Romualdas Inčirauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romualdas Inčirauskas

Gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d.
Anykščiai

Veikla
Dailininkas metalo skulptorius, medalininkas, dailės pedagogas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Romualdas Inčirauskas (1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose) – Dailininkas metalo skulptorius, medalininkas, dailės pedagogas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Boleslovas Inčirauskas (19271985) ir Janina Taujanskaitė-Inčirauskienė (19191995).

19681972 m. raj. Inčirauskas dirbo Anykščių specializuotoje kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje darbininku, buvo suvirintojas, tekintojas.

19721974 m. jis baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo meistro specialybę. 19741979 m. studijavo Estijos valstybiniame dailės institute Taline meninį metalo apdirbimą, įgijo meninio metalo apdirbimo dailininko išsilavinimą.

19792001 m. raj. Inčirauskas dirbo Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstytoju. Nuo 2001 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus, Telšių dailės fakulteto dėstytojas, 20022010 m. buvo docentas, nuo 2010 m. – profesorius. Jo vadovaujami studentai sukūrė metalo skulptūros darbų, kurie papuošė Telšių senamiestį.

Nuo 1986 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1998 m. – FIDEM (Tarptautinės medalininkų federacijos) narys. Jis taip pat yra Nidos menininkų asociacijos "Tiltas" narys.

R. Inčirauskas kuria metalo plastiką, skulptūrą, tapybos darbus, medalius. Nuo 1979 m. jo darbai eksponuojami Lietuvos ir tarptautinėse parodose ir konkursuose, jis surengė apie 50 autorinių parodų. Jis dalyvavo Dariaus Mikšio projekte "Už baltos užuolaidos" Lietuvos paviljone 54-ojoje Venecijos (Italija) bienalėje (2011 m.).

Metalo plastikoje jis dažniausiai naudoja aliuminio, bronzos ir spalvoto emalio derinį. raj. Inčirausko medaliai suartina vaizduojamąją ir taikomąją dailes, peržengdami tradicinio medalio rėmus. Derindamas reljefus su skulptūrinėmis formomis, taikomosios dailės objektais, architektūros elementais, jis suformuoja naujų rūšių medalius.

R. Inčirausko kūryba atsispindi metalo plastikos, skulptūros, medalininkystės bei tapybos plotmėse. Darbai iš metalo – savitas konstruktyvumo, emocionalumo, ikonografijos išmanymo ir amato meistriškumo derinys.

Svarbiausi raj. Inčirausko skulptūriniai kūriniai bei medaliai:

  • 1984 m. – metalo plastika "Kontaktas", "Kelioninis laikrodis su gegute".
  • 1986 m. – medaliai "Antanas Strazdas", "Vytautas Mačernis".
  • 1987 m. – medalis "Černobylis".
  • 1988 m. – medalis "Donelaitis".
  • 1990 m. – metalo plastika "Kryžius".
  • 1992 m. – medaliai "Nojus", "Jūrų muziejus-akvariumas" ir "Čijunė Sugihara", skulptūra "Meška" (restauruota 2008 m.) ir laikrodžiai Telšių miesto bokšte-laikrodyje, kryžius Rainių Kančios koplyčioje.
  • 1994 m. – medalis "Vincas Kisarauskas".
  • 1995 m. – medaliai "Tryškiai", "Telšiai", "Garbingiausiam Telšių piliečiui", "10-oji medalininkų stovykla", prizas "Romar" futbolo klubui, metalo plastika "Laikrodis".
  • 1996 m. – pano "Čijunė Sugihara", pano "Jūrų muziejus-akvariumas", medalis "12-oji Lietuvos medalininkų stovykla".
  • 1997 m. – skulptūrinės metalo plastikos ciklas "Edeno sodas. Mini Edenas" (kurtas 19941997 m.), trijų medalių ciklas "Nostalgija".
  • 1999 m. – medalis "Ekleziastas", metalo plastikos darbai "Metamorfozė", "Du gaideliai, du gaideliai. Folkloro motyvas".
  • 2000 m. – trijų darbų ciklas "Pradžios knyga".
  • 2001 m. – "Paveldo ženklai".
  • 2002 m. – medaliai "Telšių Ješiva", "Klaipėda" (I ir II), "Mazačio – 600", metalo plastika "Vėjas".
  • 2003 m. – metalo plastika "Opinija".
  • 20032005 m. – dvidešimties metalo plastikos skulptūrų projektas "TELZ", skirtas Telšių žydų bendruomenės atminimui.
  • 2004 m. – medaliai "FIDEM XXIX. Seixal", "Amžinoji diskusija".
  • 2005 m. – šešių skulptūrų ciklas "Kelionių žavesys. Dedikacija Matui Šalčiui", metalo plastika "Beržynas", medaliai "H. K. Andersonui – 200", "Antroji medalio pusė", "Murus Urbium" ir "Orbis Palemonicus".
  • 2006 m. – medalių ciklas "Brunonas" (I, II ir III), medalis "Vyras ir moteris", medalis "Kodas" ant pastato Turgaus a. 24, Telšiuose, sienos.
  • 2007 m. – medaliai Telšių Žemaitės teatro jaunimo studijai "Aglija".
  • 2009 m. – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė-reljefinė plastika, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms (su architektu Algirdu Žebrausku, sukurta 20072009 m.).
  • 2013 m. – atminimo lenta buvusios Telšių JAVNE žydų mergaičių gimnazijos auklėtinėms atminti.
  • 2016 m. – metalinis 1260 m. Europos žemėlapis paminklo Durbės mūšiui atminti skulptūrinės kompozicijos pjedestale Telšiuose.
  • 2018 m. – metalo plastikos kompozicija fotografui Izidoriui Girčiui atminti; mažieji vaizduojamojo meno akcentai Anykščiuose: vaikystės prisiminimas Vilniaus gatvėje ant tilto turėklo ties Šaltupio upeliu, haiku trieilis ant Šventosios terasos turėklo ties Dainuvos slėniu.

R. Inčirausko tapybos darbuose vaizduojamas vienas objektas – paukštis, kuris nuolat keičia formų ir spalvų derinius, stengiasi užkariauti visą paveikslo erdvę ir virsta ženklu, simboliu, kuris skleidžia ramybę ir palaimą.

Jis išleido metodinį leidinį "Medalio menas" (2002 m.).

Nuo 1985 m. jis dalyvauja Telšiuose vykstančiose respublikinėse ir tarptautinėse medalių kūrėjų stovyklose, taip pat yra jų kuratorius. Jo darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Austrijoje, Švedijoje, JAV ir muziejuose, tarp jų – ir Britų muziejuje Londone.

R. Inčirauskas buvo antrosios, trečiosios ir ketvirtosios Baltijos medalių trienalių laureatas (1989, 1995 ir 1998 m.). Tarptautinėje medalių kvadrienalėje Kremnice (Čekoslovakija, 1989 m.) jam buvo įteikta Kremnico miesto premija, Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalėje Rygoje – Latvijos architektų sąjungos premija (1984 m.).

Jis taip pat dalyvavo parodoje-projekte "TELZ" (2005 m.), tarptautiniame tęstiniame projekte-parodoje "Marių vėjai" (20022005 m.), pasaulinėje FIDEM medalio meno parodoje (Seixal, Portugalija, 2004 m.), tarptautinėje šiuolaikinio medalio meno bienalėje (Seixal, Portugalija, 2003 m.), Metalo plastikos ir tapybos parodoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (2000 m.), tarptautinėse FIDEM medalių meno parodose (Haga, Olandija, 1998 m. ir Londonas, Didžioji Britanija, 1992 m.).

R. Inčirauskas dalyvavo tarptautiniame medalio konkurse "Hansui Christianui Andersenui – 200" (Tel Avivas, Izraelis, 2005 m.), kur laimėjo pirmąją vietą. Tarptautiniame medalio meno konkurse "Animus. Spiritus. Violin" (Tel Avivas, Izraelis, 2002 m.) jam buvo įteiktas specialus prizas.

Respublikiniame medalio Čijunei Sugiharai konkurse raj. Inčirauskui buvo įteikta pirmoji premija (1992 m.). Jis buvo apdovanotas dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija už kūrinį lietuviška tematika (2007 m.), Miko J. Šileikio vardo I premija (2011 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu (2015 m.).

Jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija (20032004 ir 2010 m.).

R. Inčirausko gyvenimas ir kūryba pristatoma jo interneto svetainėje http://www.incirauskas.lt. Išleista monografija "Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Romualdas Inčirauskas" (2005 m.).

Laisvalaikiu mėgsta kulinarinius eksperimentus ir keliones.

Vedęs, žmona Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.) – dailininkė dizainerė, dailės pedagogė. Vaikai: Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.) – reklamos dizaineris, verslininkas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.) – dailininkė tekstilininkė, Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.) – dailininkas dizaineris.

Biografija

1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – metalo plastiką Estijos dailės institute. Nuo 1979 m. Telšių taikomosios dailės technikumo (19891998 m. Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla, nuo 1998 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojas, nuo 1998 m. docentas, nuo 2010 m. – profesorius.

Nuo 1986 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1998 m. Tarptautinės medalininkų federacijos (FIDEM) narys, nuo 1985 m. Tarptautinių medalių kūrėjų stovyklų Telšiuose, FIDEM medalių parodų, Baltijos medalių trienalių dalyvis.

Žmona – dailininkė tekstilininkė, pedagogė Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.), vaikai: reklamos dizaineris Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.), dailininkė tekstilininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.), dailininkas Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.).

Kūryba

Kuria metalo plastiką: Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė- reljefinė plastika skirta Žemaitijos krikšto 600osioms metinėms (2007–2009). („Mini Edenas“ 1997 m., „Metamorfozė“ 1999 m., „Kėdė“ 2000 m.) Sukūrė 42 medalius, tarp jų „Nostalgija“ I–III 1979 m. , Antanas Strazdas 1986 m., Kristijonas Donelaitis 1988 m., Paulius Galaunė 1989 m., Čijunė Sugihara 1992 m. , „Tryškiai“ 1992 m., „Dešimtoji medalininkų stovykla“ 1994 m., „Telšių Ješiva“ 2002 m., „Amžina diskusija“ 2004 m.) Metalo plastikai būdinga įvairių formų sintezė, paradoksalumas. Medaliai sukurti derinant įvairias medžiagas ir techniką, jiems būdinga stilizuotas piešinys, poetiškumas, ironija.

Tapybos kūrinių svarbiausias akcentas – paukščiai („Folklorinis“ 1997 m., „Gėlių kvepėjimas“ 1999 m., „Paženklintas“ 2001 m., Iškilmingi pusryčiai 2003 m., „Ežeras lyjant“ 2004 m.) [1]

Nuo 1979 m. dalyvauja parodose. Darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Austrijoje, Švedijoje, JAV ir muziejuose, tarp jų – ir Britų muziejuje Londone.[2]

Bibliografija

  • Medalio menas, 2002 m.

Įvertinimas

  • 2010 paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija.
  • 2007 Dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija.
  • 2003–2004 m. paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija.
  • 2005 Tarptautinis medalio konkursas “H. K. Andersenui – 200”. Tel Avive – I premija.
  • 2002 Tarptautinis medalio konkursas „Animus. Spiritus. Violin.“ Tel Avive – specialus prizas.
  • 1998 Ketvirtosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1997 Penktosios respublikinės medalių trienalės laureatas.
  • 1995 Trečiosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1992 Medalio Čijunei Sugiharai konkursas – I premija.
  • 1989 Medalio Pauliui Galaunei konkursas – II premija.
  • 1989 Tarptautinė medalių kvadrienalė Kremnice (Čekoslovakija) – Kremnico miesto premija.
  • 1989 Antrosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1988 Medalio Kristijonui Donelaičiui konkursas – III premija
  • 1984 Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalė Rygoje – Latvijos architektų sąjungos premija.

Šaltiniai

  1. Gintaras Džiovėnas. Romualdas Inčirauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 29 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Romualdas Inčirauskas. Anykštėnų biografijų žinynas


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: