Romualdas Deltuvas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Romualdas Deltuvas
R. Deltuvas 1965.png
Romualdas Deltuvas LŽŪA diplomantas 1965 m.

Gimė 1943 m. kovo 8 d. (81 m.)
Pabalsupiai, Barzdų valsčius

Sutuoktinis(-ė)
  • Liuda Deltuvienė
  • 1952 m. liepos 24 d., Kaunas
Vaikai
  • Andrius Deltuvas
  • 1972 m. rugpjūčio 23 d. Kaunas

Veikla
gamybinė, mokslinė, visuomeninė
Sritis miškininkystė
Pareigos
  • 1972-1979 LŽŪA Miškotvarkos katedra, mokslinis bendradarbis

  • 1980-1983 Miškotvarkos įmonė „Miško projektas“, Technologinio projektavimo grupės vadovas

  • 1984-1988 LŽŪA Miškotvarkos katedra, vyriausiasis mokslinis bendradarbis

  • 1988-2014 LŽŪU Miškotvarkos katedra, profesorius

  • 1989-1992 LŽŪU mokslo reikalų prorektorius

  • 1994-2004 LŽŪU mokslo reikalų prorektorius


Išsilavinimas
  • 1949-1960 Kazlų Rūdos vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1960-1965 Lietuvos žemės ūkio akademija, Miškų ūkio fakultetas, studentas

  • 1968-1972 Lietuvos žemės ūkio akademija, Miškų ūkio fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1972 Žemės ūkio mokslų kandidatas

  • 1987 Žemės ūkio mokslų daktaras /agrarinių mokslų habilituotas daktaras

  • 1988 LŽŪA profesorius

Romualdas Deltuvas (g. 1943 m. kovo 8 d. Pabalsupiuose, Barzdų valsčius) – miškininkas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, dr. h. c., universiteto rektorius.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Petras Deltuvas, Jokūbo (1916 m. spalio 17 d. Beržnavienėje, Pilviškių valsč., Vilkaviškio raj. – 1960 m. gruodžio 5 d. Kazlų Rūdoje), Kazlų Rūdos miškų ūkio darbininkas.
— Marcelė Deltuvienė, Jono (iki 1942 m. Zavadskaitė, g. 1918 m. sausio 22 d., Pabalsupių k., Barzdų vlsč., Šakių raj.), namų šeimininkė, darbininkė.
Seserys — Milda Deltuvaitė (Gabševičienė, g. 1945 m. kovo 23 d. Kazlų Rūdoje), baigė KPI neorganinės chemijos specialybę, dirbo Jonavos chemijos kombinate, vėliau baigė pedagogiką Šiaulių universitete ir dirbo vaikų logopede Jonavoje; — Laimutė Deltuvaitė (Živelienė, 1954 m. rugpjūčio 6 d., baigė KPI maisto pramonės technologijos specialybę, visą laiką dirbo Marijampolės (Kapsuko) pieno konservų kombinate technologe, laboratorijos vedėja.

Šeima — žmona Birutė Deltuvienė (iki 1971 m. Kmitaitė, Antano, g. 1945 m. liepos 14 d. Kaune), inžinierė (KPI, 1967), išsiskyrė 2002 m.; — žmona (2008 m.) Liuda Deltuvienė (Rumšaitė, Petro, g. 1952 m. liepos 24 d. Kaune), ekonomistė (LŽŪA, 1976).

SūnusAndrius Deltuvas (g. 1972 m. rugpjūčio 23 d. Kaune), miškininkas (LŽŪU, 1995), biomedicinos mokslų daktaras (LŽŪU, 2006).
Anūkės — Eglė, Milda, Ugnė.

Pirmokas, 1949 m. rugsėjo 1 d.

Mokyklos ir studijų metai

1945 m. tėvams apsigyvenus Kazlų Rūdoje, Romualdas 1949 m. pradėjo lankyti Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos pirmąją klasę ir 1960 m. tą mokyklą baigė.

Mokyklos metais labai skaitė ir kaupė knygas, aistringai žaidė šachmatais, „kietai kalė“ vokiečių kalbą, treniravosi 100 m bėgimo rungtyje, dainavo chore, padėjo tėvams namų ūkyje. Su pora geriausių draugų daug valandų praleido pamiškėje žaisdamas šiandien Lietuvoje vargiai žinomą žaidimą - miestučiais.

Užaugus vidury girios įsikūrusiame Kazlų Rūdos miestelyje, o ir tėvų namas stovėjo miestelio pakraštyje, pagiryje, nebuvo abejonių pasirenkant profesiją – reikėjo tapti miškininku. Beje, dar 1957 m. bandė įstoti į tuometinį Vilniaus miškų technikumą, bet neatlaikė konkurso.

1960 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) Miškų ūkio fakultetą. Praėjus vos trims studijų mėnesiams, tragiškai žuvo tėvas. Šeimos materialinė padėtis tapo labai sunki. Bet, mamos skatinamas ir palaikomas, griežtai taupydamas stipendiją, 1965 m. jis studijas sėkmingai baigė.

Studijų pradžioje vis dar žaidė šachmatais, pasiekė tuometinį II atskyrį, bet palaipsniui teko atiduoti pirmenybę mokslui. Aktyviai įsijungė į studentų mokslinės draugijos veiklą, skaitė pranešimus konferencijose Minsko technologiniame institute ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) miško technikos akademijoje. Domėjimasis vokiečių kalba nedingo, todėl ta kalba parengė diplominį darbą.

Pabaltijo miškotvarkos įmonių spartakiadoje, 1982

Darbinė veikla

1965 m. Romualdas Deltuvas buvo paskirtas techniku į Kazlų Rūdos miškų ūkio (dabar – urėdija) Kajackų girininkiją. Dainavo miškų ūkio chore ir vyrų ansamblyje, dalyvavo dainų šventėje Vilniuje. Visą gyvenimą liko dėkingas tuometiniam girininkui Gediminui Bieliauskui, eiguliams Juozui Čibirkai, Juozui Krušinskui ir Antanui Kuncaičiui už suteiktus praktinės miškininko veiklos pagrindus.

1966 m., pagal tuo metu galiojusį vienerių metų karinės prievolės įstatymą, tarnavo kariuomenėje Kaliningrado srityje. 1967 m., grįžęs iš kariuomenės, buvo paskirtas Kazlų Rūdos girininkijos girininko padėjėju.

Tų metų gale apsisprendė susieti tolesnį gyvenimą su moksline veikla ir, išlaikęs stojamuosius egzaminus, buvo priimtas į aspirantūrą LŽŪA Miškininkystės katedroje.

LŽŪA mokslo darbuotojas, 1984

Tolesniu mokslo keliu

1968-1972 m. būdamas aspirantūroje ir vadovaujamas doc. Prano Džiaukšto, tuometinio LŽŪA Miškų ūkio fakulteto dekano, intensyviai dirbo ruošdamas kandidatinę diertaciją tema „Atrankinio metodo būdų parengimas pušų želdiniams tirti“.

1972 m. gegužės 23 d. jis LŽŪA Mokslinėje taryboje apgynė disertaciją ir jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis (2009 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas į biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.)

1972 m. R. Deltuvas pradėjo dirbti LŽŪA Miškotvarkos katedros moksliniu bendradarbiu.

Geros vokiečių kalbos žinios padėjo, kad 1976-1977 m. jis buvo išsiųstas į mokslinę 10 mėn. stažuotę Drezdeno technikos universiteto Miškotvarkos katedroje.

1978 m. LŽŪA gavo raštą, kad reikalingi mokslininkai pedagoginiam darbui Azijos ir Afrikos šalyse ir kad kandidatams bus organizuojami anglų ir prancūzų kalbos kursai. Gavęs šeimos sutikimą, 1978 m. rugsėjo 1 d. R. Deltuvas prisistatė į Maskvos veterinarijos akademijos Studijų skyrių ir buvo paskirtas į anglų kalbos grupę. Naujųjų metų išvakarėse pakviestas į Žemės ūkio ministerijos Užsienio reikalų skyrių sužinojo, kad jis buvo numatytas dirbti Afrikoje, Gvinėjoje. Bet ten reikalinga prancūzų kalba... Nežiūrint viso to jam buvo leista baigti tuos 10 mėn. trukusius kursus ir jis grįžo tęsti darbo LŽŪA.

1980 m. Aukščiausioji atestacinė komisija prie SSRS Ministrų tarybos jam suteikė vyresniojo mokslinio bendradarbio vardą.

Sukaupęs daug teorinių miškotvarkos žinių, jis nusprendė pritaikyti jas praktinėje miškotvarkoje, sukaupti medžiagos antrajai disertacijai. Todėl 1980 m. perėjo dirbti į Lietuvos miškotvarkos įmonę „Miško projektas“ Technologinio projektavimo grupės vadovu ir šiose pareigose išbuvo iki 1983 m. Čia parengė ir įgyvendino technologinio miškų tvarkymo metodiką, pateikė racionalizacinių pasiūlymų.

Dirbant Miškotvarkos įmonėje R. Deltuvas gavo pasiūlymą važiuoti trejiems metams į Kubą, padėti rengti miškotvarkos projektus tenykščiams miškininkams. Visų nuostabai jis to atsisakė, nes norėjo rašyti daktarinę disertaciją...

1981-1982 m. išvyko į 10 mėn. mokslinę stažuotę Helsinkio universiteto Miškotvarkos katedroje, kur susipažino su praktine Suomijos miškotvarka.

1984 m. – vėl LŽŪA Miškotvarkos katedros mokslinis bendradarbis.

1987 m. sausio 19 d. Kijeve Ukrainos žemės ūkio akademijos mokslinė taryba už disertaciją „Teorinis ir praktinis tikslinio miško ir kirtimo normos pagrindimas“ jam pripažino žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį (1992 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas į agrarinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį). R. Deltuvas džiaugiasi ir didžiuojasi, esantis prof. Vaidoto Antanaičio mokiniu miškotvarkos srityje ir jo įpėdiniu Miškotvarkos katedroje.

1988-2014 m. – Miškotvarkos katedros profesorius (profesoriaus vardas Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas 1992 m.), 1989 m. – tos katedros vedėjas. 1993 m., nuo Šakių kilusių JAV lietuvių Kęstučio, Vytauto ir Algirdo Alksninių šeimų organizacinės ir finansinės paramos dėka, Atviros Lietuvos fondui sumokėjus už kelionę, miškotvarkos klausimais stažavosi 3 mėn. Konektikuto universitete, JAV.

19891992 m. ir 19942004 m. LŽŪA mokslo reikalų prorektorius.

2004-2011 m. - Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius.

Romualdas Deltuvas skaitė paskaitas miškininkystės studentams Austrijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos universitetuose.

Prof. V. Antanaitis ir R. Deltuvas atokvėpio valandėlę Kazlų Rūdos girioje, 1985

LŽŪU 2004-2011 m.

Romualdo Deltuvo kaip Rektoriaus darbo metais daug dėmesio buvo skiriama biudžetinių lėšų panaudojimui, Universiteto valdymui, etatų skaičiui, dėstytojų korpuso struktūrai racionalizuoti. Priimant nepopuliarius, taupymui skirtus, sprendimus buvo tariamasi su Universiteto akademine bendruomene ir visada buvo gaunamas palaikymas.

Universitete ženkliai padaugėjo jaunų, veržlių profesorių. Suderintos ir pasirašytos Žemės ūkio inžinerijos (Raudondvaris) ir Vandens ūkio (Vilainiai) mokslinių institutų integracijos į Universitetą sutartys.

Mokslinių laboratorijų korpusu paverstas merdėjęs Universiteto valgyklos pastatas, išplėstos Bibliotekos patalpos. Atliktas kapitalinis rektoriaus, prorektoriaus ir referentės kabinetų, kurie nuo įžengimo į juos 1964 m. buvo morališkai ir fiziškai susidėvėję, komplekso remontas. Glaudžiai ir pagarbiai bendradarbiauta su Universiteto mecenatais, plėstas jų ratas. Rektoriaus pastangų dėka, valstybei atsisakius padėti, mecenatai finansavo gaisro nuniokotos Universiteto Iškilmių salės remontą. Bendradarbiaujant su firmomis - parodos „Ką pasėsi...“ eksponentėmis, išplėtotas parodoms skirtas plotas, pagerinta jo infrastruktūra. Parengti ir patvirtinti investiciniai projektai visiems Universiteto rūmams renovuoti.

Vadovauta Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko „Nemunas“ steigimo, struktūros projektavimo, įstatų rengimo darbams, pasirašyta jo steigimo sutartis.

LŽŪU Mokomojo ūkio laukuose 2007 m. rugsėjo mėn. pravestas pasaulio arimo čempionatas. Ta proga, pasinaudojus valstybės parama, buvo baigti statyti ir įrengti IV rūmai, renovuotas V bendrabutis, pritaikant jį europietiškiems standartams, pastatytas parodų paviljonas, atnaujinti Universiteto miestelio šaligatviai bei keliai.

Glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada, sutvarkytos I-jo pasaulinio karo laikų vokiečių kareivių kapinės Mokomojo ūkio teritorijoje. Įveista ąžuolų alėja nuo III ligi IV rūmų.

Daug dėmesio skirta Universiteto sportininkų komandų ir trenerių darbo sąlygoms gerinti, todėl tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) tarybos nariu, 2007 m. buvo išrinktas geriausiu LSKL rektorium. Buvo pradėtas statyti stadionas.

2008 m. įsteigtas LŽŪU arboretumas į kurį buvo sujungta arboretumo kolekcija, introdukuotų ir savaiminių medžių bandomieji miško medynai, dendroparkas prie Kauno tvirtovės I-jo forto, LŽŪU centrinių rūmų parkas, dekoratyvinių sodmenų medelynas, pomologinis sodas – viso 64,42 ha. 2011 m. LŽŪU arboretumas buvo priimtas į Lietuvos universitetų botanikos sodų asociaciją ir tapo jos tikruoju nariu.

Mokslinė veikla

LŽŪU rektorius, 1995

Parengė tikslinio miško modelį, modelį miško pagrindinių kirtimų normai nustatyti ir prognozuoti, su kitais – Lietuvos miškų technologinio tvarkymo, miško ūkio priemonių kokybės ir urėdijų veiklos vertinimo metodikų.

Vienas pirmojo Lietuvos Miškų įstatymo projekto (1993) rengėjų, darbo grupių Lietuvos miškų urėdijų reorganizavimo (2001), Lietuvos miškų pagrindinių kirtimų taisyklių (2002), Lietuvos miškų strategijos (2002), Lietuvos miškotvarkos taisyklių (2003), Valstybinių miškų kompleksinio plėtros iki 2010 m. strateginio plano (2006), Privačių miškų valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimo (2008), Lietuvos valstybinės reikšmės miškų vertinimo metodikos ir jos pritaikymo turto grąžos iš miško (2011) projektams parengti vadovas.

Dalyvavo tarptautiniuose miško ūkio valdymo tobulinimo projektuose: Lietuvos miškų sektoriaus išvystymo programa (1992-1994, su INTERFOREST AB, Švedija), Rusijos Tiumenės srities miškų įvertinimas (1994, su HEDESELSKABET, Danija), Baltarusijos miškų ūkio strateginis planas (1995-1997, su FINNAGRO, Suomija), Armėnijos miškotvarkos vystymo projektas, (2004, su INDUFOR, Suomija), Institucinis valstybės saugomų teritorijų tarnybos administracijų stiprinimas ir modernizavimas Lietuvoje (2005 – 2006, su INDUFOR, Suomija).

Vaidoto Antanaičio pėdomis

Romualdas Deltuvas prof. Vaidoto Antanaičio dėka dar 1963 m. susižavėjo miškotvarka – miško naudojimą ir jo gerinimą reguliuojančia disciplina, tapo aktyviu profesoriaus vadovauto SMD miškotvarkos būrelio nariu.

Prof. V. Antanaitis buvo diplominio darbo „Juodalksnynų tūrio einamasis prieaugis“ vadovas ir, pats mokėdamas vokiečių kalbą, paskatino diplomantą rašyti darbą vokiečių kalba. Jis pasiūlė, ateityje, kilus norui studijuoti aspirantūroje, kreiptis paramos į jį. Taip ir įvyko 1967 m.

Kandidatinės (daktarinės) disertacijos tema rėmėsi prof. V. Antanaičio iniciatyva 1968–1969 m. parengtos ir pravestos Lietuvos miškų inventorizacijos atrankiniu metodu medžiaga. Prof. V. Antanaitis Miškotvarkos katedroje subūrė didelę jaunų mokslininkų grupę, kuri daug metų sprendė Visasąjunginio susivienijimo „Miško projektas“ (Maskva) ir Visasąjunginio miškų mokslinio tyrimo instituto (Maskvos sritis, Puškinas) teiktus ir finansuotus uždavinius bendru pavadinimu „Miškotvarkos tobulinimas“.

Jis sugebėdavo pajusti ir įžvelgti naujas perspektyvias kryptis mokslinėje miškotvarkoje ir perimti darbų tose kryptyse iniciatyvą tuometinės sąjungos mastu. Jeigu, kaip teigiama, Pitagoro mokiniai privalėjo tylėti pirmuosius penkerius metus, tai prof. V. Antanaitis sudarydavo sąlygas kiekvienam jaunam mokslininkui pasireikšti, skatino jų savarankiškumą, bendravimą, mobilumą.

Prof. V. Antanaitis jau 1973 m. įtraukė R. Deltuvą į bendradarbiavimą su viena seniausių pasaulyje miško ūkio aukštų jų mokyklų – Drezdeno technikos universiteto Miškų ūkio fakultetu Tarante (Tharandt) – dalyvauta stambiame tarptautiniame simpoziume miškotvarkos klausimais, skaitytas pranešimas vokiečių kalba, padarytas geras įspūdis tenykščiam Miškotvarkos katedros vedėjui, sutarta ieškoti galimybių stažuotei. 1976 m. ši idėja įgyvendinta.

Skatinant ir padedant prof. V. Antanaičiui dalyvauta sąjunginėse, regioninėse tarptautinėse (tuometinėse Čekoslovakijoje ir VDR) konferencijose miškotvarkos klausimais, susipažinta su žymiausiais ir įtakingiausiais miškotvarkos mokslo ir praktikos atstovais, pradėta rengti mokslų daktaro (habilitacinė) disertacija.

Kartu su prof. V. Antanaičiu parengtas miškotvarkos vadovėlis, Maskvoje išleista knyga apie miško ūkio organizavimą augaviečių pagrindu, skelbti straipsniai.

Prof. V. Antanaitis nieko nevedžiojo už rankutės. Jo santykių su jaunaisiais kolegomis mokslininkais devizą būtų galima suformuluoti taip: Stenkis pats, o aš padėsiu. Sąjūdžio metais perėjęs į politikų ir valstybininkų gretas, paliko miškotvarkos katedrą ir dalyką savo mokiniui.

Latvijos ŽŪU Garbės daktaro vardo suteikimo ceremonija. Jelgava, 2013

Vadovavimas daktaro disertacijoms

Jam vadovaujant apgintos 4 daktaro disertacijos Dviejų habilitacinių darbų vertinimo komitetų narys, vieno habilitacijos procedūros komiteto pirmininkas ir trijų narys, daktaro disertacijų Drezdeno TU ir Latvijos žemės ūkio universitete oponentas.

  1. Diana Mizaraitė. Privataus miško ūkio raida (1991–2000 m.) ir jo įvertinimas. 2001.
  2. Almantas Kliučius. Fitoindikaciniai metodai Lietuvos miškų būklės stebėjimo sistemoje. 2003.
  3. Andrius Kuliešis. Miško sklypų homogeniškumas ir jų ribų formavimosi dėsningumai. 2005.
  4. Marius Kavaliauskas. Valstybinių miškų urėdijų daugiarodiklė išteklių ir rezultatų sąveika. 2012.

Visuomeninė ekspertinė veikla

  • 1991-1992 m. Lietuvos laikinosios atestacinės komisijos narys
  • 1991-1993 m. ir 1997–2001 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, 1997-2001 jos Biomedicininių mokslų komiteto pirmininkas
  • 1993-1995 m. Tarptautinės miškus tiriančių organizacijų sąjungos (IUFRO) Miškotvarkos grupės pirmininkas
  • 1995-1996 m. Žemės ūkio mokslų tarybos prie Žemės ūkio ministerijos pirmininko pavaduotojas
  • 1996-2001 m. NOVABA ir 2002–2005 m. NOVA-BOVA — Baltijos ir Šiaurės šalių žemės ūkio ir veterinarijos universitetų koordinacinio komiteto narys
  • 1997-2001 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Biomedicininių mokslų komiteto pirmininkas
  • 1999-2002 m. Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentas
  • 2001-2006 m. Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo Priežiūros tarybos narys
  • 20022005 m. Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos narys
  • 2003-2016 m. Lietuvos miškotvarkos mokslinės - techninės tarybos narys
  • 2004-2011 m. Lietuvos rektorių konferencijos narys
  • 2006 m. Latvijos žemės ūkio universiteto 11 studijų programų vertinimo komisijos narys
  • 2006-2007 m. Pasaulio arimo varžybų Lietuvoje (LŽŪU) pasirengimo komisijos pirmininkas
  • 2010 m. LŽŪ Universiteto Statuto rengimo komisijos pirmininkas
  • 2011 m. IUFRO 13-jo simpoziumo Miškų teisės ir aplinkosauginės įstatymų leidybos klausimais komisijos pirmininkas
  • 2012 m. Latvijos žemės ūkio universiteto 16 studijų programų vertinimo komisijos pirmininkas
  • Atitinkamais laikotarpiais buvo Žemės ūkio enciklopedijos ir LŽŪU mokslo darbų „Vagos“ redkolegijų pirmininkas
  • Žurnalų - „BalticForestry“ ir „Miškininkystė“ redkolegijų pirmininkų pavaduotojas, „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“, „Biomedicina“, „Baltijos miškai ir mediena“, „Mūsų girios“ redkolegijų narys

Įvertinimai

  • 2001 m. - Šakių miškininkų atminimo ąžuolyne pasodintas vardinis ąžuolas (Nr. 229)
  • 2003 m. - Lietuvos Garbės miškotvarkininkas
  • 2003 m. - LŽŪA universiteto medalis „Už nuopelnus“
  • 2004 m. - LR Ministro pirmininko padėka
  • 2007 m. - Karališkosios Švedijos žemės ir miškų ūkio akademijos užsienio narys
  • 2008 m. - LR Žemės ūkio ministerijos garbės ženklas
  • 2009 m. - Kauno rajono garbės ...
  • 2010 m. - Lietuvos studentų krepšinio ir futbolo lygų garbės ženklai
  • 2010 m. - Lietuvos studentų sporto asociacijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos studentų sportui
  • 2013 m. - Latvijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras
  • 2013 m. - A. Stulginskio universiteto medalis „Už nuopelnus“
  • 2014 m. - Generalinės miškų urėdijos medalis „Auksinis ąžuolo lapas“
  • 2014 m. - Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės narys
  • 2014 m. - M. K. Čiurlionio fondo „REX“ metų šviesuolis
  • 2014 m. - A. Stulginskio universiteto Metų senjoras
Gyvenimo knygą apie Povilą Matulionį pristačius, ASU, 2014 m.

Pomėgiai, gyvenimo filosofija

Per visą savo gyvenimą Romualdas Deltuvas neturėjo savo mašinos. Nors vairuotojo teises turėjo... Neturėjo jis ir kolektyvinio sodo, nes atrodė, kad tai laiko gaišimas, kai galima skaityti ir diskutuoti miškotvarkos klausimais ...

Pomėgiai:

  • Grožinė ir istorinė literatūra, šachmatai, plaukimas, darbas virtuvėje (firminis patiekalas – uzbekų plovas).

Bibliografija

  • FortschritteinderNachhaltregelung. (Tvarumo reguliavimo pažanga)Potsdam, VEB Forstprojektierung, 1977, 32 p.Su H. Kurth, D. Gerold ir kitais.
  • Технологическое проектирование в лесоустройстве ГДР. (Technologinis projektavimas VDR miškotvarkoje) Kaunas, LŽŪA, 1979,72 p.
  • TimberproductionplanninginLithuanian SSR. (Pagrindinių kirtimų planavimas Lietuvos SSR)Universityof Helsinki, 1982,ResearchNotes, Nr. 16, 12 p.
  • Организация и ведение лесного хозяйства на почвенно-типологической основе. (Miškų ūkio organizacija ir tvarkymas dirvožemio tipologiniu pagrindu) М., Агропромиздат, 1985, 201 p. Su V. Antanaičiu ir J. Mažeika.
  • Miškotvarka.V., Mokslas, 1988 m., 298 p. Su V. Antanaičiu.
  • Miško naudojimas ir logistika. LŽŪU, Akademija (Kauno r.), 2008 m., 400 p. Su G. Činga, A. Kuliešiu ir kitais.
  • Povilas Matulionis: ateities pradžia — tai mes. Kaunas, Lututė, 2014 m., 490 p. (ISBN 978-9955-37-171-7)

Yra publikuota virš 150 Romualdo Deltuvo mokslinių straipsnių.

Nuorodos, šaltiniai


Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Romualdu Deltuvu.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 91% (+21161-916=20245 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 13% (+3062-46=3016 wiki spaudos ženklai).
  • Vladas Palubinskas – redaktorius – 0% (+99-0=99 wiki spaudos ženklai).