Renavo piliakalnis
| Renavo piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Mažeikių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Renavas | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 10 (dabar 5,5) | |
| Aikštelės apimtis, m | 10×15 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. | |
| Žvalgymo metai | 1903 m., 1966 m. | |
| Tyrimo metai | 1972 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis | |
| Unikalusis objekto kodas | 5341 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A780P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR623 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Renavo piliakalnis stūkso Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Krikštonių kaimo. Pasiekiamas keliu 207 Seda–Židikai, neprivažiavus Renavo sodų pasukus į kairę rytų kryptimi ir pavažiavus 880 m – yra priekyje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Varduvos kairiojo kranto kilpoje (dabar - tvenkinys) esančioje aukštumėlėje. Aikštelė trikampė, orientuota rytų–vakarų kryptimi, 10 m ilgio, 15 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10 m aukščio (dabar - 5,5 m).
Piliakalnio šlaitai apardyti erozijos (dabar ji stabilizuota), aikštelė - duobių. Piliakalnis apaugęs paskirais lapuočiais, aikštelė dirvonuoja.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1906 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1966 m. – Lietuvos istorijos institutas, 1972 m. tyrė Telšių kraštotyros muziejus. Vitas Valatka aikštelėje ištyrė 8 m² plotą, padarė 14×2 m dydžio pylimo pjūvį. Nustatyta, kad pylimas supiltas vienu kartu iš molio, vidinėje pašlaitėje sustiprintas akmenimis. Po pylimu aptiktas 15-40 cm storio vasarą nukirstų ir sudegintų lapuočių medžių ir krūmų sluoksnis. Pylime rasta gyvulių kaulų, grublėtos keramikos šukė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [1]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kivylių piliakalnis 22 km Girdenių piliakalnis 15 km |
Dapšių piliakalnis 12,5 km Vadagių piliakalnis 5 km |
Jautakių piliakalnis 13 km Daubarių piliakalnis 14 km |
| |||||||
| Erslos piliakalnis 25 km Jedžiotų piliakalnis 20 km |
|
Gyvolių piliakalnis 36 km | |||||||||
| Mikytų piliakalnis 18 km Šarnelės piliakalnis 11 km Pūčkorių III piliakalnis 16 km |
Rimolių piliakalnis 4,5 km Žernių piliakalnis 15 km |
Buožėnų piliakalnis 20 km Džiuginėnų piliakalnis 24 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 144-145 (Nr. 631)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.145
- Vitas Valatka. Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 14–15.
- Laimutė Valatkienė. Renavo piliakalnis // Renavas. Žemaičių praeitis. Vilnius, 2001. T. 9, p. 15–17.
- Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. 1991. Nr. 4, p. 27, 30.
| ||||||