Romas Pakalnis trispalvės šimtmečiui

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Laba diena, gerbiami Lietuvos patriotai. Ačiū visiems, kurie rankose ir širdyse šiandien ir visados nešate Lietuvos trispalvę!

    Drįstu į jus kreiptis šiais žodžiais todėl, kad į juos, tuos žodžius, noriu įdėti gilią prasmę. Mūsų valstybė ir mūsų valstybės žmonės, ypač aktyviausieji jos piliečiai, šįmet švenčia mūsų demokratinės ir nepriklausomos valstybės Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį. Mes švenčiame ir mūsų trispalvės – geltonos, žalios, raudonos vėliavos šimtmetį. Jos pradžia siekia 1917 m. rugsėjo mėn. Vilniaus konferencijos priimtą nutarimą sudaryti dr. Jono Basanavičiaus, Antano Žmuidzinavičiaus ir Tado Daugirdo komisiją ir pavesti jai nustatyti lietuviškos vėliavos spalvas. Komisija po 1918 m. balandžio 24 d. posėdžio pagamino vėliavos projektus ir pateikė juos Valstybės Tarybai. Trispalvė Lietuvos vėliava 1918 m. lapkričio 11 d. jau plevėsavo ant Valstybės tarybos rūmų, kai buvo sudaroma pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybė. Todėl aš džiaugiuosi, kad mūsų valstybės šimtmečio renginiuose ir net kasdienybėje gausėja mūsų visuomenės nuotaikas atspindinčių vėliavų. Man ši vėliava šventa, nes aš atsimenu partizaninio karo metu patriotų iškeltą trispalvę Spitrėnų trianguliacijos bokšte ir skrebų šaudomą (kitaip nepasiekiamą) mūsų vėliavą, nes buvo išpjautos bokšto kopėčių pakopos. Šįmet švenčiame ir Sąjūdžio trisdešimtmetį ir atmename mūsų žmonių ašaras vėl iškeliant trispalvę Gedimino pilies bokšte. Bet ko gi pasigendu šiame šventiniame šurmuly?

    Pasigendu kalbos ir darbų apie nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumą šiuo mūsų kartų gyvenamu istorijos laikotarpiu. Kas vyksta? Akylesniam piliečiui akivaizdu, kad vyksta Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politika, kuri įgyvendinama naikinant istorinę atmintį, kultūros paveldą, įvairiausiomis priemonėmis slopinant lituanistiką, dedant pastangas panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą, visuomenę pratinti prie dvikalbystės, išguiti lietuvių kalbą iš mokslo leidinių ir padaryti ją virtuvės pokalbių kalba. Jums nepavyks, ponai globalistiniai neomarksistai ir neoliberalizmo ideologai. Jokios jūsų modernios vadybos priemonės nesugebės įrodyti, kad reikia „optimizuojant“ sunaikinti sovietinės okupacijos metais sukurtas universitetų pasaulinio garso lituanistikos katedras ir valstybinius mokslo institutus Kas būtų galėjęs patikėti, kad nuo savų reikės ginti kalbą ir tautą nepriklausomoje valstybėje. O gal jie ne savi? Paskaitykite, ką yra parašęs Zigmas Zinkevičius, visi pasaulyje žinomi lietuvių kalbininkai, etnografai ir etnologai. Istorijoje nemaža pavyzdžių, kad skaitymas padeda mažaraščius padaryti išmintingais žmonėmis. Lietuvių tauta neleis įvykdyti tautos ir kalbos išdavystės, kad ir kokiais pseudoargumentais ją bandytumėte grįsti.

    Dar keli žodžiai apie globalizmą. Ateis laikas, mes padėsime, kad ateitų, kai atsiras Lietuvos respublikos vyriausybė, kuri atsisakys vadinamosios „globalios Lietuvos“ ideologijos, kuria iš esmės siekiama šalies susinaikinimo, tautos išsivaikščiojimo po pasaulio valstybių ir kultūrų įvairovę. Ir todėl nereikia čia vadinamajam elitui aimanuoti ir lieti „krokodilo ašarų“ dėl to, kad Lietuva per du dešimtmečius emigracijon išsiuntė beveik milijoną Lietuvos labui galėjusių dirbti tautiečių. Tai tiesiog mūsų elito parengtos ir pačiu grubiausiu būdu patvirtintos „globalios Lietuvos“ arba „Strategijos 2030“ dėsningas rezultatas.

    Akivaizdu, kad tautai nedelsiant reikia sugrįžti prie 1918 m. vasario 16 signatarų patvirtintų nepriklausomos ir demokratinės valstybės gyvavimo principų ir numatyti būdus, kaip panaudoti pasaulyje dominuojančios laisvosios rinkos privalumus modernios valstybės ir modernios tautos nuolatiniam tobulėjimui.

    Ir dar vertėtų priminti ko gero dažnai užmirštamą dalyką – valdžios pareigą padėti dabar, deja, vyraujančiai vykdytojų visuomenei tapti savo valstybę ir tautą kuriančia visuomene. Patikėkite, tokia kuriančiąja visuomene ji buvo Sąjūdžio metais, bet buvo vos kelerius metus. Esu tos kūrybos liudininkas ir dalyvis, todėl ir dabar linkiu sėkmės eisiantiems kūrybos keliu. Ačiū už žygius!

    Romas Pakalnis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas.

    2018-04-25 prakalba Lietuvos tautinės vėliavos 100-mečio iškilmėse Vilniuje, Daukanto aikštėje.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vladas Palubinskas – autorius ir redaktorius – 100% (+4954-3=4951 wiki spaudos ženklai).