Remigijus Vilkaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Remigijus Vilkaitis
Remigijus vilkaitis.jpg

Gimė 1950 m. gegužės 24 d. (73 m.)
Vilkaviškio rajone

Veikla
lietuvių aktorius, teatro pedagogas, kultūros ministras.
Pareigos 2008 m. Tautos prisikėlimo partija

Alma mater 1975 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Remigijus Vilkaitis (g. 1950 m. gegužės 24 d. Vilkaviškio rajone) – lietuvių aktorius, teatro pedagogas, buvęs kultūros ministras.

Biografija

1967 m. Remigijus Vilkaitis baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 19671971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 19711975 m. mokėsi vaidybos Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Ją pabaigęs buvo priimtas į Lietuvos valstybinį Jaunimo teatrą, kuriame dirbo iki 2000 m.

Nuo 2000 m. dirba Oskaro Koršunovo teatre bei dalyvauja įvairiuose nepriklausomuose projektuose, filmuojasi Lietuvos kino studijoje. Penketą metų dėstytojavo Lietuvos muzikos akademijoje ir Vilniaus konservatorijoje.

Apie 20 metų užsiėmė įvairiais Lietuvos televizijos bei privačių TV kanalų projektais, sukūrė daug personažų laidose „Dviračio žynios“ ir „Dviračio šou“. Žymiausias jų – verslininko, politiko Viktoro Uspaskicho prototipas – Agurkichas. Realizavo du pastatymus Lietuvos radijuje. Režisavo Homero „Iliadą“ Lietuvos Muzikos akademijos Mokomajame teatre, Dario Fo „Anarchisto mirtis“ bei „Perpetum mobile“ pagal A. Čechovo apsakymus Valstybiniame Jaunimo teatre. Remigijus Vilkaitis turi didžiulę aktorinę patirtį. Oskaro Koršunovo teatre yra sukūręs kelis ryškius vaidmenis: Tėvo „Ugnies veide“, gydytojo Stravinskio ir prokuratoriaus Piloto „Meistre ir Margaritoje“, fra Lorenco „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“.

Filmografija

Politinė, visuomeninė veikla

Remigijus Vilkaitis yra daugelio publikacijų ir kritinių straipsnių autorius. Paruošė literatūrines kompozicijas „Dievo rykštė ir malonė" (apie A. Baranauską) ir "Ir žib viduj tamsios nakties" (apie M. Mažvydą). Rengia spaudai knygą apie aktorių Vladą Fedofą-Sipavičių (19021992).

R. Vilkaitis buvo įsteigęs „Duonos valgytojų“ partiją, balotiravosi į prezidento postą per 1993 metų rinkimus norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos politiką. Tačiau rimtai kovai dar neprasidėjus atsiėmė savo kandidatūrą ir palaikė Stasį Lozoraitį (jaunesnįjį).

Nuo 2008 m. gruodžio 9 d. LR kultūros ministras („Tautos prisikėlimo partijos“ teikimu).

Bendravimas su žurnalistais

2009 m. lapkričio 17 d., kai į Kultūros ministeriją dėl interviu atvykusiai LNK televizijos laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistei Rasai Kalinauskaitei iškvietė policiją[1]. Išgirdęs klausimą apie sunkmečiu Valdovų rūmams skiriamus milijonus, žurnalistus pavadino ligoniais[2]. Atvykus patruliams ministras parašė pareiškimą policijai dėl viešosios tvarkos pažeidimo: esą žurnalistai į ministeriją įsiveržė be leidimo, trukdė dirbti[3]. Kaip teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, tokiais atvejais kultūros ministro veiksmai iš esmės yra tolygūs atvejui, kai Seimo narys ar kitas politikas girtas sėda prie vairo ir taip sukelia grėsmę visuomenei; „ministrą delegavusi Tautos prisikėlimo partija turėtų nuspręsti, ar R. Vilkaitis supranta, ką jis, kaip ministras, daro, ir ar jis tinka užimamoms pareigoms – gal R. Vilkaitis tiesiog nenori dirbti[4].

Šaltiniai


Postas
Prieš tai:
Jonas Jučas
Lietuvos kultūros ministras
2008-2010
Po to:
Arūnas Gelūnas


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7313-82=7231 wiki spaudos ženklai).