Šiaurinis elnias
Rangifer tarandus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šiaurinis elnias (Rangifer tarandus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
Rangifer tarandus Linnaeus, 1758 |
Šiaurinis elnias (lot. Rangifer tarandus, angl. Reindeer, vok. Ren) – elninių (Cervidae) šeimos porakanopis žinduolis. Gyvena grupėmis Eurazijos, Šiaurės Amerikos tundroje, lygumų ir kalnų taigoje. Šiaurės Amerikoje gyvenantis šiaurinio elnio porūšis vadinamas karibaus vardu.
Patinų kūno ilgis iki 220 cm, aukštis ties mentėmis iki 140 cm, masė iki 220 kg. Patelės mažesnės. Šiaurinis elnias apaugęs ilgais tankiais plaukais. Vasarą pilkai rusvas, žiemą beveik baltas. Ant kojų kailis tamsesnis. Galva nedidelė, ausys trumpos. Ragai masyvūs, su akine atšaka vienoje pusėje. Patinų ragai didesni negu patelių. Kojų viduriniai pirštai platūs, plokšti, šoniniai ilgi, todėl lengvai gali vaikščioti po gilų sniegą.
Gyvena bandomis. Minta kerpėmis, samanomis, medžių pumpurais, lapais, uogomis, grybais, nors laikomas žolėdžiu, bet retkarčiais minta lemingais. Žiemą migruoja į pietus. Kasdien nueina 15–65 km. Poligamas. Veda 1, rečiau 2 jauniklius. Nėštumas 210-240 d. Jauniklius veda gegužės – birželio mėn. Subręsta antraisiais gyvenimo metais. Medžiojamas. Mėsa valgoma, iš odos siuvami drabužiai. Iš laukinių šiaurinių elnių kilo naminiai, ir taip atsirado naujas verslas - elnininkystė.[1]
Šaltiniai
- ↑ Šiaurinis elnias. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas
|