Raoul Dufy
| Raulis Diufi | |
|---|---|
| |
| Raoul Dufy (1905) | |
|
| |
| Gimė | 1877 m. birželio 3 d. Havras |
| Mirė | † 1953 m. kovo 23 d. Forkalkjė |
| Palaidotas | Nica, Simjė vienuolyno kapinės |
|
| |
| Tautybė | Prancūzas |
|
| |
| Veikla | Dailininkas
|
|
| |
| Vikiteka | Raoul DufyVikiteka |
Raulis Diufi (pranc. Raoul Dufy, 1877–1953 m.) – XX a. Prancūzijos tapytojas, akvarelistas, grafikas ir dizaineris.
Biografija
Raulis Diufi gimė 1877 m. birželio 3 d. Havre. 1892 m. pradėjo mokytis Havro savivaldybės dailės mokyklos vakarinėse klasėse. Kartu dirbo kavos importo įmonėje. 1900 m. jis laimėjo stipendiją ir 4 metus mokėsi Paryžiaus Aukštojoje dailės mokykloje. 1905 m. įvyko R. Diufi tapybos stilistinis pasikeitimas iš įtakoto impresionistų į fovizmą, kai jis pamatė A. Matiso kūrinių Nepriklausomųjų parodoje. 1906 ir 1907 m. R. Diufi eksponavo fovistų grupės parodose. 1908 m. dirbo kartu su Ž. Braku ir apleido fovizmą išvystydamas labiau solidesnių formų stilių, įtakotą P. Sezano dailės. Tačiau neilgai laikėsi ir šio stiliaus − per kelis sekančius metus išvystė nuosavą stilių, kuris apibūdinamas greitu, kaligrafiniu piešiniu lengvos, šviesios spalvos fone, kas sudarydavo puošnumo įspūdį.
1920-ųjų viduryje R. Diufi dailė išpopuliarėjo. Jis nebepakeitė savo lengvo tapybos ir akvarelių stiliaus. 1910 m. R. Diufi susipažino su mados dizaineriu Paul Poiret (1879−1944). Jis kūrė dizainus jam, taip pat šilko audinių gamintojams „Bianchini-Férier“ iš Liono. R. Diufi kūrė teatro scenines dekoracijas, iliustravo daugelį leidinių (tarp jų G. Apolinero ir S. Malarmė). Dekoravo keramikos kūrinius, kūrė gobelenų dizainus. Daug laiko leisdavo Prancūzijos Rivjeroje, tapė Nicos ir aplinkinių vietovių vaizdus. Yra sukūręs monumentalių tapybos darbų, iš kurių paminėtina dekoracija „Elektrifikacijos dvasia“ Šviesos paviljone Pasaulinės parodos 1937 m. Paryžiuje metu (dabar Vilė de Paris muziejuje). Kita dekoracija, sukurta su Othon Friesz teatro barui, šiuo metu yra Pompidu centre. 1952 m. R. Diufi buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą Venecijos bienalėje. Raulis Diufi mirė 1953 m. kovo 23 d. Forkalkjė mieste. Palaidotas Simjė vienuolyno kapinėse Nicos priemiestyje netoli A. Matiso. R. Diufi išliko populiariu ilgai po mirties. Daugiausiai vaizdavo regatų, paplūdimių vaizdus, aktus.
Kūrinių galerijos
Šaltiniai
- Ian Chilvers, John Glaves-Smith. A Dictionary of Modern and Contemporary Art. Oxford University Press, 2009, p. 206-207
- Encyclopaedia Britannica