Regimantas Adomaitis
Regimantas Adomaitis | |
---|---|
Vaizdas:Regimantas Adomaitis.jpg | |
Regimantas Adomaitis .... m. | |
| |
Gimė | 1937 m. sausio 31 d. Šiauliai |
| |
Veikla | kultūrinė, visuomeninė
|
Sritis | teatras, kinas
|
Pareigos | |
| |
Išsilavinimas | |
| |
Žinomas už | vienas įžymiausių Lietuvos teatro ir kino artistų |
Regimantas Adomaitis (g. 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose) – fizikas, kino ir teatro aktorius.
Vaikystė
Adomaičių šeimyninis gyvenimas prasidėjo Šiauliuose, kur jie susituokė 1932 m. liepos 2 d. šv. Jurgio bažnyčioje. Gimus Regimantui po pusmečio tėvas buvo pakviestas dirbti Susisiekimo ministro patarėju ir šeima persikraustė į Kauną.
1938 m. tėvas gavo paskyrimą dirbti Kaišiadorių amatų mokyklos direktoriumi, todėl šeima persikraustė į Kaišiadorius. 1942 m. dėl tėvo darbovietės persikeliama į Panevežį.
1943 m. artėjant rytų frontui Adomaičiai atsikėlė gyventi į Šimonių kaimą, Pasvalio r.. Ten ant Mūšos kranto tėvas anksčiau turėjo pastatęs namą ir užvenkęs Mūšą bei įrengęs vandens malūną. Ši vieta Regimantui su broliu ir įsitvirtino kaip gimtinė.
1944 m. Regimantas iš Šimonių pradėjo lankyti Pasvalio r. Migonių pradinę mokyklą.
Moksleiviškos dienos
Nuo 1948 m. Regimantas mokslus tęsė Pasvalio vidurinėje mokykloje. Joje netrūko įvairialypės veiklos. Lankydamas fizikų burelį (vadovas - fizikos mokytojas Bronius Bagdonavičius) jis pagamino traukos dėsnį demonstruojantį aparatą, dalyvavo respublikinėje jaunųjų fizikų olimpiadoje.
Teatriniame burelyje (vadovas - matematikos mokytojas Antanas Vadopalas) Regimantas dalyvavo ne viename spektaklyje - įsimintiniausias amerikiečių gangsteris pjesėje „Misūrio valsas“. Tačiau labiausiai mokykloje jis pasireiškė kaip geras skaitovas - vakarėliuose skaitydamas ištraukas iš N. Gogolio, M. Lermontovo, A. Puškino ir kt autorių kūrinių. Kai Regimantas skaitydavo ar deklamuodavo salėje būdavo mirtina tyla, o baigus - dideli aplodismentai. Kaip skaitovo jo niekas neruošė. Jis pats savarankiškai daug dirbdavo lavindamas balsą ir artikuliaciją - broliui dažnai net pabosdavo namie klausytis jo repetavimus, nors tai ir vykdavo kitame kambaryje.
Su sportu Regimantas draugavo mažai. Mokykloje dažnai jis būdavo atleidžiamas nuo fizinio lavinimo pamokų, nes mama „norėdama gero“ vis išrūpindavo gydytojo pažymas „dėl mažakraujystės". Regimantui besimokant Lietuvoje buvo vykdoma švietimo reforma - perėjimas prie 10-mečio mokslo (apjungtos 8 ir 9 klasės).
Pasvalyje Regimantas gavo gerus prancūzų kalbos pradmenis (mokytoja A. Miškienė) ir po studijų jis gerai įsisavino šią kalbą. Naudodamams ją jis ne kartą atstovavo Sovietų Sąjungą Kanų filmų festivaliuose kaip žiūri komisijos narys.
Šeštoje klasėje Regimantas pradėjo rašyti savo gyvenimo dienoraštį. Šį mokyklionio laikotarpio metraštį jis saugojo visą gyvenimą. Dienyne būdavo aprašomi buities bei mokyklos reikalai, matyti spektakliai ar filmai, analizuojami savo pasirodymai. Dienoraštyje liko ir jo svajotojiškas ir nerealiai idealizuojantis požiūris į mergaites. Gyvenime jis daug kartų ir greitai jas įsimylėdavo, tačiau nedrįsdavo suartėti. Tos meilės taip ir likdavo svajonėse.
1954 m. Regimantas sidabro medaliu (ketvertas tik iš lietuvių kalbos, kiti - penketai) baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. Tai leido be stojamųjų egzaminų patekti į bet kokią aukštąją mokyklą. Nors ir traukė teatras, tačiau tėvo įtakoje (artistų jis negerbė, vadino juos pajacais, skudurininkais, girtuokliais, paleistuviais) studijoms buvo pasirinkta fizika VVU.
Studijų metai
Vilniaus universitete
1954 m. Regimantas tapo VVU Fizikos-matematikos fakulteto puslaidininkių fiziką 20 pasiryžusių studijuoti grupės nariu. Pradžioje apsigyveno pas tėvo pažįstamą inžinierių Stirbį, o po kelių metų gavo vietą ir bendrabutyje. Mokslai universitete jam irgi sekėsi labai gerai - žemesnio pažymio už ketvertą nebuvo, dauguma penketai. Iš jo bendramokslių išgarsėjo keletas: Vytautas Straižys - astrologijos srityje ir Ramūnas Katilius, parašęs knygą apie Josifo Brodskio ryšius su Lietuva.
Draugavo su visais, su kuriais gyveno ir mokėsi, bet labiausia bendravo su buvusiais klasės draugais - Stasiu Zdanausku, architektu Arvydu Kučinsku, disidentu Algiu Talačka (ištremtu už antitarybinę veiklą), Aldona Mikšyte, vėliau Kauno muzikinio teatro soliste.
Besimokydamas antrame kurse Regimantas įstojo į VVU Centrinį dramos būrelį, į kurio veiklą pasinėrė visa savo esybe. Čia jis vaidino:
1957 m. (II k.) Edgaras Bregas - Archibald Joseph Cronin. Jupiteris juokiasi. Režisierius
Justinas Bautrėnas.
1958 m. (III k.) Marcelinas Šeškas - Balys Sruoga. Dobilėlis penkialapis. Režisierius Vytautas Vitkauskas, kurį vežė rodyti ir į Kauną (draugavo su KPI dramos bureliu).
1958 m. Kapitonas Žoržas Stamatesku - Tudor Mușatescu. Titaniko valsas. Režisierius Arnas Rosenas.
Improvizacija su N. Baužyte M. Lermontovo pjėsėje ,,Demonas".
1959 m. baigdamas Vilniaus universitetą diplominį darbą „Kadmio sulfido taškinio kontakto generacija“, vadovaujant Puslaidininkių fizikos instituto direktoriui J. Požėlai, Regimantas Adomaitis parašė gerai. Jį rašant Regimantas buvo įdarbintas Fizikos ir matematikos institute (FMI). Po apsigynimo buvo siūloma pasilikti dirbti FMI, tačiau jis atsisakė.
Vilniaus konservatorijoje
1958 m. baigęs keturis kursus VVU, Regimantas eidamas pro Konservatoriją (LVK) pamatė skelbimą, kad vasarą vyks priėmimas į aktorinio meistriškumo specialybę. Jausdamas pašaukimą jis nutarė pabandyti įgyvendinti savo seną svajonę - nemetant fizikos studijų pabandyti studijuoti lygiagrečiai ir konservatorijoje. Taip jis ir pateko į Vilniaus konservatorijos prof. Irenos Vaišytės aktorinio meistriškumo specialybės kursą. Kad mokosi VVU nesigyrė, tai niekas ir nesukontroliavo. Grupėje buvo 9 studentai. Visi, išskyrus jį, buvo ką tik baigę vidurines mokyklss. Iš tos grupės labiausiai žinomais tapo Antanas Šurna, Povilas Stankus ir Saulius Sipaitis.
Studijuodamas LVK - antrame kurse apsigyveno Konservatorijos rūsyje esančiame tamsiame kambaryje šešiese, kartu su kitais studentais, išmestais iš bendrabučio už arklio atvedimą į bendrabučio antrą aukštą. Maždaug po metų jį priėmė gyventi jo klasės draugas pasvalietis farmacininkas Stasys Zdanauskas, baigęs VVU medicinos fakultetą ir gavęs butą.
1962 m. po ketverių metų studijų Regimantas baigė Vilniaus konservatoriją ir gavo aktoriniaus diplomą ir buvo paskirtas dirbti į Kapsuko dramos teatrą.
Su sportu Regimantas daug nedraugavo. Tik studijuodamas jis gana rimtai užsiiminėjo joga, o mokantis Konservatorijoje buvo privalomi gimnastikos pratimai-trenažai.
Mokantis LVK Regimantui teko vadinti vaidinti Mokomajame teatre Irenos Vaišytės režisuotuose spektakliuose:
Michail Svetlov. Kolia. Aleksej Arbuzov. Po dvidešimties metų
1961 m. (IV k.) Agranovskis - Aleksej Arbuzov, Miestas aušroje
1961 m. Petniuniokas - Juozas Baltušis, „Parduotų vasarų“puslapiai
1962 m. (V k.) Tomas - Aleksandra Bruštein, Dėdės Tomo trobelė, pagal Harrietos Beecher Stowe romaną.
Profesinė veikla
1962–1963 m. - Kapsuko dramos teatro aktorius.
1963–1967 m. - Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius.
1967-2002 m. - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.
Nuo 2002 m. Regimantas Adomaitis tapo laisvai samdomu aktoriumi ir vaidino įvairiuose teatruose. Paskutiniai vaidmenys sukurti Vilniaus mažajame teatre.
Išskirtine atmintimi Regimantas nepasižymėjo. Išlavinti atminties, jo nuomone, irgi neįmanoma. Paprasčiausia jis ,,iškaldavo" roles. Lengviau būdavo atsiminti roles kur vyksta dialogai, žymiai sunkiau - monologai. Pavyzdžiui monologai ,,Paskutiniuose mėnesiuose" vykdavo po valandą. Prieš spektaklius, tą dieną jis labai susikaupdavo ir kartodavo roles. Svarbiausia, jo nuomone, ne tiek įsiminti žodžius mechaniškai, kiek įsiminti pačią mintį - t.y. kas norima pasakyti ir įsiminti tų minčių seką. Gan dažnai spektaklio metu jam atsitikdavo pamiršti žodžius. Tuomet stengdavosi prisiminti mintį ir ją išreikšdavo savais žodžiais.
Vokiečių kalbą Regimantas pramoko bendraudamas su vokiečių režisieriais ir aktoriais, kuomet filmavosi (trijuose filmuose) Vokietijoje.
Visuomeninė veikla
1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
1987-1989 m. buvo Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas
Vaidmenys
Vaidmenys teatre
- 1962 m. Simonas Renaras - Victor Hugo. Marija Tiudor. Režisierius Stasys Čaikauskas. Kapsuko valstybinis dramos teatras (KVDT)
- 1963-09-21 Griša - Viktor Rozov. Prieš vakarienę. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
- 1963-10-27 Gimnastas Tibulas - Jurij Oleša, Michail Goriunov. Trys dručkiai. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
- 1964-01-17 Povilas Višinskis - Kazys Inčiūra. Žemaitė. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVADT
- 1964-02-23 Juozas - Raimundas Samulevičius. Studentiška novelė. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
- 1964-05-16 Piotras - Čingiz Aitmatov. Mano Tuopelė raudona skarele. Režisierius Kęstutis Genys. KVDT
- 1964-09-12 Albinas Žygus - Kazys Saja. Saulė ir stulpas. Režisierius Henrikas Vancevičius. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (KVADT)
- 1964-10-18 Princas Dezirė - Vladimir Metalnikov. Miegančioji gražuolė. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT.
- 1964-12-20 Konsteblis - Bertold Brecht. Opera už tris skatikus. Režisierius Genadij Kostiukov. KVDT.
- 1965-02-13 Augustas - Dalia Urnevičiūtė. Vadink mane motina. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
- 1965-12-04 Alioša - Fiodor Dostojevskij. Pažemintieji ir nuskriaustieji. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT.
- 1965-02-05 Dolabela - William Shakespeare. Antonijus ir Kleopatra. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVADT
- 1966-09-28 Džordžas - John Steinbeck. Pelės ir žmonės. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
- 1966-10-08 Konstruktorius Tempas - Remigijus Markūnas. Išsipildančiųjų linkėjimų gegutė. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
- 1968-02-10 Francas - Jean Paul Sartre. Altonos atsiskyrėliai. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT
- 1969-01-04 Mindaugas - Justinas Marcinkevičius. Mindaugas. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT
- 1970-03-14 Marius Nemunis - Jonas Avyžius, Henrikas Vancevičius. Sūkuryje. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVAD
- 1970-04-17 Choras - Algimantas Baltakis. Tiltas. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT
- 1970-11-27 Volteris Francas - Arthur Miller. Kaina. Režisierė Irena Bučienė. LVADT
- 1973-02-24 Albertas Gregoras — Karei Čapek. Makropulo receptas. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1974-12-07 Edgaras - Friedrich Dūrrenmatt. Vaidinam Strindbergą. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1974-04-25 Isabekas Mergenovas — Čingiz Aitmatov. Kaltaj Muhamedžanov. Fudzijama. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1976-05-01 Pilypas Karalius - Juozas Grušas. Cirkas. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1978-06-05 Mažvydas - Justinas Marcinkevičius. Mažvydas. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1979-01-02 Senis - Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Dvylika brolių juodvarniais lakstančių. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1979-05-05 Jokūbas Sobieskis — Balys Sruoga. Kazimieras Sapiega. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1980-03-22 Gustavas Šuazelis, Aleksandras — Kazys Saja, Ubagų sala. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1981-02-21 Junas Gabrielis Borkmanas — Henrik Ibsen. Junas Gabrielis Borkmanas. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1982-09-18 Andrejus Golubevas — Aleksandr Gelman. Akis į akį su visais. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1983-04-30 Kaligula — Albert Camus. Kaligula. Režisierius Jonas Vaitkus, KVDT
- 1983-12-31 Marčius Kreivėnas — Vytautas Bubnys. Po vasaros dangum. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1984-03-31 Žanas Babtistas Poklenas de Moljeras - Michail Bulgakov, Moljeras. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1984-12-30 Ančiukas — Pranas Treinys. Ančiuko kryžius. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1986-02-22 Šalimovas - Maksim Gorkij. Vasarotojai. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1987-09-01 Skirgaila — Vincas Krėvė. Skirgaila. Režisierius Henrikas Vancevičius, LVADT
- 1989-03-19 Džeimsas Taironas — Eugene O’Neill. Ilgos dienos kelionė į naktį. Režisierius Gytis Padegimas, LVADT
- 1989-11-17 AA - Slavvomir Mrožek. Emigrantai. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1990-01-27 Hanimenas — Lee Blessing. Pasivaikščiojimas miške. Režisierius Dės MacAnuff, LVADT
- 1990-04-13 Senatorius - Adomas Mickevičius. Vėlinės. Režisierius Jonas Vaitkus, LVADT
- 1991-04-02 Henris Higinsas — Bernard Shaw. Pigmalionas. Režisierė Irena Bučienė, LVADT
- 1994-07-06 Mindaugas — Justinas Marcinkevičius. Mindaugas. Režisierė Irena Bučienė, Žemutinė pilis
- 1996-03-16 Seras - Ronald Harwood. Aprengėjas. Režisierius Algirdas Latėnas, LVADT
- 1997-02-27 Kazarinas - Michail Lermontov. Maskaradas. Režisierius Rimas Tuminas, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
- 1998-03-27 Fransua — Francis Veber. Vėpla. Režisierius Ramutis Rimeikis, LNDT
- 1999-06-18 Karalius Edvardas IV — William Shakespeare, Ričardas III. Režisierius Rimas Tuminas, LNDT
- 1999-11-20 Hendelis - Paul Barz. Susitikimas. Režisierius Raimundas Banionis, LNDT
- 2000-05-05 Anselmas — Moliėre. Šykštuolis. Režisierė Irena Bučienė, LNDT
- 2001-12-21 Stočkus — Marius Katiliškis. Paskendusi vasara. Režisierius Julius Dautartas, LNDT
- 2002-06-26 Žynys - Sofoklis. Oidipas karalius. Režisierius Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras
- 2004-03-12 Kazanova — Kari Gassauer. Kazanova. Režisierius Sakalas Uždavinys, „Skrajojantis teatras“ Vilniuje
- 2005-11-22 Tėvas - Furio Bordon. Paskutiniai mėnesiai. Režisierius Rimas Tuminas, WMT(Prizas už geriausią vyro vaidmenį XXII Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“)
- 2006-09-15 Telesporas Žemgirdas — Juozas Glinskis. Vieno tėvo vaikai. Režisierius Gytis Padegimas, LNDT
- 2006-09-15 Džonatanas Sviftas — Grigorij Gorin. Svifto namai. Režisierius Sigitas Račkys, WMT
- 2010-01-29 Jevgenijus Sergejevičius Dornas - Anton Čechov. Žuvėdra. Režisierius Jonas Vaitkus, „Baitijskij dom“ (Sankt Peterburgo teatras)
- 2014-02-07 Mykolas - Juozas Tumas-Vaižgantas. Dėdės ir dėdienės. Režisierė Gabrielė Tumėnaitė, WMT
Svarbiausi vaidmenys kine ir TV
- 1964 m. Pilotas - Vienos dienos kronika. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Lietuvos kino studija (LKS)
- 1965 m. Donatas Lokys - Niekas nenorėjo mirti. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LKS
- 1967 m. Bronius - Suaugusių žmonių žaidimai. Režisierius Ilja Rud-Gercovskij. LKS (Diplomas už geriausią vyro vaidmenį IX Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje, vykusiame Rygoje)
- 1967 m. Sergejus Lazo - Sergejus Lazo. Režisierius Aleksandr Gordon.Moldova fil. (Diplomas už geriausią vyro vaidmenį IX Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje, vykusiame Rygoje)
- 1967 m. Kasparas - Jausmai. Režisieriai Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa. LKS
- 1968 m. Ivan Lobač - Rytų koridorius. Režisierius Valentin Vinogradov. Belarusfilm
- 1970 m. Augustinas - Vyrų vasara. Režisierius Marijonas Giedrys. LKS
- 1970 m. Daktaras Antonijus - Visa teisybė apie Kolumbą. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LTV
- 1971 m. Edmundas - Karalius Lyras. Režisierius Grigorij Kozincev. Lenfilm
- 1971 m. Grafas - Akmuo ant akmens. Režisierius Raimondas Vabalas. LKS
- 1973 m. Franciskas - Tas saldus žodis - laisvė. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Mosfilm, LKS
- 1973 m. Vokas - Volcas. Gūnter Reisch, DEFA (Vokietija)
- 1974 m. Trapsas - Avarija. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Mosfilm
- 1974 m. Girdvainis - Velnio nuotaka. Režisierius Arūnas Žebriūnas. LKS
- 1974 m. Povilas Baibokas - Sadūto tūto. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS
- 1975 m. Robert Nimann - Vienas prieš vieną. Režisierius Kurt Maetzig, VDR
- 1976 m. Adomas Vainoras - Sodybų tuštėjimo metas. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS
- 1977 m. Vasilij Vereščiagin - Julija Vrevskaja. Režisierius Nikola Korabov. Bojana (Bulgarija), Mosfilm (Rusija)
- 1977 m. Jakov Bardin - Priešai. Režisierius Rodion Nachapetov, Mosfilm
- 1978 m. Orlandas - Kentaurai. Režisierius Vytautas Žalakevičius, Mosfilm (Rusija), Mafilm (Vengrija), Barrandov Studios (Čekija)
- 1979 m. Fišeris - Veidas taikinyje. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS
- 1979 m. Valerij Ivanovič - Nepjautų lauko gėlių juosta. Režisierius Jurij Iljenko, A. Dovženkos kino studija
- 1980 m. Tardytojas — Gyvenimas puikus (Vita ė bella, La). Režisieriai Grigorij Čiuchraj, Aleksėj Aleksejev, Mosfilm (Rusija), Chinematografika Quattro Cavalli (Italija)
- 1980 m. Pavliščevas — Iš poilsiautojų gyvenimo. Režisierius Nikolaj Gubenko, Mosfilm (Rusija)
- 1980 m. Hermann Reimers — Sužadėtinė (Die Verlobte). Režisieriai Gūnter Reisch, Günther Rūcker, DEFA (Vokietija)
- 1980 m. Jonas Buckus - Faktas. Režisierius Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 m. Prokuroras Meisonas Orvilas — Amerikietiška tragedija. Režisierius Marijonas Giedrys, LKS
- 1982 m. Teodoras Boilanas - Turtuolis, vargšas... Režisierius Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1982 m. Ačas - Atsiprašau. Režisierius Vytautas Žalakevičius, LKS
- 1982 m. Deividas - Medaus mėnuo Amerikoje. Režisierius Jonas Vaitkus, LKS
- 1982 m. Endis Takeris — Trestas, kuris žlugo. Režisierius Aleksandr Pavlovskij, Odesos kino studija
- 1983 m. Vyras — Paryžiaus drama. Režisierius Nikolaj Maščenka, A. Dovženkos kino studija
- 1983 m. Advokatas - Žaliasis furgonas. Režisierius Aleksandr Pavlovskij, Odesos kino studija
- 1983 m. Djedonė — Skrydis per Atlantą. Režisierius Raimondas Vabalas, LKS
- 1983 m. Frenkas Morganas — Miražas. Režisierius Aloiz Brench, Film studio Riga
- 1984 m. Feliksas - Vestuvės girioje. Režisierius Algirdas Araminas, TV
- 1984 m. Samoilov - ...ir puiki pergalės akimirka. Režisierius Viačeslav Vinnik. A. Dovženkos kino studija
- 1984 m. xxx - Einantys paskui. Režisierius Rodion Nachapetov, Mosfilm (Rusija)
- 1985 m. Meistras Tektonas - Matvejaus džiaugsmas. Režisierė Irina Poplavskaja, Mosfilm (Rusija)
- 1986 m. Eduardas Vergaras - Vilkolakio pėdsakai. Režisierius Almantas Grikevičius, LKS, Argentina
- 1986 m. Roberas — Chameleono žaidimai. Režisierius Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1986 m. Ingmar Ros — Žmogaus iš „Mercedeso“ dosjė. Režisierius Georgij Nikolajenko, M. Gorkio kino studija (Rusija)
- 1987 m. Priachinas — Karuselė turgaus aikštėje. Režisierius Nikolaj Stambula, Mosfilm (Rusija)
- 1990 m. Aitvaras - Režisierė Aliona Demjanenko. LKS
- 1990 m. Veilandas - Sunku būti dievu. Režisieriai Angelo Pastore, Vladimir Krainev, Svetlana Osadčiaja, A. Dovženkos kino studija, Hallelujah Films, Mediactue, Sovinfilm (Vokietija, Prancūzija)
- 1992 m. Daktaras — Juodojo mėnulio laipsnis. Režisierė Natalija Kirakozova, A. Dovženkos kino studija (Ukraina)
- 1993 m. Johanas fon Šrederis — Mirties angelai. Režisierius Jurijus Ozerovas, Mosfilm, Ganefilm (Rusija, Prancūzija)
- 1993 m. Leitenantas Pitas Birnsas - Žmogžudystės būdas. Režisierius Oleg Gojda, A. Dovženkos kino studija „C“ (Ukraina)
- 1993 m. Georgijus Plechanovas — Skilimas. Režisierius Sergejus Kolosovas, Ekran(Rusija)
- 1993 m. Šventikas — Senovės dievai. Režisierius Aleksandr Kadžvoryan, Mitra (Armėnija)
- 1993 m. Veršinin — Tu esi... Režisierius Vladimir Makaranec, Sverdlovsko kino studija (Rusija)
- 1994 m. Eugenijus Kosovas — Stikliukas degtinės—per daug (Ein Wodka zuviel). Režisierius Werner Masten, Tatort (Vokietija)
- 1995 m. Režisierius - Peizažas su trimis besimaudančiomis. Režisierius Valerij Rubinčik, Belarusfilm
- 1995 m. xxx - Gyvensime. Režisierius Dmitrij Tomašpolskij, Ukraina
- 1995 m. Pulkininkas — Vilko kraujas. Režisierius Nikolaj Stambula, Studija-S (Rusija)
- 1996 m. Karo vadas - Anna. Režisierius Aloizs Brenčs (Latvija, Vokietija)
- 1996 m. Olegas — Vyras jaunai merginai. Režisierius Murad Ibragimbekov, Forą Film (Rusija)
- 1997 m. xxx - Ant slenksčio. Režisierė Liudmila Saakjants, Armenfilm (Armėnija)
- 1997 m. Viktoras Malenkow — Antrininkas (Der Doppelganger). Režisierius Bernhard Stephan (Vokietija)
- 1998 m. Komentatorius - Adomas Mickevičius. 1798—1855. Realybės versijos. Režisierius Raimundas Banionis, Litnek
- 1998 m. Liudas Baronas - Atžalos. Režisierius Saulius Vosylius, LRT
- 1999 m. xxx - Vyrai. Režisierė Inesa Kurklietytė, Studio 2000, LR Kultūros ministerija (Lietuva)
- 2001 m. Aurimas Antaura - Gedimino 11. Režisierius Raimundas Banionis, TV serialas, Videometra
- 2003 m. xxx - Sekmadienis toks, koks yra. Režisierius Ignas Jonynas, Cinevera (Lietuva)
- 2004 m. Daktaras Salvadoras, Ichtiandro tėvas — Žmogus amfibija. Jūros velnias. Režisierius Aleksandr Atanesian, Video Film (Rusija)
- 2004 m. Martinsonas - Raktai nuo bedugnės. Vaiduoklių medžioklė. Režisierius Sergej Rusakov, Goldmedium, Studija 2B (Rusija)
- 2004 m. xxx - Refrešas (Refresh). Režisieriai Maris Martinsons, Ruslan Korostenskij, PC Piramidė
- 2004 m. Žurnalistas Restonas — Maskvos saga. Režisierius Dmitrij Barčevskij, Kino video studija Risk (Rusija)
- 2005 m. Profesorius - Persona non grata. Režisierius Vladimir Nachabcev, MakDos, Fora Film (Rusija)
- 2005 m. Daktaras Salvatoras — Žmogus—amfibija. Režisierius Aleksandr Atanesian, Kino studija VideoFilm (Rusija)
- 2007 m. Šeimininkas — Trečias dangus. Režisierius Eljor Išmuhamedov, Pyramid (Rusija)
- 2008 m. Ričardas - Moterys meluoja geriau. Režisierius Raimundas Banionis, TV serialas (Lietuva)
- 2008 m. Valerij Kasol — Ledinis bučinys. Režisierius Knut Eric Jensen, Baltic Film Group /Filmhuset Produksjoner (Lietuva, Norvegija)
- 2011 m. Anvaras, Džanzuro emyras — Granato skonis. Režisierės Nonna Agadžanova, Anna Lobanova, Kinosiužet (Rusija)
- 2012 m. Galerijos šeimininkas - Vienintelė mano nuodėmė. Režisierė Karinė Folijanc, Children’s performance Ltd (Rusija)
- 2013 m. Džonas Maklou — Mano svajonės krantai. Režisierius Stanislav Dremov, kino studija Gamma, studija Zaria
- 2014 m. Grafas Drakula - Penktoji sargyba. Režisierius Vasilij Pičul
Įvertinimai
- 1973 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 1979 m. LTSR liaudies artistas
- 1981 m. Vokietijos (VDR) nacionalinė premija
- 1982 m. LTSR valstybinė premija
- 1985 m. TSRS liaudies artistas
- 1997 m. Gedimino III laipsnio ordinas
- 2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis
- 2007 m. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ordinas
- 2011 m. „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus
- 2012 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius
- 2012 m. Armėnijos Respublikos Vyriausybės atminimo medalis
- 2012 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką
- 2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Vaizdas:1 pav_Regimantas Asomaitis (1950).jpg|Regimantas Asomaitis 1950 m.
</sgallery>Kilmė ir šeima
Tėvas - Vaitiekus Adomaitis, Simono (1898 m. sausio 27 d. Aukštadvario kaime, Ramygalos valsč., Panevežio apskr. - 1961 m. sausio 31 d. Pasvalyje), kelių inžinierius (1920 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą). Jo tėvas visą gyvenimą tarnavo pas ponus lenkus, kur susipažino ir vedė tarnaitę vokietaitę, grodavo armonika. Vaitiekus prieškaryje dirbo Lietuvos kelių tiesimo srityje. Po karo - 5 metus Pasvalio vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju, po to - Pasvalio, Biržų, Skapiškio, Kupiškio rajonų kelių valdybose kelių tiesimo inžinieriumi. Gerai mokėjo vokiečių ir rusų kalbas, todėl karo metais bendraudavo ir su vokiečių ir su rusų kareiviais. Mokėjo groti armonika ir pasakoti visokias įstorijas, todėl buvo laukiamas įvairiuose vakarėliuose.
Mama - Kotryna Adomaitienė, Kazio (iki 1932 m. liepos 2 d. Gučaitė, 1905 m. gegužės 20 d. Vidugirių kaime, Saločių valsč., Pasvalio apskr. - 1994 m. birželio 13 d. Vilniuje). Prieš karą baigė Panevėžio veterinarijos kursus, kurį laiką dirbo trichonoskopininke Panevežio maisto fabrike. Po karo augindama vaikus netoli Pasvalio, Šimonių kaime ant Mūšos kranto, vystė namų ūkį: turėjo karvę, kiaulių, vištų, žąsų, daržuose augino daržoves. Kai vaikai baigė pradinę Migonių mokyklą - šeima persikėlė į Pasvalį. Tada ji dirbo prekyboje. Mama labai mėgo filmus ir teatrą. Matė visus Regimanto spektaklius ir didžiavosi jo pasiekimais. Turėjo surinkusi į storą segtuvą iškarpas iš visų laikraščių ir žurnalų apie Regimantą. Gyvendama Vilniuje padėjo prižiūrėti Regimanto vaikus. Jos jaunesnioji sesuo Leokadija Gučaitė turėjo polinkį baletui ir jaunystėje lankė baleto studijas Kaune. Bet buvo priversta jas nutraukti dėl ligos. Teta irgi labai „sirgo“ už Regimantą ir bėgdavo žiūrėti filmus ir spektaklius, kur jis vaidino. Mamos tėvas Kazys Gučas buvo rusų caro armijos karininkas ir iki revoliucijos jų šeima gyveno Peterburge. Prasidėjus revoliucijai, jis sudegino uniformas, persirengė civiliu ir su šeima pasitraukė į Sibirą, Tomsko sritį. Po poros metų grįžo į nepriklausomybę pasiskelbusią Lietuvą, bet čia jis greitai mirė.
Brolis – Vidas Kazimieras Adomaitis (g. 1938 m. birželio 20 d. Kaune), inžinierius radioelektronikas (KPI, 1961). Jam nuo pat vaikystės didžiausias pavyzdys buvo vyresnis brolis. Visose srityse Regimantas rodė iniciatyvą - pradedant nuo laivų iš molio lipdymo ir plukdymo prūde, šaudymo iš savadarbio lanko ir baigiant domėjimusi fizika ir teatru. Abu broliai mokykloje dalyvavom įvairiuose būreliuose, abu mokyklą baigė sidabro medaliais.
Šeima — žmona (nuo 1968 m. spalio 5 d.) Eugenija Bajorytė (1941 m. birželio 19 d. Mirabelėlyje, Kupiškio r. – 2011 m. liepos 20 d. Vilniuje), aktorė ir dainininkė, Vilniaus filharmonijos solistė.
Vaikai – Vytautas Adomaitis (g. 1972 m. rupjūčio 1 d. Vilniuje), tarptautinių ekonominių ryšių vadybininkas (Kalifornijos Tomo Akvino koledžas, Čikagos universitetas, magistrantūra); – Gediminas Adomaitis (g. 1977 m. balandžio 23 d. Vilniuje), aktorius (Vilniaus konservatorija, ...); – Mindaugas Adomaitis (g. 1980 m. rupjūčio 2 d. Vilniuje), vadybininkas.
Bibliografija
...
Šaltiniai
Parengė: Vidas Adomaitis ir Daiva Šabasevičienė, 2017 m.. |
- Biografija
- Valentin Vinogradov, Rytų koridorius
- Rytų koridorius Rytų koridorius
- Butuoju laiku
- Vaidmens variklis ilgesys