Rakverės mūšis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rakverės mūšis
Priklauso: Lenkijos-Švedijos karas (1600–1611)
Data: 1603 m. kovo 5
Vieta: Rakverė, dab. Estija
Rezultatas: ATR pergalė
Kariaujančios pusės
Švedija Švedija Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg ATR
Vadovai
Andersas Lenartsonas Jonas Karolis Chodkevičius
Karinė jėga
nežinoma nežinoma
Nuostoliai
170 žuvusių 1 žuvęs
2 sužeisti

Rakverės mūšis – mūšis, vykęs 1603 m. kovo 5 d. Rakverėje (vok. Wesenberg), dab. Estijos teritorijoje. Susikovė Abiejų Tautų Respublikos (vad. Jonas Karolis Chodkevičius) ir Švedijos karalystės (vad. Andersas Lenartsonas) kariuomenės. Mūšį Lenkijos-Švedijos kare (1600–1611) dėl ginčijamų Livonijos teritorijų ir dominium Maris Baltici laimėjo ATR pusė.

Turinys

Priežastys

Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius, pakeitęs susirgųsį kariuomenės vadą etmoną Janą Zamoiskį, pradėjo 1603 m. kampaniją apsupdamas Dorpatą (dab. Tartu). Tuo metu į Revelį (dab. Talinas) pasiųstas švedų pulkininkas Andersas Lenartsonas sugebėjo surinkti apie 2000 kareivių ir pasuko link neseniai lenkų–lietuvių kariuomenės užimto Vezenburgo.

Mūšio eiga

Sužinojęs apie švedų žygį, Chodkevičius paliko dalį pajėgų prie Dorpato ir kovo 2 d. su keturiomis kavalerijos vėliavomis (300 vyrų) išsiruošė pagelbėti Vezenburgui, kur prie jo prisijungė dar 500 kareivių. Šiauriau Vezenburgo kovo 5 d. buvo pastebėtos priešakinės švedų pajėgos (1000 kareivių), vadovaujamos pulkininko Kristerio Somės. Lietuvių husarai sėkmingai puolė, ir švedų reiteriai pasileido bėgti, palikę savo pėstininkus be priedangos. Kol lietuviai dorojo švedų pėstininkus, jų reiteriai grįžo į pagalbą saviškiams. Permainingoje kovoje lietuviai vėl susigrūmė su reiteriais, ėmė juos persekioti, kol nesusidūrė su pagrindine pulkininko Lenartsono grupuote. Ją išvydę husarai pasileido šuoliais link savo pėstininkų, tačiau ilgai nerado jų pozicijų. Skaitlingesnio priešo akivaizdje Chodkevičiui tai sukėlė didelį rūpestį. Tačiau Lenartsonas, siekdamas išvengti atakos, atsitraukė.

Pasekmės

Šiame mūšyje lietuviai prarado tik vieną žuvusį ir du sužeistus, tuo tarpu švedų pusė patyrė daug žymesnius nuostolius – 170 žuvusių, tarp kurių 70 vokiečių samdinių ir 100 estų pėstininkų. Lietuvių pergalė prie Vezenbergo pagreitino Dorpato kapituliaciją.

Bibliografija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • Vitas Povilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.