Raudonė

Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).

Raudonė
Raudonės pilis (dab. Raudonės pagrindinė mokykla)
Raudonė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Savivaldybė:	Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija:	Raudonės seniūnija
Gyventojų:	391 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Raudõnė Kilmininkas: Raudõnės Naudininkas: Raudõnei Galininkas: Raudõnę Įnagininkas: Raudonè Vietininkas: Raudõnėje
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	RaudonėVikiteka

Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija.

Vasarą miestelyje vyksta šventė „Panemunių žiedai“.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1932 m.

Miestelį garsina XVI a. Raudonės pilis su dideliu parku. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovi legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas. Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Raudonės pagrindinė mokykla

Raudonės biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-74057)

Ambulatorija

Vaistinė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kultūros namai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

3 prekybos įmonės

Geografija

Raudonės panorama: vaizdas iš pilies bokšto

Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas.

Aplinkinės gyvenvietės
	Raudonėnai – 2 km SKIRSNEMUNĖ – 18 km JURBARKAS – 28 km	Į šiaurės rytus	VELIUONA – 10 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Raudonė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Raudonė TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę. Apie 1343 m. Raudonės vietove Vokiečių ordinas pastatė antrąją Bajerburgo pilį, kurią 1384 m. lietuviai sugriovė.

Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, kurią XVI a. pastatydino J. Krišpinas Kiršenšteinas. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausęs Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Kristupui Kiršenšteinui. 1600 m. pastatyta Raudonės pilis, 1636 m. minima Raudonės koplyčia.

XVIII–XIX a. pilis degė, per I ir II pasaulinius karus Raudonės pilį smarkiai nusiaubė vokiečiai. 1931–1936 m. kūrėsi miestelis, 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.

1944 m. atsiraukdami vokiečiai susprogdino didįjį (33,5 m) pilies bokštą, kuris atstatytas 1968 m. Panašiu metu pilyje įrengta mokykla. Sovietmečiu Raudonė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1913 m.	Raudonės valsčiaus centras	Kauno apskritis
1920–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Jurbarko apskritis
1950–1995 m.	Raudonės apylinkės centras	Jurbarko rajonas
1995–	Raudonės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančio Raudonės upėlio (dešinysis Nemuno intakas). Kadangi vietovė vadinosi Raudone, gali būti, kad būtent dėl to buvo pasirinkta statyti pilį iš raudonų plytų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1981 m.
215 (dvare)	643	609	673	670
1986 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
668	728	716	510	391
Demografinės raidos histograma 100 200 300 400 500 600 700 800 1923 1959 1970 1979 1981 1986 1989 2001 2011 2021

Šaltiniai

• Raudonė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 695 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 288 psl.

• Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 515 psl.
• Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 339 psl.
• Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
• Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 561 psl.