Boružinis storagalvis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Raudonasis eresas)
Eresus cinnaberinus
Apsauga: 3(R) - Reta rūšis
Boružinis storagalvis (Eresus cinnaberinus)
Boružinis storagalvis (Eresus cinnaberinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Vorai
(Wikispecies-logo.svg Araneae)
Šeima: Storagalviai
(Wikispecies-logo.svg Eresidae)
Gentis: Eresus
(Wikispecies-logo.svg Eresus)
Rūšis: Boružinis storagalvis
(Wikispecies-logo.svg Eresus cinnaberinus)
Mokslinis pavadinimas
Eresus cinnaberinus
Olivier, 1789

Boružinis storagalvis arba raudonasis eresas (lot. Eresus cinnaberinus, vok. Schwarze Röhrenspinne) – storagalvių (Eresidae) šeimos voras. Tai egzotinės išvaizdos pats gražiausias Lietuvos voras, kuris dėl savo slapto gyvenimo būdo ypač retas. Patelė 15-20 mm, juoda, aksominė, apaugusi blizgančiais plaukeliais. Patinėlis – apie 10 mm; galvakrūtinė juoda, su juodais, baltais bei raudonais plaukeliais. Pilvelis ugninio raudonumo, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Kojos su šviesiais žiedais. Vorams būdingas lytinis dimorfizmas. Patinėliai sugeba šuoliuoti.

Voras žemėje įsirengia verpalais išklotą iki 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens urvelį, kurio piltuvėlio pavidalo anga yra dirvos paviršiuje ir uždengta verpalų kilimėliu. Nuo čia į visas puses nusidriekia susipynusios gaudomosios gijos. Surasti tokius gerai užmaskuotus urvelius yra sunku. Medžioja dažnai didelius, tvirtu chitininiu sluoksniu vabalus (mėšlavabalius, šoklius).

Subrendę patinai pastebimi rugpjūčiorugsėjo mėn. ir gegužės mėn, kai ieško patelių. Patelė urvelyje deda vieną apie 8-10 mm skersmens kiaušinių kokoną su 80 kiaušinėlių. Dieną šį kokoną išneša iš urvelio, kad sušiltų saulės atokaitoje, o vakarop jį vėl patalpina atgal. Išsiritusius jauniklius maitina iš burnos į burną suvirškintu maistu. Jaunikliai peržiemoja urvelyje kartu su patele. Per šį laiką voriukai neriasi 6 kartus. Pavasarį patelė žūsta ir tampa kaip papildomas maistas savo jaunikliams.

Gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje.

Paplitęs Rusijoje iki Altajaus, Kinijoje. Europoje dažnesnis pietiniuose rajonuose (Pirėnų pusiasal.), tačiau šiauriniuose labai retas: Danija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija. Anglijoje nuo 1979 m. žinoma vienintelė radavietė (populiaciją sudaro apie 300 vorų).

Rūšis įrašyta į daugelio Europos šalių raudonąsias knygas.

Lietuvoje rastas 1999 ir 2002 m. Jurbarko raj. Ypač reta rūšis, įrašyta į naująją Lietuvos raudonąją knygą.

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Boružinis storagalvis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+36-0=36 wiki spaudos ženklai).