Romanas Plečkaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app personal.png  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Romanas Plečkaitis gimė 1933 m. rugpjūčio 11 dieną Suvalkų krašte, Kalvarijoje.

Kaip ir daugelis jo kartos žmonių, išgyveno Antrojo pasaulinio karo padarinius ir pokario dramatizmą. Antrasis pasaulinis karas skaudžiai palietė filosofo gyvenimą – jis anksti neteko motinos, o ir pačiam teko ne kartą išgyventi mirtiną pavojų ir akis į akį susidurti su mirties grėsme. R. Plečkaitis buvo gabus jaunuolis, baigė Kalvarijos gimnaziją, tačiau dėl lėšų stygiaus negalėjo siekti aukštojo išsilavinimo. Įsidarbino vietiniame laikraštyje korektoriumi. Po vienerių metų įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, kuriame studijavo logiką ir psichologiją. Romanas Plečkaitis studijas baigė aukščiausiais balais ir tapo instituto dėstytoju. Būdamas dėstytoju daug dėmesio skyrė mokslinės kvalifikacijos kėlimui. Dėmesys filosofinėms idėjoms jį paskatino rengti mokslų daktaro disertaciją. Jaunajam mokslininkui, tuometinėje aplinkoje buvo ne itin palankios sąlygos moksliniams tyrimams. Narplioti kultūrinio ir dvasinio gyvenimo audinį jam padėjo jo disertacijos vadovas Europos masto mokslininkas, filosofas Vosylius Sezemanas. Jis paskatino Romaną Plečkaitį domėtis Lietuvos filosofijos istorijos raida. Romaną Plečkaitį ypač domino scholastinė logika, kurios pagrindu jis 1963 m. apgynė disertaciją ir tapo Lietuvos filosofijos istorijos sisteminių tyrimų pradininku. Tais pačiais metais Romanas Plečkaitis pradėjo dirbti Vilniaus universitete. 1968 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją, o 1971 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1975 m. profesorius publikavo monografiją „Feodalizmo filosofija Lietuvoje“, kuri buvo 1977 m. įvertinta valstybine premija. Nuo 1969 m. R. Plečkaitis taip pat dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute. 1990–2003 jis buvo šio instituto tarybos pirmininku ir Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vadovu, be to jis dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 2009 metais, rugpjūčio 17 d. nustojo plakusi ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus, žinomo mokslininko, palikusio didelį indėlį filosofijos istorijoje, Romano Plečkaičio širdis.

Gyvenimo ir mokslinės veiklos datos

Monografijos

Romas Plečkaitis tyrinėjo Lietuvos filosofijos istorijos, logikos, visuotinės filosofijos istorijos, etikos problemas. Paskelbė 5 monografijas, per 100 mokslo darbų, 30 mokslo populiarinimo straipsnių, 200 straipsnių enciklopedijose. Darbai spausdinti anglų, vokiečių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir bulgarų kalbomis pelnė tarptautinį pripažinimą. Profesorius intensyviai darbavosi versdamas ir parengdamas spaudai filosofijos istorijos šaltinius. Jis vertė I. Kanto veikalus, taip pat Petro Ispano, F. Bacono, J. Locke‘o, B. Spinozos, K. Wojtylos ir kitų mąstytojų darbus. Be visuotinės filosofijos klasikų Romanas Plečkaitis didelį dėmesį skyrė Lietuvos filosofinio palikimo publikavimui – jis iš lotynų kalbos vertė Lietuvoje dirbusių scholastų darbų fragmentus bei J. Sniadeckio, A. Daugirdo, k. Narbuto veikalų rinkines.

  • Tolerancija.- Vilnius, 1998.
  • Logikos pagrindai. – Vilnius, 2004.
  • Lietuvos filosofijos istorija. I tomas. – Vilnius, 2004. Lietuvos filosofijos istorijos I tomas apima vėlyvąją viduramžių filosofiją Lietuvoje, Renesanso epochą, antrąją scholastiką ir naujųjų amžių filosofijos plitimą. Ištirta studentų iš Lietuvos filosofijos studijos užsienio universitetuose XIV–XVII amžiais, filosofijos atsiradimas Lietuvoje, renesansinio humanizmo idėjos, renesansinė teisės ir politikos filosofija, reformacijos filosofinės idėjos, arijonų socialine utopija. Ištirta filosofijos dėstymo organizacija ir filosofijos disciplinų turinys senajame Vilniaus universitete, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kolegijose ir vienuolynų mokyklose. Pristatomi pasiekimai logikoje, filosofijos prieglobstyje buvusių fizikos, astronomijos, biologijos, anatomijos ir fiziologijos, psichologijos ir kitų mokslų formavimasis, naujųjų amžių gamtos mokslų pasiekimų bei jų filosofinės problematikos recepcija. Plitusi naujųjų amžių gamtotyra ir tyrimo metodologija išpureno dirvą Apšvietos epochos idėjoms Lietuvoje. Pristatomi žymiausi Lietuvos senosios filosofijos atstovai ir jų indėlis į visuotinę filosofijos istoriją. Lietuvos filosofijos istorija traktuojama kaip visuotinės filosofijos istorijos vyksmo dalis.


Vikicitatos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: