Reino Frankonija
| Vokietijos istorinis regionas: Rheinfranken | |
|---|---|
| Šalis | Hesenas |
| Herbas | 
|
| Tautos: | vokiečiai |
| Istorinės valstybės | Heseno lnd. |
| Miestai | Frankfurtas prie Maino, Visbadenas, kt. |
| |
| Reino Frankonija beveik sutampa su dabartine Heseno žeme | |
Reino Frankonija (vok. Rheinfranken), arba Vakarų Frankonija - istorinis Vokietijos regionas, beveik sutampantis su dabartine Heseno žeme. Taip pat apima ir Palatinato regioną (dabartinio Reino krašto-Pfalco rytinė dalis, iš dalies Badeno-Viurtembergo šiaurės vakarų dalis).
Iki XI a. jis buvo Didžiosios Frankonijos dalis, tačiau nuo tada jo istorija vystėsi atskirai, todėl laikomas atskiru regionu.
Svarbiausi regiono miestai - Frankfurtas prie Maino, Visbadenas, Kaselis, Darmštatas ir kt.
Geografija
Reino Frankonija yra abipus Reino, jo centrinėje dalyje yra Reino ir Maino upių santaka.
Istorija
Iki XI a. Reino Frankonija buvo neatskiriama Frankonijos dalis. Čia gyveno frankai ir buvo susikūrusi Frankonijos kunigaikštystė.
Salijų dinastijos viešpatavimas
Po to, kai X a. Rytų Frankonija pateko po tiesiogine Šventosios Romos imperijos valdžia, vakarinė Frankonijos dalis imta vadinti Reino Frankonija. Čia suklestėjo senoviniai miestai Maincas, Špejeris, Vormsas. Pastarieji tapo įtakingomis grafystėmis, kuriose įsitvirtino Konrado Raudonojo palikuonys (Salijų dinastija). Šiuos grafus kartais neformaliai vadino Frankonijos hercogais, kadangi jie regione turėjo didžiulę įtaką.
Ši dinastija turėjo įtaką ir visoje Imperijoje, keturi iš Reino Frankonijos valdovų tapo imperatoriais.
- Konradas Raudonasis (935-955)
- Otonas iš Vormso (955-1004)
- Konradas Senasis (1004-1011)
- Konradas II (1011-1039)
- Konradas Jaunesnysis (1011-1039)
- Henrikas III (1039-1056)
- Henrikas IV (1056-1076)
- Konradas (1076-1088)
1088-1093 m. Reino Frankonija pateko po tiesiogine imperatoriaus valdžia ir prarado savo valstybingumą.
Heseno ir Palatinato valstybės
-en.png)
Jau nuo X a. visame regione reiškėsi susiskaldymas. Čia įsigalėjo daugybė smulkių valstybių. Laisvieji miestai (Frankfurtas ir Vormsas), vyskupijos (Maincas, Špejeris ir Vormsas), Heseno landgrafystė buvo nedidelės, bet įtakingos šio darinio valstybės.
1093 m., po to, kai Salijų dinastijos Frankonijos teritorijos buvo perduotos Acheno grafui palatinui, iš jų buvo sudarytas Reino palatinatas. Ši valstybė Reino Frankonijos pietinėje dalyje tapo pati svarbiausia. Nuo XIII a. pradžios šioje valstybėje įsigalėjo Bavarijos Vitelsbachų dinastija. Bavarijos hercogai kartu tituluodavosi ir Reino grafais palatinais. Nuo XIV m. jie gavo teisę rinkti imperatorių, todėl ėmė tituluotis kurfiurstais.
Šiaurinėje, didžiojoje, regiono dalyje įsigalėjo Heseno landgrafystė. Tačiau nuo XVI a. ji ilgainiui skilinėjo į vis smulkesnes dalis.
XVI a., vykdant Imperijos administracines reformas, Reino palatinatas buvo priskirtas Reino palatinato apskričiai, o šiaurinė regiono dalis priklausė Aukštutinio Reino apskričiai.
Prūsijos ir Bavarijos hegemonija
1806 m. nunykus Šventajai Romos imperijai, didžiausios Regiono valstybės buvo Hesenas-Kaselis ir Hesenas-Darmštatas. Pirmoji 1866 m. buvo prijungta prie Prūsijos karalystės kartu su Nasau ir Frankfurtu. Čia suformuota Prūsijos Heseno-Nasau provincija. Hesenas-Darmštatas išsaugojo nepriklausomybę, tačiau 1867 m. įstojo į Prūsijos vadovaujamą Šiaurės Vokietijos sąjungą.
Pietinė dalis (Reino palatinatas) jau XVIII a. pabaigoje netekusi daug pietrytinių teritorijų (jos dabar priklauso Badeno-Viurtembergo žemei), konsolidavo didžiumą savo likusių žemių. Jos visos paveldėjimo teise 1815 m. atiteko Bavarijos karalystei.
XX a.
1918 m. Hesenas-Darmštatas tapo Heseno liaudies valstybe.
Po II pasaulinio karo iš Heseno-Nasau ir Heseno-Darmštato suformuota nauja žemė, vadinama Hesenu.
Senoji Reino palatinato teritorija atiteko Reino krašto-Pfalco žemei.
| ||||||||||||||||
.svg)
| ||||||