Romanas Chodakauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romanas Chodakauskas
Romanas Chodakauskas.JPG

Gimė 1883 m. rugpjūčio 9 d.
Žvanagaloje, Joniškėlio valsčius, Pasvalio rajone
Mirė 1932 m. spalio 9 d. (49 m.)
Kaune

Tėvas Antanas Chodakauskas
Motina Marija Joana Chodakauskienė (Chodakauskaitė)
Sutuoktinis(-ė)
Janina Chodakauskienė (Turaitė, Jacunskienė, g. 1884 kovo 24 d. Verkiuose)

Vanda Grifinaitė-Lukoševičienė (1897 m. sausio 11 d. Vilniuje – 1988 m. birželio 30 d. Monrealyje, Kanadoje, palaidota Powazki kapinėse Varšuvoje).

Vaikai
  • Miroslavas Chodakauskas (1914 m. rugpjūčio 20 d. Topolių dvare, Rokiškio raj. – 1952 m. Vilniuje)
  • Romanas Chodakauskas (1932 m. balandžio 7 d. Kaune – 2001 m. birželio 21 d. Varšuvoje)
  • Jadvyga Tūbelienė (1891 m. sausio 11 d. Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus Gavenonių kaime – 1988 m. spalio 4 d. JAV Konektikuto valstijoje Putname)

Veikla
karo attache, Kariuomenės teismo narys, pulkininkas leitenantas.

Alma mater
1912 m. Charkovo V. N. Karazino Nacionalinis universitetas

1915 m. Sankt Peterburgo Vladimiro Karo akademija

<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Romanas Chodakauskas (1883 m. rugpjūčio 9 d. Dzvanapolio dvaras, Žvanagaloje, Joniškėlio valsčius1932 m. spalio 9 d. Kaunas) – Lietuvos karo attache, Kariuomenės teismo narys, pulkininkas leitenantas.

Turinys

Šeima ir kilmė

Romanas gimė 1883 m. rugpjūčio 9 d. bajoriškos kilmės dvarininkų šeimoje.

Tėvas Antanas Chodakauskas, Kazimiero Chodakausko sūnus (1850 m. Ignalinos dvare, Zarasų rajone – 1925 m. Sebentiškio dvare, Biržų raj.) – buvo kilęs iš garsios nuo XVI a. žinomos bajorų Chodakauskų giminės, paveldėjęs kelis dvarus ir iš jų turto gyvenęs.

Mama - Marija Joana Chodakauskienė (Chodakauskaitė), Aleksandro Chodakausko ir baronesės Natalijos-Šarlotos fon Osten–Saken duktė (1852–1910) – dvarininkė.

Po keleto metų šeima persikėlė gyventi į nuomojamą Gavenonių dvarą. Ten gimė kiti Chodakauskų vaikai, Romano broliai ir seserys:

  • sesuo Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai /dabar Šiaudiniai/, Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV), visuomenės veikėja, Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona;
  • brolis Tadas Chodakauskas (1889 m. gegužės 4 d. Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1959 m. balandžio 22 d. Vilniuje).
  • sesuo Jadvyga Tūbelienė (iki 1920 m. Chodakauskaitė, 1891 m. sausio 11 d. Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus Gavenonių kaime – 1988 m. spalio 4 d. JAV Konektikuto valstijoje Putname) – Lietuvos visuomeninė veikėja, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos narė, ilgamečio Lietuvos ministro pirmininko, ekonomisto Juozo Tūbelio žmona.

Po studijų Charkovo universitete jis 1912 m. grįžo į Lietuvą. 1913 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, Evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Janina Turaite-Jacunskiene (1884 m. kovo 24 d. Verkiuose, Vilniaus raj.). Šeima įsikūrė Topolių dvare, Skapiškio parapijoje, Rokiškio rajone ir 1914 m. rugpjūčio 20 d. susilaukė sūnaus Miroslavo. Pora 1925 m. išsiskyrė. Miroslavas Chodakauskas 1936 m. baigė Gruzdžių technikos mokyklą ir įgijo veterinaro specialybę. 1952 m. mirė Vilniuje.

1928 m. birželio 22 d. Romanas vedė našlę Vandą Grifinaitę-Lukoševičienę (1897 m. sausio 11 d. Vilniuje – 1988 m. birželio 30 d. Monrealyje, Kanadoje, palaidota Powazki kapinėse Varšuvoje). Porą sutuokė kun. Juozas Tumas-Vaižgantas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto Didžiojo). Pora gyveno Kaune, o vasaras praleisdavo Lapšių dvare, Vilniaus rajone. 1932 m. balandžio 7 d. pora susilaukė sūnaus Romano.

Studijos

1895 m. vasarą Antanas Chodakauskas norėdamas, kad sūnus Romanas gerai pasirengtų egzaminams stojamiesiems egzaminams į Mintaujos gimnaziją, gavęs kalbininko Jono Jablonskio rekomendaciją pasamdė Antaną Smetoną sūnaus Romano korepetitoriumi. Tokiu būdu Antanas Smetona susipažino su būsima savo žmona Sofija Chodakauskaite.

Baigęs Mintaujos gimnaziją, Romanas įstojo studijuoti teisės mokslų į Charkovo V. N. Karazino nacionalinį universitetą Ukrainoje.

Romanas 1912 m. baigė Charkovo universitetą, o 1915 m. baigė Vladimiro karo akademiją Sankt Peterburge. Ją baigęs tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.

Profesinė veikla

19181919 m. dirbo Lietuvos atstovu Ukrainoje ir Rumunijoje, kur siekė įtikinti lietuvių kilmės karininkus grįžti į Lietuvą ir stoti tarnauti į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Ukrainoje jis dirbo iki bolševikai užėmė Ukrainą.

1918 m. sausio 27 d. jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.

1918 m. liepos 7 d. jis pradėjo tarnybą Kariuomenės teisme. Nuo 1921 m. rugpjūčio mėn. Armijos teismo valstybės gynėjo padėjėjas, nuo 1923 m. spalio mėn. Kariuomenės teismo nuolatinis narys. Jis taip pat ėjo Krašto apsaugos ministro įgaliotinio ypatingiems reikalams pareigas. Buvo paskirtas eiti karo attaché pareigas Berlyne prie Lietuvos pasiuntinybės.

1923 m. gegužės 22 d. Chodakauskui buvo suteiktas majoro laipsnis.

1923 m. liepos 1 d. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

1926 m. rugsėjo 15 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis, 1926 m. spalio 1 d. paleistas į atsargą.[1]

Išėjęs į atsargą R. Chodakauskas įsitraukė į visuomeninę veiklą, dainavo “Dainos” draugijoje.

Romanas Chodakauskas mirė 1932 m. spalio 9 d. Mirties priežastis – širdies smūgis. Palaidotas senosiose Kauno miesto kapinėse. 1968 m. sovietų valdžia nusprendus iškeldinti kapines iš miesto centro, daugelis į Vakarus pasitraukusių artimųjų negalėjo perkelti savo artimųjų palaikų į veikiančias kapines. Dėl to kapavietė neišliko.

Šaltiniai

  1. Vytautas Zabielskas. Romanas Chodakauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 66 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Parengė: Ingrida Jakubavičienė, remiantis Kent Robertson-Chodakowski pateikta biografija, foto iš Kent Robertson-Chodakowski archyvo.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: