

Taip pat yra svarstoma galimybė statyti atšaką iš Kauno į Vilnių, tai – sykiu ir viena iš Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėjų.

Projekto eiga

2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo Lietuvoje Šeštokai-Mockava darbai. Rekonstruotas 7,5 km ilgio ruožas, kuriame sugretintos siauroji europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai. Atkarpa tarp Šeštokų ir Mockavos yra pirmasis „Rail Baltica“ ruožas, kuriame susijungia dviejų skirtingų standartų – rytinio ir vakarinio – vėžės. 2010 m. pradėtų darbų Mockavos–Šeštokų ruože vertė – 21,7 milijono litų.[4]

Planuojama, kad 2013 m. europinė vėžė jau sieks Kauną, o 2015 m. bus nutiesta visa Lietuvoje planuojama „Rail Baltica“ atkarpa – 335 km.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: