Robertas Gedvydas Skrinskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Robertas Gedvydas Skrinskas
R. Skrinskas.png
Robertas Gedvydas Skrinskas 2011 m.

Gimė 1960 m. spalio 20 d.
Vilnius

Veikla
religinė
Sritis katalikų bažnyčia
Pareigos


  • 1995-2016 Domeikavos ir Lapių klebonas

  • Nuo 2016 Šėtos ir Lančiūnavos klebonas

Išsilavinimas

  • 1989-1991 Kauno tarpdiecezinė seminarija

Robertas Gedvydas Skrinskas (g. 1960 m. spalio 20 d. Vilniuje) – katalikų kunigas, visuomenininkas.

Turinys

Mokslo ir gyvenimo keliu

1967 m. Robertas būdamas 6 m. pradėjo lankyti Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. 1975 m. baigęs tos mokyklos 8 klases įstojo į Vilniaus politechnikumą. 1979 m. baigęs mokslus gavo spec. vidurinio mokslo diplomą (vidurinis išsilavinimas ir specialybė - metalo apdirbimo pjovimu specialybė, technikas–technologas).

1979 m. trumpai padirbęs pagal paskyrimą gegužės 4 d. R. Skrinskas buvo paimtas į Sovietų armiją. Tarnavo Duobelės (Dobelė, Latvija) mokomajame tankistų dalinyje, po to reguliariame dalinyje Mamonove (Heiligenbell, Šv. Kirvis) vietovėje Karaliaučiaus srityje.

Po armijos 1981 m. Robertas įsidarbino Vilniuje vyr. technologu Techninės informacijos paslaugų centre. 1986 m. siekdamas turėti daugiau laiko mokslams perėjo dirbti į Apželdinimo tresto fontanų barą.

Dvasiniu keliu

Dar tarnaudamas Mamonove Robertas apsisprendė būti kunigu. Į kunigystę jį vedė šeimos perduotas tikėjimas. Paauglystėje klausimas „ar yra Dievas?“ jam tapo labai svarbus. Jei Dievas yra - reikia ir gyventi, kaip jis reikalauja. O jei Dievo nėra, kam veidmainiauti? Žodžiu, būti arba šaltam, arba karštam, bet ne drungnam, kad nebūtum išspjautas iš Jo burnos. Jis sąmoningai domėjosi tikėjimu, skaitė religines knygas, klausė ko nesuprato kunigų ir tikėjimas augo.

Todėl grįžęs iš tos tarnybos jis pabandė įstoti į Kauno kunigų seminariją, bet ten nebuvo priimtas. Tačiau su šia svajone neatsisveikino ir pagaliau 1986 m. liepos 26 buvo priimtas į Pogrindžio kunigų seminariją Gargžduose pas kun. Antaną Šeškevičių, SJ. Lietuvoje pogrindines teologijos studijas tuo metu organizavo jėzuitų ir marijonų vienuolijos. Studijos vyko neakivaizdiniu principu. Kun. Antanas parūpino vadovėlius – vadinamus skriptus, mašinėle rašytus vadovėlius. Robertas gyvendamas Vilniuje, kad būtų laiko mokytis, perėjo į tokį darbą, kad vieną parą dirba, o kelias būna laisvas. Pasiruošęs egzaminams R. Skrinskas vykdavo į Gargždus. Per sovietines kelių dienų šventes (kad nesukeltų įtarimų) Gargžduose vykdavo ir rekolekcijos. Tuomet suvažiuodavo visi pogrindyje studijuojantys.

Pagal mokymosi planą kasdien vyko speciali savęs tobulinimo praktika „Kristus – mūsų idealas ir pavyzdys“. Sąsiuvinyje buvo išbraižomas grafikas su atskiromis temomis kiekvienai savaitei ir dienai. Vienu metu buvo kelios temos pagal Artimo meilės, Dievo meilės ir Dievo valios praktikavimą.

Pvz. siekinys „Mylėti artimą kaip Kristus“. Ir kiekvieną dieną pasižymėti aktą ir praktiką. Kita užduotis- malda: „Melstis Kristaus pavyzdžiu“. Ir taip vieną savaitę pavyzdžiui šūkis būna „Visi tebūna viena“ – meldžiamasi už krikščionių vienybę. Kita lygiagreti užduotis, siekiamybė – Dievo valios pildymas. Savaitės šūkis būna pvz „Visas pareigas atlikti su kantrumu, be murmėjimo.“ Kartu buvo žymima kasdieniai meilės aktai. Keliantis – „Jėzau, Tavo tarnas keliasi“. Prausiantis – Jėzau, apsaugok nuo nuodėmių.“ Ryto malda - „Dieve, aš Tavo akivaizdoje“. Mastymas – „daryti pasiryžimus.“ Ruošiantis – „Kaip Jėzus Nazarete.“ Valgant – „Su Jėzumi, Marija, angelu sargu.“ Susitelkimas – „Dievas nuolat čia.“ Išpažintis – „Prisiminti pasiryžimus.“ Pamaldumas – „Gyventi tikėjimu“. Šv. Mišios – „Aukoti per Kristų“. Komunija - „Ateik, aš nevertas.“ Rožančius – „Apmastyti paslaptis.“ Dvasinis skaitymas – „Užsidegti tikėjimu“. Skaistybė – „Valdyti mintis, akis, geismus.“ Vakaro malda – „Gilintis į žodžius.“ Sąžinės sąskaita – „Kaip mirties valandą.“

Nežiūrint mokymosi Pogrndžio seminarijoje Robertas ir toliau buvo raginamas stoti į oficialią seminariją, tačiau ten patekti vis nepavykdavo. Tik prasidėjus Atgimimui ir Bažnyčiai įgijus daugiau laisvės, 1989 m. jis pagaliau buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją. Po 2 metų, išlaikius diplominius egzaminus - 1991 m. liepos 15 d. Robertas Skrinskas kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmeninėje koplyčioje, dalyvaujant kancleriui Alfonsui Svarinskui, buvo įšventintas į diakonus. O sekantį rytą - 1991 m. liepos 16 d. gavo ir kunigystės šventimus. Tuo metu Kauno Seminarijoje vyko kunigų rekolekcijos. Kun. A. Svarinskas pristatė Robertą ir pasakė, kad tai paskutinis pogrindžio kunigas.

Dievo tarnybos keliu

1991 m. liepos 16 d. kun. R. Skrinskas buvo paskirtas vikaru į Jurbarką, nes ten buvo likęs tik vienas kunigas A. Slavinskas. Šioje vietoje jis išbuvo tris metus. Jautėsi, kad žmonės pasiilgę dvasingumo, mielai bendravo su kunigu. Teko eiti ne tik į mokyklas, bet ir į ligoninę. Tuo metu buvo nutarta pradėti Jurbarko bažnyčios bokštų atstatymo darbus. Buvo renkamos aukos. Darbus atliko meistrai, vadovaujami Aloyzo Grigolos.

1994 m. balandžio 11 d. atėjo naujas paskyrimas - vikaru į Vilijampolės Švento Juozapo parapiją. Čia išbuvo metus laiko.

1995 m. gegužės 16 d. Robertas Skrinskas kardinolo Vincento Sladkevičiaus buvo paskirtas Lapių ir Domeikavos parapijų klebonu su įpareigojimu statyti Domeikavos bažnyčią. Pradžioje tą statybą finansavo SAF`o koncernas. Bet greitai tai sustojo, todėl teko organizuoti aukų rinkimą, ieškoti rėmėjų. Daugiausia statybai suaukojo patys parapijiečiai.

1997 m. gruodžio 25 d. Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus įgaliotas R. Skrinskas pašventino koplyčią būsimos bažnyčios rūsyje ir čia pradėjo vykti pamaldos.

2006 m. liepos 2 d. 15 val. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius konsekravo Lietuvos kankinių bažnyčią Domeikavoje, kurioje kunigas ištarnavo 21 metus.

Vienu metu būdamas dviejų parapijų klebonu R. Skrinskas paveldėjo ir avarinės būklės Lapių bažnyčią. Dėl stataus šlaito ir silpnų pamatų iškilo grėsmė nugriūti visai bažnyčiai. Bokštas buvo sutrūnijęs, kinvarpų išgraužtas. Supuvusios grindys, išpuvę langų rėmai, neveikiantys vargonai, nusilupę dažai ir išbyrėjęs sienų tinkas, griūnantys ūkiniai pastatai ir sena klebonija. Ir čia klebonas ėmėsi remontų, buvo atstatytas laisvės paminklas.

2016 m. balandžio 18 d. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas paskyrė R. Skrinską Šėtos ir Lančiūnavos klebonu. Šias pareigas jis pradėjo eiti 2016 m. birželio 1 d.

Pro Vita

Pro Vita (lotyniškai) reiškia "Už Gyvybę". Tai tarptautinis gyvybės gynėjų pavadinimas.

Robertui mintis kovoti už gyvybę kilo 1981 m., kai į rankas pakliuvo tuo metu slapta statistika, paskelbta tada vykusiame moterų suvažiavime. Jis ėmė skaityti mokslinę literatūrą tuo klausimu. Besimokydamas Kauno seminarijoje išplatino parengtą mašinraštinę knygutę „Už Gyvybę“, kuri turėjo didelį pasisekimą. Tuo metu klierikus siuntė į Kauno mokyklas dėstyti tikybos, nes mokytojų trūko. Kai kurie klierikai iš tos knygutės rengė mokiniams pamokas.

1988 m. R. Skrinskas pradėjo teirautis ir rinkti informaciją dėl galimybės pastatyti paminklą aborto aukoms Rasų kapinėse. Tą įdėją įgyvendino Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija Rasų kapų Angelų Kalnelyje 1998-10-24.

1989 m. jis sukūrė tekstą ir ėmė rinkti parašus, kad Lietuvos konstitucijoje (tuo metu vyko jos svarstymas), būtų straipsnis, ginantis negimusius vaikus. Per istorinį Sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje Robertas tuo klausimu paruošė pasisakymą. 1989-08-29 "Komjaunimo tiesoje" buvo išsspausdintas jo straipsnis „Apginkime negimusią gyvybę“. 1990-01-17 "Lietuvos Rytas" išsapusdino kitą jo straipsnį „Varpai už negimusius vaikus“.

1991 m. pradėjęs vikarauti Jurbarke Robertas ėmėsi aktyvios veiklos Už Gyvybę klausimu. Jis tuo klausimu organizavo įvairias akcijas, vedė pamokas mokyklose, Jurbarko televizijoje organizavo filmų rodymą ta tema. 1992-11-22 Jurbarke pirmą kartą Lietuvoje, o gal ir Europoje buvo krikščioniškai pagerbti ir palaidoti tie, kurie iki šiol buvo nužmoginami: aukotos mišios ir iš bažnyčios nešamas į kapines ir palaidotas karstelis su negimusiais 3 abortuotais vaikais . Ąžuolinį paminklą padarė meistrė J. Baranauskienė su užrašu: "Negaliu atleisti sau, kad aš tave negimusį žudžiau." Tokio darbo pasėkoje pavyko sumažinti abortų skaičių Jurbarko rajone nuo 680 iki 50.

1994 m. buvo išleista Roberto Skrinsko parengta knyga „Už Gyvybę“.

1994-11-26 Vilijampolės vikaro kun. R. Skrinsko iniciatyva įvyko didelė "Už Gyvybę" akcija Kaune. Kauno katedroje šv. Mišias aukojo dek. kun. V. Jalinskas, kun. G. Vitkus,SJ. ir kun. R. Skrinskas. Po šv. Mišių buvo pašventintas 6 m. Ąžuolinis kryžius, kurį žmonės ir kareivių kuopa ant pečių nešė per miestą iki VI forto ir pastatė Taikos Kryžių kalnelyje. Užrašas:"Negimusių nužudytų kūdikių atminimui."

1998-04-26 pirmą kartą Lietuvoje buvo minima Gyvybės Diena. Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko 40 val. nepertraukiama Švč. Sakramento adoracija. Po Šv. Mišių vyskupas V. Michelevičius pašventino Adolfo Teresiaus darbo ąžuolinį paminklą nužudytiems negimusiems vaikams.

1999-04-25 antrą kartą Lietuvoje buvo minima Gyvybės Diena. Penktadienį Lapių mokykloje vyko konferencija, o Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prasidėjo 40 val. nepertraukiama Švč. Sakramento adoracija. Sekmadienį po Šv. Mišių prelatas V. Jalinskas pašventino Vinco Kankalio darbo ąžuolinį paminklą nukankintiems negimusiems vaikams atminti.

2007-11-23 Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje buvo paminėtos abortų legalizavimo Lietuvoje metinės (1955-11-23). Buvo skambinama varpu 52 kartus, prisimenant 52 kruvinus abortų metus, per kuriuos Lietuva neteko kita tiek gyventojų. Po Šv. Mišių buvo palaidoti abortuoto vaiko palaikų likučiai ties tautodailininko Adolfo Teresiaus darbo koplytstulpiu.

2017-10-08 per Švč. M. Marijos, Rožančiaus Karalienės atlaidus klebonas kun. R. Skrinskas parapiją paaukojo Nekalčiausiai M. Marijos širdžiai ir šventoriuje pašventino meistro Adolfo Teresiaus darbo paminklą ,,Nužudytiems negimusiems kūdikiams". Paminklui ąžuolą padovanojo Stasė Rimavičiūtė, o jo transportavimo ir paminklo sukūrimo išlaidas apmokėjo kun. R. Skrinskas.

Internetinis portalas

2000 m. pavasarį Atviros Lietuvos fondo serveryje pradėjo veikti kun. Roberto Skrinsko įkurta internetinė svetainė, kuri po to buvo perkelta į VDU serverį:

Kartu pradėjo eiti ir "Už gyvybę" žinių leidinėlis. Tai pirmasis elektroninis katalikiškas biuletenis Lietuvoje. Jis pasirodo kartą per savaitę iki šiol. Informacija yra renkama iš viso pasaulio ir Lietuvos Pro Vita temomis. Medžiaga pateikiama be informacijos priemonių ir verslo magnatų cenzūros, be lobistu spaudimo, be įvairių ideologinių manipuliacijų ir ekonominių struktūrų įtakos, be suinteresuotų grupių ir oligarchų diktato, be klanų kišimosi, be visuomenės elito užsakymų. Norintys nemokamai gauna Pro Vita biuletenį.

Pro Vita svetainėje sudėta daug įvairios medžiagos už gyvybę, už skaistumą, už blaivumą ir kt. temomis. Galima ją panaudoti rašant referatus. Informacija nuolat papildoma.

2012 m. Provita buvo perkelta į kitus serverius, o nuo 2017-07-04 šis portalas veikia adresais:

Įvertinimai

  • Kun. Robertas yra vysk. Motiejaus Valančiaus sąjūdžio ir Pasaulio gydytojų federacijos ,,Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos garbės narys. Garbės vardo suteikimas
  • 2005 m. apdovanotas Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija „už pasiaukojantį ir kilnų darbą ginant žmogaus gyvybės neliečiamumą ir orumą“, įteikiant nominacinę skulptūrėlę ,,Motinystė". (Autoriai prof. leonas ir doc. Gediminas Žukliai).

Apdovanojimo video įrašas

  • 2006 m. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius apdovanojo kun. Robertą Skrinską Kauno arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu „Už Lietuvos kankinių bažnyčios pastatymą ir švietėjišką veiklą, ginant žmogiškąją gyvybę“.

Bibliografija

Kun. Robertas parašė ir išleido šias knygas:

  • 1981-1989 m. aplankė, nufotografavo LDK, Livonijos, M. Lietuvos pilis ir sukūrė diafilmą „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilys“.
  • „Už Gyvybę“. - V.: Savo, 1995. - 206 psl. Tiražas 5 000 egz.
  • „Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas“. - Kaunas, Judex, 1999. - 456 psl. Tiražas 4 000 egz,
  • Robertas Gedvydas Skrinskas. Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapija. Spausdino UAB „Judex". Kaunas, Lapės. 2008. ISBN 978-9955-748-17-5
  • „Būkime Blaivūs!“ Domeikava, 2012, Baltoprint, 256 psl.

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: