Romualdas Kašuba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Romualdas Kašuba
Romualdas Kašuba.JPG

Gimė 1931 m. kovo 23 d.
Kaune
Mirė 2019 m. spalio 10 d. (88 m.)
JAV Ilinojaus valstija, Saint Charles

Veikla
Inžinerinė, mokslinė, pedagoginė, visuomeninė
Sritis Mechanikas, JAV Šiaurės Ilinojaus universitetas
Pareigos
  • 1962-1968 TRW Inc korporacijos skyriaus vedėjas

  • 1964-1986 JAV Klivlendo universiteto darbuotojas - dėstytojas, katedros vedėjas, doktorantūros programų vedėjas

  • 1986-2003 JAV Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerijos technologijų fakulteto įkūrėjas, dekanas


Išsilavinimas
  • 1948 baigė Miuncheno gimnaziją

  • 1954 JAV Ilinojaus universiteto bakalauras

  • 1957 JAV Ilinojaus universiteto magistras

Kvalifikacija
  • 1962 JAV Ilinojaus universiteto mokslų daktaras

  • 1972 JAV Klivlendo universiteto profesorius

Narystė
  • 1998 m. KTU Garbės daktaras

  • 1989-1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys

  • 1999 m. Lietuvos mokslų Akademijos užsienio narys

Romualdas Kašuba (1931 m. kovo 23 d. Kaune - 2019 m. spalio 10 d. JAV Ilinojaus valstija, Saint Charles). – įžymus JAV mašinų dinamikos bei medžiagų atsparumo specialistas, mokslų daktaras (PhD), profesorius, JAV mechanikos inžinierių asociacijos (ASME) narys, JAV Ilinojaus ir Ohajo valstijų licencijuotas inžinierius (PE).

Gyvenimo kelias

Išsilavinimas

Šiaurės Ilinojaus universiteto inžinerijos ir inžinerijos technologijų fakultetas
Romualdas Kašuba ir jo įpėdinis P. Vohra prie Kašubos vardo auditorijos
Romualdas Kašuba su žmona
Romualdas Kašuba atsiimant LRŠMM premiją

1940 m. baigė 4 Montessori pradžios mokyklos skyrius.

1941-1944 m. mokėsi Kauno IV-je vidurinėje gimnazijoje.

1948 m. baigė Miuncheno lietuvių gimnaziją.

1954 m. įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį Ilinojaus universitete Urbanoje-Champaigne.

1957 m. įgijo mechanikos inžinerijos magistro laipsnį Ilinojaus universitete Urbanoje-Champaigne.

1962 m. apgynė disertaciją, įgydamas daktaro (PhD) laipsnį Ilinojaus universitete Urbanoje-Champaigne.

Darbinė veikla

1944 m. pasitraukęs su šeima į Vokietiją, dirbo priverstinio darbo stovykloje.

Nuo 1948 m. gyveno JAV, dirbo Danly Machinery Corporation inžinieriumi konstruktoriumi.

19621968 m. Ohajo valstijos Klivlendo „TRW“ korporacijos Kosmoso tyrinėjimo sistemų modeliavimo, medžiagų atsparumo ir dinamikos skyriaus vedėjas.

19641986 m. (nuo 1968 m. visu etatu) dėstė Klivlendo universitete.

1970-1976 m. vasaromis visu mokslo darbuotojo etatu dirbo kompanijoje Warner and Swasey Co Klivlende.

Nuo 1972 m. Klivlendo universiteto profesorius.

19781985 m. Klivlendo universiteto Mechaninės inžinerijos katedros vedėjas.

19851986 m.Klivlendo universiteto Inžinerijos doktorantūros programų direktorius.

Nuo 1986 m. Šiaurės Ilinojaus universiteto (ŠIU) Inžinerijos ir inžinerijos technologijų fakulteto įkūrėjas ir dekanas.

Nuo 2004 m. Šiaurės Ilinojaus universiteto dekanas ir profesorius emeritas.

Pedagoginė ir mokslo veikla

Tyrimų sritis – kosmosas, jėgos perdavimas, didžiųjų vėjo elektros generatorių tobulinimas, konstrukcijų projektavimo metodika. Dalyvavo Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) projektuose „Saturnas IV“, Mėnulio modulis, Energetinė nepilotuojamų erdvėlaivių sistema ir kt.

Apie 50 atvirų publikacijų autorius ir bendraautoris, 5 daktaro disertacijų vadovas, vadovavo magistrų baigiamiesiems darbams.

Pasižymėjo organizuodamas tarptautines ir nacionalines technines konferencijas.

(19931994 m.) m. buvo aktyvus Jungtinio apskritojo stalo (Corporate Roundtable of American Society for Engineering Education) narys, kuriant naujas koncepcijas inžinieriams rengti kintančiame pasaulyje.

2001 m. Tokijo Technologijos universitete dalinosi patirtimi apie universitetų restruktūrizavimą ir vertinimą.

Savo patirtį dosniai skleidė UICEE – UNESCO tarptautiniame inžinerinio lavinimo centre.

Skaitė paskaitas Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Australijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Venesueloje, Prancūzijoje. .[1]

Lietuvybės veikla

Prof. Romualdas Kašuba aktyviai dalyvavo tiek išeivijos lietuvių veikloje, tiek padėdamas reorganizuoti ir vystyti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Dalyvavo Pasaulio ir Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos veikloje. Gyvendamas Klivlende vienu metu buvo Lituanistinės mokyklos tėvų komiteto pirmininku. Aktyviai dalyvaudavo Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose, kartais organizuodavo mokslines sesijas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę daug pastangų padėjo perduodamas patirtį Lietuvos universitetams. Nedelsdamas įsijungė į aukštojo mokslo pertvarkos Lietuvoje veiklą, labai daug padėjo gimtojo Kauno universitetams: vežė literatūrą, dalindavosi asmenine patirtimi reorganizuojnat studijas. Profesorius organizuodavo abipuses JAV ir lietuvių mokslininkų stažuotes; Lietuvos rektorių ir mokslininkų darbo vizitus į Šiaurės Ilinojaus universitetą, mokslo ir mokymo kokybės įvertinimo seminarus (KTU, VGTU, VU, ŠU, KU, LŽŪU). Jo pastangomis sudaryta Šiaurės Ilinojaus universiteto akademinio bendradarbiavimo sutartis su KTU (1997 m.), išrūpintas JAV grantas bendram ŠIU ir KTU moksliniam projektui, organizuotos Lietuvos magistrantų studijos Šiaurės Ilinojaus universitete. Profesorius dalyvaudavo tarptautinių konferencijų Lietuvoje organizacinių komitetų veikloje. Noriai bendraudavo ir su buvusia savo gimnazija Kaune. 1999 m. prof. Romualdas Kašuba ir jo žmona Nijolė įsteigė stipendijas KTU studentams, studijuojantiems mechaninę arba eksporto inžineriją, už išskirtinius mokslo ir studijų pasiekimus.

Kilmė ir šeima

Tėvai - Juozas ir Ona ( Savinytė) Kašubos.
Brolis - Jonas Algimantas Kašuba (1938 m. kovo 31 d. - 2003 m.vasario 20 d.) mokslų daktaras, licenciuotas inžinierius (PE).
Žmona - Elena Nijolė Kašubienė (Mekytė).
Dukros - dr. Vida Kašuba ir Dalia Metzger.
Anūkai - Romas ir Lukas Metzger.

Pomėgiai

Jaunystėje užsiiminėjo lengvąja atletika (sėkmingai stūmė rutulį, mėtė diską) Brandžiame amžiuje žaidė vienetų ir dvejetų lauko teniso turnyruose.

Įvertinimai

1974 m. Klivendo valstybinio universiteto iškiliausio mokslininko premijos laureatas,universiteto garbės narys.

Nuo 1998 m. KTU Garbės daktaras.

(1989–1996) m. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys.

Nuo 1999 m. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.

Pagerbtas Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) garbės pažymėjimu (Certificate of Recognition) už naujos technologijos sukūrimą.

Apdovanotas dviem UNESCO Inžinierių ugdymo tarptautinio centro premijomis už geriausius straipsnius (1998 ir 2006 metais) ir ženklu The Diamond Award 1999 m.

(2006 -2008) m. buvo bendros Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Komisijos nariu.

2008 m. gavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerijos premiją už viso gyvenimo pasiekimus technologijos ir inžinierinės edukologijos srityse.

2011 m. Šiaurės Ilinojaus universitetas Inžinerijos ir inžinerijos technologijų koledžo pagrindinei auditorijai, suteikė „Dean Romualdas Kasuba Auditorium” vardą.

Šaltiniai

  1. Romualdas Kašuba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 547 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Rymantas Tadas Toločka – autorius ir redaktorius – 58% (+5381-41=5340 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 33% (+3125-571=2554 wiki spaudos ženklai).
  • Gražina Kriščiokaitienė – redaktorius – 17% (+1591-105=1486 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+37-85=-48 wiki spaudos ženklai).