Raudonė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raudonė
   Raudone CoA.jpg   
Raudones mokykla.jpg
Raudonės pilis (dab. Raudonės pagrindinė mokykla)

Raudonė
55°06′00″N 23°07′41″E / 55.100°N 23.128°E / 55.100; 23.128 (Raudonė)Koordinatės:55°06′00″N 23°07′41″E / 55.100°N 23.128°E / 55.100; 23.128 (Raudonė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Raudonės seniūnija
Gyventojų: 510 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Raudõnė
Kilmininkas: Raudõnės
Naudininkas: Raudõnei
Galininkas: Raudõnę
Įnagininkas: Raudonè
Vietininkas: Raudõnėje


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RaudonėVikiteka

Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1932 m.
Havezate 0gr.gif Miestelį garsina XVI a. Raudonės pilis su dideliu parku. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovi legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas. Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Raudonės pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Raudonės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74057)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

3 prekybos įmonės



Turinys

Geografija

Raudonės panorama: vaizdas iš pilies bokšto
Panemuniu regioninis parkas.png


Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Raudonėnai – 2 km
SKIRSNEMUNĖ – 18 km
JURBARKAS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VELIUONA – 10 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Raudonė OpenLayers žemėlapyje
Raudonė TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.[5]

Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausęs Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Kristupui Kiršenšteinui. 1600 m. pastatyta Raudonės pilis, 1636 m. minima koplyčia.

Per I ir II pasaulinius karus Raudonės pilį smarkiai nusiaubė vokiečiai. 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201947 m. Raudonės valsčiaus centras Raseinių apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501995 m. Raudonės apylinkės centras Jurbarko rajonas
1995 Raudonės seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miesteliui vardą davė Raudonės upelis[6] (dešinysis Nemuno intakas), o ne raudonų plytų pilis.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[7] 1981 m.[8] 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
609 670 668 728 716 510

Šaltiniai

  1. Raudonė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Raudonė maps.vlasenko.net
  4. Raudonė loadmap.net
  5. Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 17 psl.
  7. Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
  8. Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 339 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 288–289 psl.
  • Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 515 psl.
  • Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 561 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: