Rangų lentelė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Rangų lentelė

Rangų lentelė arba rangų tabelis (rus. Табель о рангах) – pareiginių laipsnių lentelė Rusijos imperijoje, kuri nurodė civilinių, karinių ir dvaro laipsnių vyresniškumo eilę. Patvirtinta caro Petro I 1722 m. sausio 24 d. (vasario 4 d.) ir panaikinta 1917 m.

Istorija

Įstatymas apie Rangų lentelę paremtas panašiomis laipsnių lentelėmis, kurios egzistavo to meto Prancūzijoje, Prūsijoje, Švedijoje ir Danijoje. Petras I šį įstatymą panaudojo kaip priemonę kovai su tradicijomis, kai kilmė lemdavo žmogaus galimybę užimti tam tikras pareigas ir tarnauti Rusijos imperatoriui. Rangų lentelė nurodė žmogaus padėtį pagal jo tarnybą carui, o ne pagal kilmę ar bajorišką giminės vyresnybę. Lenelėje visi kariniai, civiliniai ir dvaro laipsniai sudėlioti į 14 klasių. Valdininkas ar karininkas turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų užimti aukštesnės klasės pareigas. 1-5 klasių laipsnius galėjo suteikti tik pats Rusijos imperatorius.

Pradinis lentelės variantas suklasifikavo 262 civilinius ir karinius (pėstininkų, gvardijos, artilerijos ir laivyno) laipsnius. XVIII a. pabaigoje daugelis tų senųjų laipsnių buvo panaikinti.

Rangas ir pagarba

Lentelės pabaigoje buvo komentarai, kur buvo nurodyta:
Imperatoriškojo kraujo kunigaikščiai turi pirmenybę prieš bet kuriuos kitus kunigaikščius bei aukštuosius Rusijos valstybės tarnautojus. Tai vienintelė išimtis, o visų kitų tarnaujančiųjų padėtį lemia tik laipsnis, o ne kilmė.

Už reikalavimą viešose iškilmėse bei oficialiuose renginiuose suteikti pagarbą ir/ar vietą, aukštesnę, nei priklauso pagal laipsnį, būdavo baudžiama bauda, kuri buvo lygi baudžiamojo dviejų mėnesių algai. Vienas trečdalis baudos sumos būdavo atiduodamas skundėjui, o likusius pinigus perduodavo ligoninėms. Tokia pati bauda buvo numatyta už savo vietos užleidimą žemesnio rango asmeniui.

Nekilmingi valdininkai ar kariškiai, pasiekę tam tikrą lentelės numatytą klasę, automatiškai tapdavo bajorais. Valdininkas, pakeltas į 14 klasės laipsnį, automatiškai gaudavo asmeninę bajorystę, o, gavęs 8 klasės laipsnį, gaudavo paveldimą bajorystę. Karininkai paveldimą bajorystę gaudavo kartu su 14 klasės laipsniu.

1856 m. klasės, suteikiančios paveldimą bajoro titulą buvo paslinktos: civiliai jį gaudavo kartu su 4 klasės laipsniu, o karininkai – su 6 klasės laipsniu. Pvz., Vladimiro Lenino tėvas dirbo Rusijos švietimo sistemoje ir darydamas karjerą 1874 m. gavo tikrojo valstybės patarėjo laipsnį, kuris kartu suteikė ir paveldimą bajorystę.

Asmenys, tarnavę kitose valstybėse, atitinkamą laipsnį Rusijos imperijoje galėdavo gauti tik tada, jeigu Rusijoje patvirtindavo tenai jų užimtą padėtį. Tituluotų bajorų palikuonys, skirtingai nei netituluoti asmenys, turėjo teisę dalyvauti dvaro renginiuose, bet negaudavo jokio laipsnio, kol jo neužsitarnaudavo. Tiek karinius, tiek civilinius laipsnius teikdavo už ištarnautą laiką arba už tarnybinius nuopelnus.

Rangų lentelės įstatymas reikalavo, kad kiekvienas turi turėti ekipažą ir mundurą, kurie atitinka jo laipsnį. Vieša bausmė aikštėje arba vieši kankinimai atima laipsnį, kuris gali būti grąžintas tik už ypatingus nuopelnus, atskiru įsakymu. Ištekėjusi moteris turi elgtis pagal jos vyro laipsnį ir gali būti baudžiamos baudomis, jei nusikals savo laipsniui. Dukroms pripažįstamas keliais laipsniais žemesnis laipsnis, negu turi jų tėvas.

Asmuo, gavęs bet kurį iš 8 pirmųjų civilinių ar dvaro rangų, tampa vyresniuoju bajoru su paveldima bajoryste („net jei būtų žemos giminės“). Kariškiai gauna paveldimą bajorystę kartu su pirmuoju vyresniojo karininko laipsniu (обер-офицерский чин). Tokiais atvejais tą bajorystę paveldi tik tie vaikai, kurie gimė po tos bajorystės gavimo. Jei po paveldimos bajorystės gavimo daugiau vaikų negimė, tuomet galima kreiptis su prašymu, kad bajorystė būtų suteikta kažkuriam iš ankstesniųjų vaikų.

Karjeros laiptai

Rangų lentelė numatė perkėlimą iš žemesnės į aukštesnę klasę kas kelerius tarnybos metus. XIX a. viduryje galiojo taisyklės, pagal kurias nuo 14 iki 9 klasės į aukštesnę klasę kelta po 3 metų išdirbio, iš 9 į 8 – po ketverių metų, iš 8 į 7 – po 5-erių metų, iš 7 į 6 – po šešerių metų, iš 6 į 5 – po ketverių metų, nuo 5 į 4 – po trejų metų.

1-2 klasės buvo įtakingiausios. Jas skirstė Imperatorius. 1–5 klasės vienijo aukščiausius biurokratijos atstovus, veikiančius valstybės politikos kryptį. 2 grupė – 6-8 klasės sudarė vykdomąją valdžią, o 9–14 klasių valdininkai galėjo atlikti kanceliarines arba žemas vykdomąsias pareigas.

Rangų lentelė

Klasė Civiliniai laipsniai Kariniai laipsniai Dvaro laipsniai
I Nėra
II
III
IV
  • Slaptasis patarėjas (Тайный советник) (iki 1724)
  • Tikrasis valstybės patarėjas (Действительный статский советник) (nuo 1724)
V
VI
VII Nėra
VIII Hoffurjeris (Гоф-фурьер)
IX Nėra
X Nėra
XI Kamerjunkeris (Камер-юнкер)
XII Nėra
XIII Nėra
XIV Nėra
Kreipinys pagal klasę
I – II III – IV V VI – VII–VIII IX – X–XI – XII–XIII -

XIV

Ваше высокопревосходительство Ваше превосходительство Ваше высокородие Ваше высокоблагородие Ваше благородие

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+13567-0=13567 wiki spaudos ženklai).