Ringiai
- Apie kaimą Kelmės rajone žr. Ringiai (Kelmė).
| Ringiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Akmenos ir Jūros santaka Ringiuose | ||||||||||||||||
  Ringiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Tauragės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Mažonų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 49 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Ringiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, prie pat Pagramančio, dešiniajame Jūros upės krante.
Visai šalia kaimo yra tauragiškių pamėgta stovyklavietė „13-tas kilometras“, kadangi nuo Tauragės iki Ringių yra būtent 13 km. Aptiktas senovės pilkapynas.
Istorija
Čia buvusiame kapinyne rasta III–V a. dirbinių, tai įrodo jog Ringiai – labai sena gyvenvietė. Pirmą kartą Ringiai (Ringelauken) minimi 1395 m. kryžiuočių sudaryto kelio į Žemaitiją aprašyme kaip tarpinis punktas pakeliui iš Greižėnų į Kaltinėnų apylinkes [2].. 1561 m. kaime buvo 5 ūkiai, gyveno 7 gyventojai. Ilgainiui Ringiuose susidarė stambi privati valda – dvaras. XIX–XX a. pradžioje jį valdė Volmeriai. 1846 m. dvarui priklausė Ringių, Gudlaukio, Kuturių ir Pakuturių kaimai, iš viso net 1300 dešimtinių (1420 ha) žemės. 1927 m., vykdant žemės reformą, jau gerokai sumažėjęs dvaras panaikintas, jo valdos išdalytos naujakuriams bei girininkijai. 1902 m. Ringiuose gyveno 88, 1959 m. – 131 žmogus, dabar – 91 gyventojas.
1956–1961 m., nepaisant jokių gamtosauginių normų, prie pat Jūros ir Akmenos santakos pastatytas gyvulininkystės kompleksas. Kelios jo kiaulidės, buvusi karvidė teberiogso iki šiol.
Iš šiaurinės Ringių dalies – Antringio – kilęs kalbininkas Petras Jonikas (1906–1996). 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, tačiau dar 1939 m. spėjo pagarsinti gimtąjį kraštą išleisdamas knygą „Pagramančio tarmė“. Vartojant šiuolaikinius terminus joje aprašyta raseiniškių patarmės šnekta, kuria kalba šių apylinkių žmonės. Kalbininko gimtoji sodyba išlikusi, pažymėta koplytstulpiu.
Gyventojai
 | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 98 | 89 47 (kaime) 42 (dvare) |
131 | 132 | 98 | ||
| 1987 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 78 | 77 | 96 | 81 | 49 | ||
| ||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Ringiai TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 431 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ringiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 87 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ringiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 552 psl.
- ↑ Ringiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Ringiai loadmap.net