Raseinių apskritis
Raseinių apskritis | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m. | ||||
Administracinis centras: | Raseiniai | |||
Valsčiai: | 14 | , 12|||
1764-1795: | Žemaičių seniūnija | |||
1795-1842: | Vilniaus gubernija | |||
1842-1915: | Kauno gubernija | |||
1915-1917: | Lietuvos sritis | |||
1918-1941: | Lietuva | |||
1941-1945: | Šiaulių krašto apygarda | |||
1945-1950: | Lietuvos TSR | |||
Gyventojų: | 235 362 | , 72 049 , 130 314|||
Plotas: | 6 485 km² | , 2 325 km² , 1 760
[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]
Raseinių apskritis - buvo administracinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.
Istorija
Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus - reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.
1795–1842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (1795–1796 m. Vilniaus vietininkystei, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai), 1842–1915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.
1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 1919–1940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 1941–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.
Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Betygalos valsčius | 1919–1950 | Betygala |
Girkalnio valsčius | 1919–1950 | Girkalnis |
Juodaičių valsčius | 1919 | Juodaičiai |
Jurbarko valsčius | 1919–1947 | Jurbarkas |
Kelmės valsčius | 1919–1947 | Kelmė |
Kražių valsčius | 1919–1947 | Kražiai |
Liolių valsčius | 1919 | Lioliai |
Nemakščių valsčius | 1919–1950 | Nemakščiai |
Raseinių valsčius | 1919–1950 | Raseiniai |
Raudonės valsčius | 1920–1947 | Raudonė |
Skirsnemunės valsčius | 1919 | Skirsnemunė |
Šiluvos valsčius | 1919–1950 | Šiluva |
Šimkaičių valsčius | 1919–1950 | Šimkaičiai |
Tytuvėnų valsčius | 1919–1947 | Tytuvėnai |
Viduklės valsčius | 1919–1950 | Viduklė |
Žaiginio valsčius | 1949?–1950 | Žaiginys |
Šaltinis
- Россиенский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 27А (54) : Репина — Рясское и Россия. С.-Петербургъ, 1899. (rus.){{#subobject:Raseinių apskritis (Россиенский уезд, ESBE)
|Straipsnis=Raseinių apskritis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Россиенский уезд |Žodyno tomas=Т. 27А (54) |Žodyno puslapis= {{{4}}} psl. }}
- Raseinių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.