Rapolas Skipitis
Rapolas Skipitis | |
---|---|
| |
Gimė | 1887 m. sausio 31 d. Baukai, Daujėnų valsčius |
Mirė | † 1976 m. vasario 23 d. Čikaga, JAV |
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| |
Veikla | teisininkas, advokatas, politinis veikėjas, JAV lietuvis
|
Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
| |
Alma mater | Maskvos universitetas |
| |
Vikiteka | Rapolas SkipitisVikiteka |
Rapolas Skipitis (1887 m. sausio 31 d. Baukuose, Daujėnų valsčius – 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
1901–1904 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1905–1909 m. Šiaulių vyrų gimnazijoje. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino uždraustą lietuvišką spaudą. 1909–1910 m. socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas, „Aušrinės“ redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius.
1909–1910 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, tačiau baigė teisės studijas Teisės fakultete 1916 m. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas (1911–1915 m.). 1917 m. Petrograde su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, laikraščio „Santara“ redaktorius. [1] 1917–1918 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į Ukrainą, kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.
1918 m. gegužės mėn. grįžo į Šiaulius, mokytojavo, 1918 m. lapkričio 24 d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918–1919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais.
1919–1920 m. taikos teisėjas Kaune, nuo 1919 m. kovo 6 d. iki 1920 m. birželio 18 d. valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki 1922 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. 1922–1940 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, 1932–1940 m. advokatų tarybos narys.
1923 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, jos atstovas II Seime. 1925–1928 m. Ūkininkų partijos pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. 1926 m. Ūkininkų partijos atstovas III Seime. 1927–1928 m. Šaulių sąjungos pirmininkas. 1932–1940 m. Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. 1937–1940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „Pasaulio lietuvis“. Kartu 1937–1940 m. laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. [2] Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Naujienos“. 1926 m. apdovanotas Suomijos nacionalinės gvardijos kryžiumi.
1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (1941–1945 m.). 1941 m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas Laikinojoje vyriausybėje po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po 1941 m. birželio 22 d. vokiečiai savo pažadus pamiršo.
1946 m. emigravo į JAV. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas.
Bibliografija
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Eliziejus Draugelis |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 1920 m. – 1922 m. |
Po to: Kazimieras Oleka |
Šaltiniai
- Rapolas Skipitis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 452 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 349 psl.
|