Rasų kapinės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Rasų kapinės
[[Vaizdas::Vaizdas:Rasos entrance.jpg|300px]]
Centrinis įėjimas į kapines
Lokalizacija
[[image:{{Location map {{#ask:Rasos (Vilnius)
?Gyvenvietė priklauso ADMV0#- format=array headers=hide mainlabel=- link=none titles=show hidegaps=none sep=, propsep=, manysep=<MANY> recordsep=<RCRD> headersep= offset= limit=

}}|image}}|350px|alt=|Rasų kapinės ({{Location map {{#ask:Rasos (Vilnius)

?Gyvenvietė priklauso ADMV0#- format=array headers=hide mainlabel=- link=none titles=show hidegaps=none sep=, propsep=, manysep=<MANY> recordsep=<RCRD> headersep= offset= limit= }}|name}})]]
<div style="position: absolute; z-index: 2; top: Expression error: Unrecognized punctuation character "{".%; left: Expression error: Unrecognized punctuation character "{".%; height: 0; width: 0; margin: 0; padding: 0;">
Rasų kapinės
</div>54°40′13″N 25°18′11″E / 54.670151°N 25.303125°E / 54.670151; 25.303125 (Rasų kapinės)Koordinatės: 54°40′13″N 25°18′11″E / 54.670151°N 25.303125°E / 54.670151; 25.303125 (Rasų kapinės)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Rasų seniūnija
Gyvenvietė: Rasos (Vilnius)
Kapinių ypatumai
Naudojimas Naudojimo laikotarpis::riboto laidojimo

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Turinys

Rasų kapinės yra Vilniaus pietrytinėje dalyje, Rasų mikrorajone; Rasų−Ribiškių kalvyne. Tai vienos seniausių ir svarbiausių kapinių Lietuvoje.

Rasų kapinės yra dvejos: Senosios Rasos, įsteigtos 1796 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (18411850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos (įkurtos po I pasaulinio karo už slėnio).

Istorija

Rasų kapinės įsteigtos 1796 metais. Iki XIX a. pradžios žmonių palaikai būdavo laidojami miestuose prie bažnyčių šventorių. Tačiau laikui bėgant prie bažnyčių pradėjo stigti vietos, tad kapinės pradėtos steigti miesto pakraščiuose.

Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau per prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto žygį ji buvo sudeginta. Naują, mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai. Kai ši amžino poilsio vieta buvo įkurta, žmonės čia statydavo paprastus paminklus. Dažniausiai – apvalius akmenis su ant jų išraižytais užrašais. Vėliau paminklus miestiečiai statydavo iš plytų.

Nuo XX amžiaus pradžios antkapius kurdavo meistrai. Anuomet populiariausi buvo medžių formos kryžiai. Kapinėse yra iš betono nulietų, šakočius primenančių paminklų – meistrai liedavo betoną ir laukdavo, kol šis sustings į įvairias įdomias formas.

Kapinėse yra koplyčių, kolumbariumų. Juose buvo laidojami turtingi žmonės. Žmonės dažniausiai buvo laidojami rūsiuose, o virš jų specialistai įrengdavo altorius. Juose už mirusiuosius melsdavosi artimieji. Į rūsius buvo galima patekti pro šoninius įėjimus. Jie būdavo užridenti dideliais akmenimis. Rūsiai paprastai būdavo 2-3 aukštų.

Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena iš jų vadinama „Angelų kalneliu“. Joje stūkso maži paminklai. Čia anuomet būdavo laidojami vaikai.

Rasų kapinėse gausu įdomių paminklų. Dažniausiai tokie paminklai skirti žinomiems žmonėms. Pavyzdžiui, netoli M. Romerio kapo stūkso paminklas garsiam to meto gitaristui. Priešais – antkapis su P. Višinskio vardu. Greta – M. K. Čiurlionio kapas. Nors jis mirė Varšuvoje, palaikai buvo atgabenti į Vilnių. Kompozitoriaus bareljefą sukūrė Juozas Zikaras.

Žymiausi kapai

M. K. Čiurlionio kapas

Kapinėse palaidota daug mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų:


2007 m. spalį kapinėse signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimui pastatytas simbolinis kapas - kenotafas (skulptorius Vladas Urbanavičius).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Rasų kapinės OpenLayers žemėlapyje
Rasų kapinės TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2].


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Rasų kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka



Citavimo klaida puslapyje egzistuoja žyma <ref>, tačiau žymos <references/> nėra rasta

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: