Riūkiū salos

Riūkiū salos, japoniškai vadinamos Nansei salomis (南西諸島; Nansei - shotō, pažodžiui - Pietvakarių salos) yra virtinė Japonijos salų, esančių tarp Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros į pietvakarius nuo Kiūšiū. Nuo apie 1829 m. iki XX a. vidurio salos vadintos Luchu, Loochoo arba Lewchew pagal Liuqiu tarimą mandarinų kalboje.

Šiauriausios salyne esančios salos vadinamos Sacunano salomis ir priklauso Kagošimos prefektūrai, visos kitos salos - Okinavos prefektūrai. Joronas yra piečiausia iš Sacunano salų, Jonagunis - iš pietinių Riūkiū salų. Didžiausia sala - Okinava.

Salose vyrauja subtropinis klimatas su šiltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Salose dažnai lyja, lietūs kartais tęsiasi mėnesiai ir praūžia taifūnai.

Riūkiū salose atsirado Riūkiū kalbos. Kiekvienoje saloje atsirado savita kalba, kuri skiriasi nuo kitų.

Istorija

Okinavos vėliava 1875 m.

Okinavos vėliava 1875-1879 m.

Ri8kiū karalystė senovėje buvo nepriklausoma valstybė, besidriekusi nuo Jonagunio pietuose iki Amami Ošimos šiaurėje. 1372 m. ji tapo Ming dinastijos vasale ir pradėjo mokėti duoklę.

1609 m. Šimadzu Tadacune, Sacumos žemės valdytojas, įsiveržė į Riūkiū su 13 džonkų ir 2,5 tūkst. samurajų ir primetė savo valdžią. Jiems niekas nesipriešino, nes vietiniai gyventojai nepasižymėjo karingumu ir karalius Šo Nei nusprendė nesipriešinti, kad neprarastų vertingų gyvybių^[1]. Nuo tada Riūkiū mokėjo duoklę Japonijos šiogūnui ir Kinijos imperatoriui.

1879 m. Meidži vyriausybė oficialiai aneksavo Riūkiū. Riūkiečių pasiuntiniai praklupojo prieš Zongli Yamen, užsienio reikalų būstinę Pekine, tris dienas, norėdami, kad Riūkiū nebūtų atskirta nuo Kinijos. Kinija, nusilpninta korupcijos ir kolonijinės okupacijos, atsisakė pasiųsti karinę pagalbą. Vietoj to ji ėmėsi diplomatinių priemonių ir paprašė buvusį JAV prezidentą teisėjauti Ulysses S. Grant. Grantas nusprendė, kad Japonijos pretenzijos stipresnės. Riūkiečių norų nebuvo paisoma.

Aneksuojant Japonijos armija nužudė Riūkiū kariškius ir civilius, kurie priešinosi okupacijai. Riūkiū tapo Sacumos hano dalimi. Vėliau buvo sukurta atskira Okinavos prefektūra, kai hanų sistema buvo panaikinta. Riūkiečių vaikai prievarta buvo mokinami japonų kultūros, kalbos ir tapatybės, vartoti gimtą kalbą buvo griežtai draudžiama.

Kariniai veiksmai prieš ir per Antrąjį Pasaulinį karą, ypač Okinavos mūšis, nuniokojo salas. Dėl didelio žuvusių civilių skaičiaus, riūkiečiai mano, kad japonų ir amerikiečių armijos su jais elgėsi nepagrįstai blogai. Okinava net dabar yra vargingiausia prefektūra.

Po San Francisko sutarties tarp JAV ir Japonijos, Amerikai atiteko pietinė Riūkiū salų dalis. JAV armija pradėjo valdyti Okinavą 1945 m. įkūrus Okinavos Patariamąją Tarybą. Ši organizacija vėliau pavirto Riūkiū salų vyriausybe, kuri egzistavo 1952-1972 m. Japonija salas atgavo 1972 m.

Kai kurie riūkiečiai ir japonai mano, kad Riūkiū gyventojai skiriasi nuo Jamato žmonių. Okinaviečiai mano, kad centrinė valdžia juos diskriminuoja, leisdama daugybei JAV kareivių būti salose, kai kitur Japonijoje jų kiekis mažas. Be to vyksta diskusija dėl atsiskyrimo nuo Japonijos.

Iš Riūkiū kilę daug populiarių grupių ir muzikantų. Pvz.: Begin (ビギン) ir Orange Range, dainininkai Namie Amuro ir Gackt, bei grupė Da Pump.

Pagrindinės salos

Pagrindinių Riūkiū salų žemėlapis

Sąrašas pagrįstas šiuolaikiniais japonų geografiniais pavadinimais:

Nansei salos
- Sacunano salos (Šiaurinė pusė)
  - Osumi salos su:
    - Tanegašima, Jakušima, Kučinoerabudžima, Magešima šiaurės rytų grupėje,
    - Takešima, Iodžima, Kurošima šiaurės vakarų grupėje.
  - Tokara salos (Shichi-tō): Kučinošima, Nakanošima, Gadžadžima, Suvanosedžima, Akusekidžima, Tairadžima, Kodakaradžima, Takaradžima
  - Amami salos: Amami Ošima, Kikaigašima, Kakeromadžima, Jorošima, Ukešima, Tokunošima, Okinoerabudžima, Jorondžima

Vėlyviausias saulėlydis Japonijoje matomas Jonaguni saloje.

- Ryūkyū Shotō (Pietinė pusė)
  - Okinava salos (Centrinė grupė arba tikrieji Riūkiū): Okinavos sala (kitaip Okinavos žemė, Okinawa hontō), Kumedžima, Ihejadžima, Idzenadžima, Agunidžima, Iedžima, Ivo Tori Šima (Iotorišima) [1]
    - Kerama salos: Tokašikidžima, Dzamamidžima, Akadžima, Gerumadžima
    - Daito salos: Kita Daito, Minami daito, Oki daito
  - Sakišima salos ("Tolesnės salos")
    - Mijako salos: Mijakodžima, Ikema, Ogami, Irabu, Šimodži, Kurima, Mina, Tarama
    - Jaejama salos: Iriomote, Išigaki, Taketomi, Kohama, Kurošima, Aragusuku, Hatoma, Jubudžima, Hateruma, Jonaguni
    - Senkaku salos (į šias salas pretenduoja Kinija ir Taivanas): Uocuridžima, Kuba Džima, Taišo Džima, Kita Kodžima, Minami Kodžima

Notes:

Prie salos pavadinimo galūnė -džima, -šima ir -gašima, reiškianti "salą" gali būti pridėta ar praleista. Salos, kur įmanoma, išvardytos iš šiaurės į pietus.
"Shotō" pakeistas sąraše žodžiu "salos" išskyrus Ryūkyū Shotō (琉球諸島), nes jau yra "Riūkiū salos". Šis japoniškas pavadinimas nurodo tik tas salas, kurios sudaro Okinavos prefektūrą, o lietuviškas pavadinimas - visą salų grandinę tarp Kiūšū ir Taivano.
Ryūkyū Rettō (琉球列島) reiškia teritoriją, kuri priklausė Riūkiū karalystei: Amami salos, Okinava salos, Mijako salos ir Jaejama salos.