Ramutis Petras Bansevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ramutis Petras Bansevičius
250 px
Ramutis Petras Bansevičius .... m.

Gimė 1955 m. sausio 1 d.
Kaunas

Veikla
mokslinė, administracinė
Sritis mechanika, KTU
Pareigos
  • 1960-1962 inžinierius konstruktorius gamykloje „Apvija“, Kaunas

  • 1962-1968 inžinierius ENIMS Kauno laboratorijoje

  • 1963-19xx KPI mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorija, mokslinis darbuotojas





Išsilavinimas
  • 1949-1956 Kauno 12-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1956-1961 Kauno politechnikos institutas Mechanikos fakultetas, studentas

  • 1963-1967 LMA Energetikos institutas, neakyvaizdinis aspirantas

Kvalifikacija
  • 1967 Technikos mokslų kandidatas

  • 1982 Technikos mokslų daktaras

  • 19xx Kauno technologijos universiteto profesorius

Narystė MA
  • 19xx m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys-korespondentas

  • 19xx m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

  • 19xx m. Lenkijos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Žinomas už ...
Nuopelnai ...
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Ramutis Petras Bansevičius (g. 1939 m. vasario 23 d. Marijampolėje) – inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA akademikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius.

Turinys

Mokslo ir studijų metai

19491956 m. mokėsi Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje.

1956 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakultetą, kurį baigė 1961 m., įgydamas inžinieriaus-mechaniko diplomą.


1960 m. dar būdamas studentu Ramutis įsidarbino Kauno gamykloje „Apvija“ inžinieriumi-konstruktoriumi ir juo dirbo iki 1962 m.

19621968 m. ENIMS Vilniaus filialo inžinierius.

Mokslo keliu

1963 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) mokslinis bendradarbis, laboratorijos vedėjas, docentas, 19851995 m. Mašinų gamybos, 19951996 m. Gamybos sistemų katedros vedėjas, 19962000 m. Senato pirmininkas, 20002007 m. KTU rektorius. 19631983 m. dar dirbo KPI mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijoje, nuo 1976 m. vedėjas. Nuo 1984 m. profesorius.

1982 m. technikos mokslų daktaras.


Akademinė ir mokslinė veikla

Mokslo interesai

Dėstyti kursai

Pedagoginis-metodinis darbas

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 1975-1976 m. - mokslinė stažuotė Milano politechnikos institute
  • 1990 m. - mokslinė stažuotė City University, Londone
  • 1992-2000 m. - kvalifikacijos kėlimas ir vizituojantis profesorius De Monforto Universitete (Anglija)

Paskaitos užsienyje

Tyrimų projektai

Vadovavimas daktaro disertacijoms

Moksliniai vadovai K. Ragulskis ir R.Bansevičius:

  1. Algis Jakubauskas, 1974 m. “Mechanizmų su magnetiniais ryšiais sukamųjų virpesių tyrimai”
  2. Genutė Markauskaitė, 1980 m. “Vibrovariklių tyrimai”
  3. Juozas Bajorinas, 1982 m. “Debalansinio tipo vibrovariklių su žalingų apkrovų kompensacija, tyrimai”
  4. Alfredas Busilas, 1983 m. “Teoriniai ir eksperimentiniai skenavimo įrenginių, naudojančių pjezoelektrinius vibrovariklius, tyrimai”
  5. Jonas Gasiūnas, 1984 m. “Vibrovariklių su asimetriniais virpesių ciklais, kūrimas ir panaudojimas”
  6. Jurgis Mikuckis, 1987 m. “Kampiniai dalinimo /matavimo įrenginiai krumpliaratinės poros bazėje”
  7. Viačeslavas Aleksejenko, 1987 m. “Vibrovariklių su tiesiais smūgiais kūrimas ir tyrimas”.

Mokslinis vadovas R.Bansevičius:

  1. Žilvinas Vincevičius, 1988 m. “Metodų ir priemonių kūrimas padidinto tikslumo preciziniams įrenginiams”
  2. Saulius Baskutis, 1989 m. “Pjezoelektrinių mašinų detalių kietumo matavimo įrengimų kūrimas ir tyrimas”

10. Linas Kliučininkas, 1990 m. “Akustinių metodų kūrimas valdyti aerozolinius srautus”;

11. Aloyzas Gaivenis, 1990 m. „Kūrimas ir tyrimas pavarų su išskirtomis valdymo ir jėginėmis sistemomis“;

12. Rimantas Dapkus, 1995 m. „Kombinuotieji pjezoelektriniai/magnetostrikciniai keitikliai ir jų panaudojimas medžiagų tyrimams“;

13. Antanas Daugėla, 1997 m. “Pjezoelektrinių kietumo matuoklių kūrimas ir tyrimas”;

14. Vytenis Sinkevičius, 1998 m. „Krumpliaračių frezavimo ridinimo būdu modeliavimas ir tyrimas“;

15. Inga Skiedraitė, 1999 m. “Optinių mechaninių matavimų galimybių išplėtimas, naudojant netiesinį vaizdo transformavimą”;

16. Aurimas Dominauskas, 2000 m. „Miniatiūrinių magnetostrikcinių keitiklių reaktoplastų polimerizacijos monitoringui sukūrimas ir tyrimas“;

17. Egidijus Dragašius, 2001 m. „Kompozitų technologinio proceso diagnostinės sistemos sukūrimas ir tyrimas“;

18. Kazimieras Juzėnas, 2004 m. „Kintamo slėgio hidraulinių sistemų kūrimas ir tyrimas“;

19. Vytis Varnavičius, 2004 m. „Manipuliatoriaus pavaros su elektroreologiniu skysčiu kūrimas ir tyrimas“;

20. Vytautas Blechertas, 2007 m. „Neharmoninių rezonansinių virpesių pjezoelektrinių variklių kūrimas ir tyrimas“;

21. Rūta Rimašauskienė, 2010 m. „Srautų valdymo įrenginių su pjezoelektriniais vykdikliais kūrimas ir

tyrimas“.

22. Sigita Navickaitė, 2012 m. “Greitaeigių pjezoelektrinių lazerio spindulio deflektorių kūrimas ir tyrimas”.

23. Valdas Grigaliūnas, 2014 “Nanometrinės skiriamosios gebos dviejų darbo režimų slenkamojo judesio įtaisų kūrimas ir tyrimas”.

24. Paulius Borodičas, 2014 m. „Išplėsto matavimo intervalo ultragarsinio debito matuoklio sukūrimas ir tyrimas“.

25. Marius Gudauskis, 2014 m. „Grafinės informacijos perdavimo akliesiems ir silpnaregiams taktiliniu būdu įrenginių kūrimas ir tyrimas“.

26. Doktorantas Vytautas Bakanauskas (tikslinė doktorantūra, LMT lėšos) 2016 m. gruodžio mėn. pristatys gynimui darbą „Pjezoelektrinių pavarų taikymo mažiesiems palydovams orientuoti tyrimas“

Kita mokslinė produkcija

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • 19891990 m. „Mokslo Lietuva“ redkolegijos narys
  • 2000-2010 m. „Technikos enciklopedijos“ redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas
  • 2006 m. – Vilniaus Nacionalinio dramos teatro Meno tarybos narys
  • 2007-2010 m. Kauno m. savivaldybės mero visuomeninis patarėjas
  • 2001-2005 m. - Klaipėdos universiteto Senato narys
  • Nuo 1999 m - žurnalo “Mokslas ir technika” redkolegijos narys
  • Nuo 2000 m. – mokslinio žurnalo „Mechanika“ – redakc. kolegijos narys
  • Nuo 1995 m. – mokslinio žurnalo „Vibroengineering“ redakcinės kolegijos narys
  • Nuo 2005 m. – Asociacijos „Šviesuva“ tarybos narys
  • 2008 m. - Nacionalinės Pažangos premijos komiteto narys
  • 2002-2006 m. Valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkas
  • 1996-2000 m. 2007-2016m. – KTU Senato pirmininkas
  • 2012-2017 m. KTU Tarybos narys

Mokslinė-tiriamoji ir universitetinė veikla

Nuo 1997 m. Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas. Nuo 1998 m. Lietuvos mokslų akademijos narys

Apie 250 straipsnių, 7 precizinių sistemų dinamikos srities knygų autorius. 300 TSRS išradimų, 15 patentų užsienyje iš adaptyviųjų precizinių mechanotroninių sistemų autorius arba bendraautoris.[1]

Įvertinimai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1999);

- De Montforto universiteto (Didžioji Britanija) Garbės daktaras (2001);

- LMA vardinės Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premijos laureatas, už mokslinį darbą

“Pjezomechaninių mechatronikos sistemų kūrimas ir tyrimas“(2000);

- Belgijos Karaliaus karūnos Komandoro ordino kavalierius (2006);

- Čekijos užsienio reikalų ministerijos sidabrinis atminimo medalis (2006);

- Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Profesijos riteris“ laureatas (2007);

- Kauno krašto pramonininkų Garbės ženklas (2009);

- Švietimo ir mokslo ministerijos Atminimo ženklas (2009);

- Lietuvos mokslo premijos (1974, 1986 ir 2010m);

- Kauno m. burmistro Jono Vileišio medalis (2014).

- Savaitraščio VEIDAS 2012 apdovanojimas Mini Nobelio vardu (per pastarąjį dešimtmetį 2002 –

2012m. daugiausiai pasiekusiam ir nusipelniusiam Lietuvos mokslininkui (technologijos mokslų

srityje).

Bibliografija

  • Vibrovarikliai (su K. Ragulskiu, 1981 m., rusų kalba
  • Vibraciniai judesio keitikliai, su kt., 1984 m., rusų k.
  • Robotai miniatiūrinėms dalims, 1985 m. rusų k
  • Preciziniai vibromechaniniai skenavimo įtaisai, 1991 m., rusų k.
  • Precizinių mikrorobotų vibrovarikliai, 1988 m., anglų kalba


Nuorodos, šaltiniai

  1. Ramutis Petras Bansevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 628 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: