Rapolas Skipitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rapolas Skipitis
SkipitisRapolas.jpg

Gimė 1887 m. sausio 31 d.
Rusija Baukai, Daujėnų valsčius
Mirė 1976 m. vasario 23 d. (89 m.)
Jungtinės Amerikos Valstijos Čikaga, JAV
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas

Veikla
teisininkas, advokatas, politinis veikėjas
Partija Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Alma mater Maskvos universitetas

Vikiteka Rapolas SkipitisVikiteka

Turinys

Rapolas Skipitis (1887 m. sausio 31 d. Baukuose, Daujėnų valsčius – 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas.

Biografija

19011904 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 19051909 m. Šiaulių vyrų gimnazijoje. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino uždraustą lietuvišką spaudą. 19091910 m. socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas, „Aušrinės“ redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius.

19091910 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, tačiau baigė teisės studijas Teisės fakultete 1916 m. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas (19111915 m.). 1917 m. Petrograde su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, laikraščio „Santara“ redaktorius. [1] 19171918 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į Ukrainą, kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.

1918 m. gegužės mėn. grįžo į Šiaulius, mokytojavo, 1918 m. lapkričio 24 d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 19181919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais.

19191920 m. taikos teisėjas Kaune, nuo 1919 m. kovo 6 d. iki 1920 m. birželio 18 d. valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki 1922 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 19221940 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, 19321940 m. advokatų tarybos narys.

1923 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, jos atstovas II Seime. 19251928 m. Ūkininkų partijos pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. 1926 m. Ūkininkų partijos atstovas III Seime. 19271928 m. Šaulių sąjungos pirmininkas. 19321940 m. Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. 19371940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „Pasaulio lietuvis“. Kartu 19371940 m. laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. [2] Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Naujienos“. 1926 m. apdovanotas Suomijos nacionalinės gvardijos kryžiumi.

1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (19411945 m.). 1941 m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas Laikinojoje vyriausybėje po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po 1941 m. birželio 22 d. vokiečiai savo pažadus pamiršo.

1946 m. emigravo į JAV. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas.

Bibliografija

  • Nepriklausomą Lietuvą statant, atsiminimai, 1961 m.
  • Nepriklausoma Lietuva, atsiminimai, 1967 m.
Postas
Prieš tai:
Eliziejus Draugelis
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
1920 m.1922 m.
Po to:
Kazimieras Oleka

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 452 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 349 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: