Ringaudai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ringaudai
   Ringauduherbas.PNG   
Ringaudai.jpg
Gėlių gatvė

Ringaudai
54°53′10″N 23°48′11″E / 54.886°N 23.803°E / 54.886; 23.803 (Ringaudai)Koordinatės:54°53′10″N 23°48′11″E / 54.886°N 23.803°E / 54.886; 23.803 (Ringaudai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija: Ringaudų seniūnija
Gyventojų: 2 861 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Ringaudaĩ
Kilmininkas: Ringaudų̃
Naudininkas: Ringaudáms
Galininkas: Rìngaudus
Įnagininkas: Ringaudaĩs
Vietininkas: Ringauduosè


Filmuota medžiaga.[1]

Ringaudai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Kauno, netoli vakarinio lanksto.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Ringaudų pradinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Ringaudų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Kaimo turizmo sodybos „Du broliai“ ir „Nemunas tour“



Turinys

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KAUNAS – 8 km
AKADEMIJA 2 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Tabariškiai – 1 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ringaudai OpenLayers žemėlapyje
Ringaudai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

XIX a. šioje vietoje buvęs Ringvaldiškių palivarkas, t. y. feodalinių laikų dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamąja ir kita žeme ir sudarė atskirą ūkininkavimo vienetą. 1886 m. jame buvo 118 gyventojų. 1923 m. – jau tik 26. Mat 1922 m. Lietuvos savanoriams buvo išdalinta Marvos dvaro ir kitų dvarų žemė. „Matininkai žemę sumaniai paskirstė, atsirado keliai, želdiniai, iškilo to meto stiliaus sodybos. Dabar tas savanorių kaimas išsiskiria savo kraštovaizdžio verte...“ – rašo prof. Č. Kudaba.

Ringaudų gyvenvietė pradėjo kurtis 1964 m., kai į Noreikiškes persikėlė LŽŪA. Mokomasis ūkis jau anksčiau buvo įsikūręs, turėjo beveik 5000 ha žemės. Juodelynė jau buvo perpildyta, tapo Kauno priemiesčiu. Siūlyta naują gyvenvietę statyti Pypliuose, bet dėl per didelio atstumo atsisakyta. Ringaudai tiko visapusiškai ir greitai virto statybų aikštele. Gėlių gatvės pradžioje ūkis savo darbuotojams pastatė 6 dviaukščius daugiabučius namus su bendrais ūkiniais pastatais tolėliau (Ukmergės r. Dainavos miestiškas gyvenvietės variantas).

Valstybės, ūkio lėšomis gyvenvietė buvo suprojektuota, nutiestos elektros linijos, keliai, vandentiekis. Dujas ir telefonus įsivedė patys gyventojai vėliau. Bevardžio mokomojo ūkio ribos buvo nuo Tirkiliškių iki Kačerginės, kaimų gyventojai buvo nukeldinami. Nukeliamiesiems skirdavo 12-15 arų sklypą, teikdavo kelių dešimčių tūkstančių rublių kompensaciją. Kas senų pastatų pats nenusigriovė, buldozeriai išrausdavo duobes ir palaidodavo ne tik statinių liekanas, jų pamatus, bet ir žydinčius sodus.

Individualius namus statėsi ir nemažai ūkio kontoros, fermų, mechaninių dirbtuvių ir kitų padalinių darbo žmonių, Akademijos dėstytojai, mokyklų pedagogai ir kiti. Jiems pagrindinė keliama sąlyga – Noreikiškių apylinkėje reikėjo išdirbti 6 metus. Statybą reikalavo užbaigti per 4 metus. Mokomasis ūkis visas pastangas buvo sutelkęs ne tiek studentų praktiniam mokymui, kiek valstybinių planų ir įsipareigojimų vykdymui, bandymams, todėl statė ir plėtė daugiausia gamybai būtinus pastatus: fermas, sandėlius, dirbtuves, elektros pastotes ir kt. Žolės miltams gaminti įrenginį netoli Tabariškių gyventojai praminė „Velnių malūnu“, jis „užkvėpindavo“ kelis aplinkinius kaimus, retkarčiais užsiliepsnodavo.

Mokomajam ūkiui vadovavo daug direktorių: Antanaitis, Skirpstas, Svetika, Juozapavičius, ilgiausiai – T. Rožukas, vėliau J. Kamblevičius, J. Cilcius, V. Bilskis. Buvo žadėta Ringauduose pastatyti ūkio ir gyvenvietės kultūros centrą, bet per kelis dešimtmečius net neįstengta iškeldinti ūkio kontoros iš Karvelio dvaro rūmų, ir jie taip nustekenti, kad pasidarė panašūs į greta stovintį kumetyną. Neįrengė nė sporto aikštelės, kur vaikai galėtų pažaisti futbolą ar krepšinį. Toje prestižinėje vietoje savo darbuotojams pastatė Dobilo kvartalą – vienodų kaip plyta primityvių namų kupstą.

Čia pat buvo gražus parkas ir rajono prekybininkų parduotuvė „Dobilas“ su erdviu baru antrame aukšte. Joje daug metų šimtams Ringaudų ir Akademijos gyventojų, net profesoriams tekdavo atstovėti eilėse, kad pagal talonus ar korteles gautų nusipirkti mėsos kilogramą, šampano butelį ar marškinius. Jei norėjai ūkyje (kitur nebuvo) nusipirkti plėvelės šiltnamiui, privalėjai rašyti pareiškimą, jį vizuodavo direktorius ir vyr. buhalteris, apskaitininkas išrašydavo kvitą, kasoje užsimokėdavai kelis rublius ir tik tada smagusis sandėlininkas Ulvydas, garsaus kalbininko brolis, atrėždavo gabalą tos stebuklingosios medžiagėlės.

XX a. pabaigoje buvusioje parduotuvėje įsikūrė Ringaudų pradinė mokykla, kuria tiek daug rūpinasi buvusi seniūnė A. Barzdaitienė. Mokykla tampa ir kultūros centru: kuriamos savos tradicijos – Motinos diena, Senelių šventė; čia koncertavo L. ir P. Kazlauskai, R. Cicinas, vyko susitikimai su artiste R. Staliliūnaite, vaikų poete Z. Gaižauskaite, ringaudiške rašytoja J. Giedraitiene ir kt.

2009 m. patvirtintas Ringaudų herbas, vyko poezijos pavasarėlis „Žodžių žydėjimas“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Garliavos valsčius Kauno apskritis
19501955 m. Ringaudų apylinkės centras Panemunės rajonas
19551961 m. Kauno rajonas
19611989? m. Noreikiškių apylinkė (nuo 1968 m. jos centras)
1999 Ringaudų seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Ringaudai – lietuviškas asmenvardis, giminingas žodžiams Ringą, Ringė, Ringauda. Kai kurių istorikų teigimu, Ringaudas XII a. pabaigoje buvo Lietuvos valstybės kūrėjo Mindaugo tėvas ar pirmtakas. Jis buvęs kunigaikštis, galingas vadas, nugalėjęs totorius prie Nemuno aukštupio. Gyvenęs Naugarduke. Valdžią perdavęs Mindaugui.

Ringaudų Puntukas

2005 m. lapkričio 21 d. Ringaudų gyventojai stebėjo neįprastą vaizdą – į miestelio vidurį buvo atvežtas ir kranu iškeltas maždaug 20 tonų sveriantis akmuo.

„Ne per seniausiai susikūrusi Ringaudų kaimo bendruomenė savo veiklą nori kažkuo įprasminti. Vienas iš darbų - šio akmens atvežimas ir kaimelio įkūrimo datos įamžinimas. Lauksime bendruomenės idėjų, kaip tai geriau padaryti“, – pasakojo Ringaudų kultūros centro direktorė Diana Petkuvienė. Anot jos, prieš porą metų kultūros centras surengė išvyką dviračiais po Ringaudų apylinkes. „Netoli Nemuno pastebėjome šį didžiulį akmenį. Jau tada pradėjome svarstyti, kaip būtų galima jį panaudoti. Neseniai akmenį pamatė ir Rokų bendruomenė, ji taip pat ketino pasiimti akmenį ir panaudoti savo tikslams. Tai paskatino mus paskubinti veiksmus ir atsivežti akmenį į Ringaudus. Mes elgiamės teisėtai, nes akmuo buvo mūsų seniūnijos teritorijoje“, – sakė D. Petkuvienė.

Akmenį pergabeno „Kauno kranų“ bendrovė, pasitelkusi 180 tonų keliamosios galios kraną. Juo ir nustatyta, kad akmuo sveria 20 tonų. Darbus apmokėjo Ringauduose gyvenantis asmuo, nenorėjęs būti minimas. Ringaudų seniūnas Viktoras Petravičius pažymėjo, kad akmuo surastas kai šalia Nemuno buvo statomi valymo įrenginiai. „Jis buvo iškastas iš žemės. Bendruomenės susirinkime paklausiau, ką mums daryti su akmeniu. Pasiūliau arba padovanoti jį Rokams, arba pasiimti sau. Gyventojai nutarė vežti jį į Ringaudus“, – sakė seniūnas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur.[5] 1987 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
321 394 1 294 1 427 2 197 2 861

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Ringaudai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Ringaudai maps.vlasenko.net
  4. Ringaudai loadmap.net
  5. Ringaudai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 86 psl.
  6. Ringaudai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 552 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: