Rimantas Antanas Stankevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Rimantas Stankevičius)
Rimantas Stankevičius

Rimantas Antanas Stankevičius (1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje1990 m. rugsėjo 9 d. Salgareda, Italija, palaidotas Aukštųjų Šančių karių kapinėse) – lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis kosmonautas.

Biografija

1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą. Įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m.

Karo lakūnas

Nuo 1966 m. tarnavo lakūnu kariniuose daliniuose. 1969 m. paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu. Nuo 1970 m. tarnavo vyresniuoju lakūnu, nuo 1972 m. – naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste. 1971–1972 m. vyresnysis atskirojo aviacijos būrio lakūnas Egipto Arabų Respublikoje, dalyvavo karo veiksmuose prieš Izraelį. 1973 m. išleistas į atsargą, suteiktas SSRS KOP majoro laipsnis.

Lakūnas bandytojas

1975 m. baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų – bandytojų mokyklą ir dirbo lakūnu-bandytoju tame pačiame centre. Atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. Dalyvavo bandant naikintuvą MiG-29 suktuko sąlygomis. Skraidė 57 tipų lėktuvais ir turėjo didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą. 1975 m. suteikta 4-os klasės, 1976 m. – 3-ios klasės, 1979 m. – 2-os klasės ir 1982 m. – 1-os klasės lakūno-bandytojo kvalifikacija.

Lakūnas kosmonautas

1977 m. liepos 12 d. Skrydžių tyrimo instituto viršininko įsakymu Nr. 360 paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais „Buran“. 1979 m. sausio 19 d. Vyriausioji Medicinos komisija patvirtino jo tinkamumą kosminiams skrydžiams.

1979 m. vasario 1 d. Aviacijos pramonės ministro įsakymu Nr. 34 paskirtas į pagrindinę grupę pasirengimui pagal temą 11F35 („Buran“). Nuo 1979 m. balandžio mėn. iki 1980 m. gruodžio mėn. mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1980 m. liepos 30 d. rekomenduotas į kosmonautų-tyrėjų grupę, o 1980 m. rugsėjo 26 d. įtrauktas į kosmonautų-tyrėjų būrį, nenurodant konkretaus būrio numerio. 1981 m. rugpjūčio 10 d. instituto viršininko įsakymu įtrauktas į Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų-bandytojų būrį. 1982 m. vasario 12 d. išlaikė visas bendros kosminės parengties įskaitas ir egzaminus, suteikta kosmonauto-bandytojo kvalifikacija.[1]

Nuo 1982 m. rugsėjo iki 1983 m. gegužės mėn. grupėje, kurioje buvo ir Viktoras Viktorenka bei Vitalijus Sevastjanovas, rengėsi kosminiam skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys. Tačiau, pakeitus skrydžių į orbitinę stotį „Saliut-7“ programą, atšauktas iš įgulos. Nuo 1984 m. rugsėjo mėn. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu ir automatiniu būdu. Skraidė su lėktuvais-laboratorijomis Tu-154 ir MiG-25, kur buvo įrengtos „Burano“ valdymo sistemos.

Planuota, kad R. Stankevičius turėjo būti pirmojo „Buran“ skrydžio antruoju pilotu pagrindinės įgulos, kurios vadu paskirtas Igoris Volkas. Tačiau Mokslinis gamybinis susivienijimas „Energija“ manė, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai, todėl planavo ir rengė jį „Buran“ vadu skrydžiui kartu su kosmonautu A. Balandinu, o nuo 1988 m. – su V. Zabolotskiu.

Atliko šešis riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu erdvėlaivio „Buran“ egzemplioriumi OK-GLI (lėktuvas – analogas BTS-02) tiek įgulos vado, tiek antrojo piloto pareigose. 1987 m. vasario mėn. paskirtas Ryšių skrydžių instituto kosmonautų būrio vadu. 1988 m. rugpjūčio mėn. po kolegos Anatolijaus Levčenkos mirties tapo kosmonautų-bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju.

1989 m. vasario mėn. kartus su Viktoru Afanasjevu ir Vitalijumi Sevastjanovu vėl rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“. Tačiau, vėl pakeitus „Mir“ eksploatacijos planus, 1989 m. rugsėjo mėn. pasirengimas buvo laikinai nutrauktas, o vėliau ir nebebuvo atnaujintas. 1989 m. rugsėjo mėn. R. Stankevičiui suteiktas Nusipelnusio SSRS lakūno-bandytojo vardas.

Žūtis

1990 m. R. Stankevičius dalyvavo kasmetinėje aviacijos šventėje JAV Everett mieste, pilotavo ten lėktuvą Su-27. Grįžęs iš JAV netrukus vėl išvyko į Italiją. 1990 m. rugsėjo 9 d. Trevizo provincijos Salgareda aerodrome aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Nors beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo. Lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai – lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo.[2] Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę. Katastrofos vietoje atsidūrė ir žuvo vienas iš aerodromo apsaugos darbuotojų Moretto C. Silvio. Rimantas Stankevičius palaidotas Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse šalia Dariaus ir Girėno.[3]

Atminimo įamžinimas

  • Žukovskio miesto kapinėse pastatytas memorialinis paminklas.[4]
  • Žukovskio miesto gatvelė pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu (rus. проезд Станкявичюса).[5]
  • 2002 m. Marijampolėje II-oji mokykla, kurioje mokėsi būsimas kosmonautas, pervadinta Marijampolės Rimanto Stankevičiaus vidurinė mokykla.[6]
  • 2017 m. liepos 21 d. Žukovskio mieste atidengta atminimo lenta Rimantui Stankevičiui pagerbti.[7]

Nuorodos

  1. 1982-02-12 Astronautika.lt
  2. 1990-09-09 Rimvydo Stankevičiaus žūtis — vaizdo įrašas, rusų k.
  3. 2016-07-26 Mususavaite.lt Laima Grigaitytė
  4. 2015-06-12 Lietuvos aviacijos muziejus Edmundas Ganusauskas
  5. 2005-09-16 Laikas.net Edmundas Ganusauskas.
  6. 2015-09-09 Stankevicius.lt
  7. 2017-07-26 ELTA Jūratė Valančiūtė.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+44-0=44 wiki spaudos ženklai).