Ramsaro konvencija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
RAMSAR-logo.gif

Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes. Pasirašyta 1971 m. vasario 2 d. šiaurės Irano mieste Ramsare. Įsigaliojo nuo 1975 m.

Ramsaro konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes (pelkes, ežerynus, upių deltas, lagūnas, maršas ir kt.), kurios yra svarbi retų augalų ir gyvūnų buveinė, daro didelę įtaką vietovės ekosistemai, klimatui, gyvenamosioms sąlygoms. Svarbiausios tokios šlapynės yra įtraukiamos į Ramsaro tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą, joms taikomi išskirtiniai apsaugos reikalavimai.

Konvenciją yra pasirašiusios 159 šalys, Ramsaro sąrašą sudaro 1888 objektai, kurių bendras plotas 1 853 000 km². Daugiausia Ramsaro objektų yra Jungtinėje Karalystėje (168), o didžiausią plotą užima Kanadoje (130 000 km²).

Lietuva konvenciją ratifikavo 1993 m. Į Ramsaro vietovių sąrašą įtrauktas Čepkelių rezervatas, Kamanų rezervatas, Viešvilės rezervatas, Žuvinto rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+3194-6=3188 wiki spaudos ženklai).