Rapolas Šaltenis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rapolas Šaltenis

Gimė 1908 m. spalio 24 d.
Klevėnai, Anykščių rajonas
Mirė 2007 m. spalio 12 d. (98 m.)
Utena

Vaikai

Arvydas Šaltenis, Saulius Šaltenis, Vydūnas Šaltenis, Virgilijus Šaltenis, Rima Šaltenytė


Veikla
Pedagogas, rašytojas memuaristas, žurnalistas, vertėjas
Partija Tautininkų sąjunga

Alma mater 1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Žymūs apdovanojimai

Turinys

Rapolas Šaltenis (1908 m. spalio 24 d. Klevėnuose, Anykščių raj.– 2007 m. spalio 12 d. Utenoje) – Pedagogas, rašytojas memuaristas, žurnalistas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Utenos miesto Garbės pilietis.

Anykštėno Biografija

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1908 m. spalio 24 d.

Tėvai: Antanas Šaltenis (?–1918) – valstietis žemdirbys ir Emilija Žukauskaitė-Šaltenienė (18741957) – žemdirbė. Broliai: Kazimieras Šaltenis (18991928), Pranas Šaltenis (19041935) – jūrininkas, Juozas Šaltenis (19111937) ir Bronislavas Šaltenis (19141919) – mirė vaikystėje. Dėdė (motinos brolis) Antanas Žukauskas-Vienuolis (18821957) – rašytojas.

19191922 m. mokėsi Utenos "Saulės" gimnazijoje, 19231925 m. – Anykščių vidurinėje mokykloje (jo auklėtojas buvo mokytojas Vincas Petronis), 19251928 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. 19281938 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

19321935 m. raj. Šaltenis dirbo Šiaulių "Šiaurės Lietuvos" redakcijos darbuotoju, 19381941 m. buvo Kaišiadorių gimnazijos mokytojas, inspektorius, 19411943 m. – Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokytojas.

Paskirtas 1943 m. vasario 1 d., 1943 m. pavasarį raj. Šaltenis dirbo Anykščių progimnazijos direktoriumi, nuo rudens 19431944 m. buvo pirmasis Anykščių gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. 1943 m. vasarą jis leido Antanui Slučkai eksternu išlaikyti progimnazijos baigimo egzaminus, suteikdamas jam teisę studijuoti universitete.

19441945 m. jis buvo Skiemonių, Anykščių raj. progimnazijos inspektorius.

Nuo 1945 m. iki gyvenimo pabaigos raj. Šaltenis gyveno Utenoje. 19451946 m. jis dirbo Utenos mergaičių gimnazijos mokytoju ir direktoriumi, 19461947 m. buvo mokytojas ir suaugusiųjų gimnazijos inspektorius, 19471949 m. – Utenos rajono švietimo skyriaus inspektorius, 19491951 m. – Utenos berniukų gimnazijos inspektorius, 19511952 m. – Utenos berniukų gimnazijos direktorius.

19521972 m. raj. Šaltenis dirbo Utenos 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla) ir suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokytoju.

R. Šaltenis buvo Mokytojų profesinės sąjungos, Žurnalistų profesinės sąjungos, Lietuvos Šaulių sąjungos narys.

R. Šaltenis parašė ir išleido memuarinio pobūdžio knygas: "A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais" (1982 m.), "Mūsų Baranauskas" (1985 m.), "Kai skleidėsi burės" (1991 m.), "Tarp dangaus ir žemės" (1990 m.), "Gaudeamus igitur" (1993 m.), "Tikras netikras A. Vienuolis" (1994 m.), "Aš – mokytojas" (2007 m.).

Jis išvertė iš vokiečių kalbos Liudviko Rėzos dienoraštį, paruošė Vydūno knygos "700 m. lietuvių-vokiečių santykiams" vertimą. raj. Šaltenis parengė ir išspausdino studijas apie aušrininką Juozą Miliauską-Miglovarą (18451937) ir varpininką Joną Gaidį-Gaidamavičių (18601911), bendradarbiavo įvairioje spaudoje.

R. Šaltenis buvo Utenos miesto Garbės pilietis. Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999 m.).

Laisvalaikiu skaitydavo, klausėsi radijo, dirbdavo sode.

Buvo vedęs, žmona Ona Pavilonytė-Šaltenienė (19081940) – mokytoja. Liko našlys. Vaikai: Rimutis Šaltenis (19351935) – mirė kūdikystėje, Vydūnas Šaltenis (19382007) – mokslininkas informatikas.

Buvo vėl vedęs, žmona Sofija Išganaitytė-Šaltenienė (19232018) iš Šakių rajono Bublelių kaimo – mokytoja. Vaikai: Rimutė Šaltenytė-Markūnienė (g. 1943 m.) – ryšių inžinierė, Arvydas Šaltenis (g. 1944 m.) – dailininkas, Saulius Šaltenis (g. 1945 m.) – rašytojas, Virgilijus Šaltenis (g. 1949 m.) – programuotojas.

Mirė 2007 m. spalio 12 d. Utenoje. Palaidotas Utenos senosiose kapinėse.

Utenos kraštotyros muziejuje saugomi mokytojo ir rašytojo raj. Šaltenio prisiminimai.

R. Šaltenio vardu 2008 m. pavadinta Utenos pagrindinė mokykla, kurioje jis dirbo 19521972 m. Žurnalistas Romualdas Valančiūnas sudarė ir išleido prisiminimų apie raj. Šaltenį rinkinį "Plačiašakis ąžuolas" (2008 m.).

Kilmė ir šeima

Tėvai — Antanas Šaltenis (?–1918), valstietis žemdirbys. — Emilija Šaltenienė (Žukauskaitė, 1874–1957), žemdirbė.
Broliai — Kazimieras Šaltenis (1899–1928). — Pranas Šaltenis (1904–1935), jūrininkas. — Juozas Šaltenis (1911–1937). — Bronislavas Šaltenis (1914–1919). Dėdė (motinos brolis) - Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957), rašytojas.

Šeima — žmona Ona Šaltenienė (iki ... Pavilonytė, 1908–1940), mokytoja.
— Sofija Šaltenienė (iki ... Išganaitytė, g. 1923 m. Bublelių kaimas, Šakių raj.), mokytoja.

Vaikai — Rimutis Šaltenis (1935–1935). — Vydūnas Šaltenis (1938–2007), matematikas, informatikas, mokslų daktaras, profesorius. — Rimutė Šaltenytė-Markūnienė (g. 1943 m.), ryšių inžinierė. — Arvydas Šaltenis (g. 1944 m. spalio 18 d. Klevėnuose, Anykščių raj.), dailininkas tapytojas, politinis bei visuomenės veikėjas. — Saulius Šaltenis (g. 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje), filologas, prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. — Virgilijus Šaltenis (g. 1949 m.), programuotojas.

Išsilavinimas

19191922 m. mokėsi Utenos "Saulės" gimnazijoje. 19231925 m. – Anykščių vidurinėje mokykloje (jo auklėtojas buvo mokytojas Vincas Petronis). 19251928 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, kur jo mokytojas buvo rašytojas kunigas Julijonas Lindė-Dobilas.

19281938 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete? 1940 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, baigdamas parašė diplominį darbą apie J. Lindę-Dobilą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

Profesinė veikla

19321935 m. R. Šaltenis dirbo Šiaulių "Šiaurės Lietuvos" redakcijos darbuotoju, 19381941 m. buvo Kaišiadorių gimnazijos mokytojas, inspektorius, 19411943 m. – Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokytojas.

1943 m. pavasarį R. Šaltenis dirbo Anykščių progimnazijos direktoriumi, 19431944 m. buvo pirmasis gimnazijos direktorius. 1943 m. vasarą jis leido Antanui Slučkai eksternu išlaikyti progimnazijos baigimo egzaminus, suteikdamas jam teisę studijuoti universitete.

19441945 m. jis buvo Skiemonių (Anykščių raj.) progimnazijos inspektorius.

Nuo 1945 m. iki gyvenimo pabaigos R. Šaltenis gyveno Utenoje. 19451946 m. jis dirbo Utenos mergaičių gimnazijos mokytoju ir direktoriumi, 19461947 m. buvo mokytojas ir suaugusiųjų gimnazijos inspektorius, 19471949 m. – Utenos rajono švietimo skyriaus inspektorius, 19491951 m. – Utenos berniukų gimnazijos inspektorius, 19511952 m. – Utenos berniukų gimnazijos direktorius.

19521972 m. R. Šaltenis dirbo Utenos 2-osios vidurinės mokyklos ir suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokytoju.

VP

19321942 m. Kaišiadorių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, 1942 m. Ukmergės gimnazijos mokytojas. 19431944 m. Anykščių gimnazijos direktorius. 1944–1945 m. Skiemonių vidurinės mokyklos, 1945–1946 m. Utenos vidurinės mokyklos, 1946–1975 m. Utenos gimnazijos, Utenos suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Utenos neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktorius, Utenos švietimo skyriaus inspektorius.

Kūryba

Mokyklose jo žinios, autoritetas, jautrumas uždegė meilę literatūrai, teatrui pačių Šaltenių vaikus. Jo mokiniais buvo Irena Gansiniauskaitė-Gudavičienė, Algirdas Gaižutis, Valdas Mykolas Jatautis ir daug kitų būsimųjų literatūros ir meno kūrėjų.

Bendradarbiavo žurnale „Naujoji Romuva“, 19311933 m. savaitraščio „Šiaurės Lietuva“ redaktoriaus pavaduotojas. 19341935 m. dirbo žurnalisto darbą laikraščio „Mūsų kraštas“ redakcijoje, paskelbė daug straipsnių kultūros, švietimo, literatūros klausimais. Literatūrines apžvalgas ir recenzijas spausdino „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Akademikas“, „Jaunoji Lietuva“ ir kt leidiniai. [1] Išvertė Vydūno, Liudviko Rėzos vokiškų veikalų.

Pensininko metų jėgas paskyrė lietuvių literatūros milžinų Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko biografijų ir jų kūrybos tyrinėjimams, paskelbdamas biografines apybraižas.

Tarpukario metais buvo šaulys, Tautininkų sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos narys. Apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu, LR Švietimo ministro, Prezidento padėkos raštais, Atgimimo sąjūdžio dalyvio medaliu.

Šeima

Motina rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko sesuo, vaikai: dailininkas Arvydas Šaltenis, rašytojas Saulius Šaltenis, informatikai Vydūnas Šaltenis ir Virgilijus Šaltenis, elektronikė Rima Šaltenytė.

Bibliografija

  • Gimnazijos kasdienybė. Pjesė. 1944 m.
  • A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais: biografinė apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1982.
  • Mūsų Baranauskas. Vilnius: Vaga, 1985.
  • Tarp dangaus ir žemės (Julijonas Lindė-Dobilas). 1990 m.
  • Tikras netikras A. Vienuolis. apybraiža. – Kaunas: Spindulys, 1994.

Memuarai:

  • Jau skleidės burės. 1991 m.
  • Gaudeamus igitur. 1993 m.
  • Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 488 p. – ISBN 978-9955-624-84-4
  • Plačiašakis ąžuolas: atsiminimai apie Rapolą Šaltenį (sud. Romualdas Valančiūnas). – Utena: Utenos kraštotyros muziejus, 2008. – 248 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9815-3-4

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 484 psl.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: