Romos kurija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šventojo Sosto herbas
Romos kurijos pastatas

Romos kurija (lot. Curia Romana) – pagrindinė Romos katalikų bažnyčios, Šventojo sosto ir Vatikano administracijos institucija, kurios žinybos popiežiaus vardu priima pasiūlymus, prašymus, apeliacijas, skundus, nagrinėja juos, rengia jų pagrindu dokumentus ir savo kompetencijos ribose priima sprendimus visais bažnyčią liečiančiais klausimais. Romos kurijos sprendimai gali būti apskųsti apaštaliniam tribunolui.

Istorija

Popiežius Sikstas V savo konstitucijoje Immensa aeterni Dei 1588 m. suformulavo pagrindinius Šventojo sosto administracijos teisinius pagrindus. Reforma, išaugus bažnyčios biurokratiniam aparatui, buvo būtina, nes atskirus klausimus sprendžiantys apaštaliniai advokatai, notarai, diakonai, teisėjai sunkiai tarpusavyje derino sprendžiamus klausimus. Popiežius Pijus X 1908 m. konstitucijoje Sapienti consilio dar kartą reformavo kuriją, išskyręs joje valdymo, kongregacijos ir tribunolo funkcijas. II Vatikano susirinkimas nutarime Christus Dominus leido darbui kurijoje pasitelkti civilius asmenis. 1967 m. rugpjūčio 15 d. konstitucija Regimini Ecclesiae universae popiežius Paulius VI pradėjo dar vieną kurijos reformą, kurią tik 1988 m. birželio 28 d. savo konstitutcija Pastor bonus užbaigė popiežius Jonas Paulius II. Kurijos darbas tapo viešesnis, kiekviena žinyba pradėjo dirbti pagal savo nuostatus. Bendri visos Romos kurijos nuostatai buvo patvirtinti 1992 m. vasario 4 d.

Struktūra

Romos kuriją sudaro: [1]

Nuorodos

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+6073-17=6056 wiki spaudos ženklai).