Romualdas Kriaučiūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Romualdas Kriaučiūnas (g. 1936 m. sausio 21 d., Gustonių kaime, Panevėžio raj.) – psichologas, medicinos mokslų daktaras, žurnalistas, visuomenininkas, JAV lietuvių bendruomenės aktyvus narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Mykolas Kriaučiūnas (1905 m. – 1976 m., gimė ir palaidotas Inkūnų kapinėse, Panevėžio r.), mokytojas. Jo tėvai buvo ūkininkai; – Rožė Šukytė-Kriaučiūnienė (1905 m. - 1986 m. kovo 13 d., Chicago), mokytoja. Mamos tėvai valdė ūkį, kuris buvo vienas turtingiausių toje vietovėje. Tėvai susipažino mokydamiesi Panevėžio mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1927 m. Jų draugystė prasidėjo kai jie pradėjo dirbti, 1931 m. jie apsivedė ir Mykolas persikėlė dirbti į žmonos pradinę mokyklą Gustonyse.

Seserys - Elvyra Kriaučiūnaitė-Karklienė (1933 m. Panevėžyje - 1986 m. St. Joseph, Mchigan, JAV), medicinos laborantė; - Vitalija Kriaučiūnaitė-Milišauskienė (g. 1939 m. rugpiūčio 22 d. Panevėžyje), mikrobiologė.

Žmona (nuo 1962 m.) – Gražina Pauliukonytė-Kriaučiūnienė, Prano (g. 1940 m. liepos 15 d.), verslo raštininkystė (Lansing Community College, 1991), verslo mokslai (Sienna Heights University, 2000 bakalauras), verslo darbuotoja.

VaikaiAidas Kriaučiūnas (1963 m. birželio 1 d. Kankakee, IL, JAV - 2014 m. kovo 5 d. Indiana Polis, IN), chenikas (Michigan State University, 1985 bakalauras), biochemikas (Texas Technological University, 1988 MS); - Aras Kriaučiūnas (g. 1964 m. lapkričio 23 d., St. Louis, IN, JAV), kompiuterija (Michigan Technological University, bakalauras), kompiuterija (Central Michigan University, magistras), verslo prekyba ir pamonė (University of Minnesota, magistras, MBA), kompiuterių inžinierius, programų kūrėjas; - Aldas Kriaučiūnas (g. 1967 m. spalio 27 d., Kankakee, IL, JAV), inžinerija (University of Michigan, bakalauras), verslo prekyba (University of Michigan, ... magistras, ... magistras, MBA), verslo strategija (University of Michigan, daktaratas, PhD), profesorius.

Laiminga vaikystė

Pradžioje laiminga šeima gyveno Gustonių pradinės mokyklos (4 klasių) antrame aukšte. Už kelių šimtų metrų buvo geležinkelio stotelė - pravažiuojantys traukiniai buvo šeimos kasdienybė. Nors 1938 m. mokytojai nuspirko savo nedidelį (40 akrų) ūkį, tačiau ir toliau jie gyveno mokykloje, o ūkį išnuomojo.

Laimingą vaikystę sudrebino 1940 m. įvykiai, kai Lietuva buvo okupuota Rusijos - 1941 m. pavasarį Kriaučiūnų šeimą buvo įtraukta į deportuojamų Sibiran asmenų sąrašą. Laimės dėka šeimai pavyko nuo to pasislėpti ir 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs karas pašalino išvežimą.

1941 m. Romualdas nebūdamas net 6 metų pradėjo lankyti mokyklą, kurioje toliau dirbo jo tėvai. Vasaras šeima praleisdavo mamos močiūtės ūkyje Inkūnuose.

Karo sukūriuose

1941 m. birželio mėn. į prasidėjusių trėmimų sąrašus buvo įtraukta ir Kriaučiūnų šeima. Iš palankiai nusiteikusių asmenų tai sužinojus pavyko pasislėpti.

1941 m. rugsėjį Romualdas neturėdamas net šešerių metų pradėjo lankyti pradinę mokyklą, kurioje mokytojais buvo tik jo tėvai. Kažkur vyko karas, o Romualdas sėkmingai tęsė mokslus.

1944 m. liepos mėn. karo frontas vėl sugrįžo į Panvežį. Vokiečiai traukėsi, o su jais jais kaip ir daugelis kitų nutarė pasitraukti ir Kriaučiūnų šeima. Susikrovusi į vienkinkį vežimą svarbiausius daiktus ji pajudėjo į vakarus. Kelionėje teko nakvoti lauke arba daržinėse. Pasiekus rytų Prūsiją frontas stabilizavosi ir pabėgeliai buvo paskirstyti gyventi ir dirbti pas ūkininkus. Čia vokiečiai gynybinei fronto linijai pradėjo imti ir pabėgelių vyrus - taip tėvas Mykolas buvo atskirtas nuo šeimos, pažadant, kad po kelių savaičių jis grįš. Fronto linija vėl pasislinko, tėvo nebuvo. Mama su 11, 8 ir 5 metų vaikais nutarė vėl trauktis. Tikintis kad tėtis juos pasivys. Tačiau gyvenime jie daugiau nebesusitiko...

1944 m. žiemą Romualdas praleido Zimmerbude kaimelyje Baltijos jūros pakrantėje. Iš čia artėjant frontui pabėgeliai laivu iš Pilau persikėlė per Baltijos jūrą į Gottenhaffen Vokietijoje, kur vėl teko trauktis toliau. 1945 m. pavasarį Kriaučiūnai apsistojo netoli Eichstatt (Bavarija) Pietenfeld kaimelyje. Čia Romualdas su seserimi ėmė lankyti vokišką maokyklą. Šioje vietovėje karą užbaigė pasirodę amerikiečių kareiviai. Visi pabėgeliai buvo patalpinti į pabėgelių (displaced peoples - DP) stovyklas.

Pokario nežinomybėje

1945 m. Romualdas su mama ir seserimis tapo Rebdorf stovyklos (~ 3 km. nuo Eichstatt) gyventojais. Po kelių mėnesių šioje stovykloje liko tik lietuviai (~ 1000 žmonių). Stovyklos pastatai buvo statyti XIV a. ir tarnavo kaip vienuolynas, o hitlerininkai juos prieš tai pavertė kalėjimu su grotomis ant langų.

Nors mama su vaikais gaudė perskaityti visus lietuviškus laikraščius, kuriuose buvo minimi pabėgeliai (tikintis rasti tėvo vardą) ir patys visur kur tik įmanoma skelbėsi savo buvimo vietą - tačiau viltys susitikti blėso ir pradėta galvoti, kad reikės gyventi vieniems... Mama visą bėgimo iš Lietuvos laikotarpį aprašė savo dienoraštyje, kuris buvo publikuotas 2010 m. žurnale “Lituanus” (Vol. 56:4, p.35-55).

1945 m. stovykloje pradėjo veikti gimnaziją ir Romualdui reikėjo išlaikyti egzaminą, kad gelėtų peršokti neužbaigtą ketvirtą klasę. Mokslams gimnazijoje Romualdas neskyrė daug laiko (tam trukdė ir stipriai pablogėjęs regėjimas) - labiausia tada jam rūpėjo draugai, sportas ir apie stovyklą esantys miškai ir kalnai. ... m. Romualdas tapo "Ateitininkų" organizacijos nariu, kuriai jis liko ištikimas vosą savo gyvenimą.

1949 m. pavasarį buvo pranešta, kad stovykla uždaroma - Kriaučiūnai 19... buvo perkelti į Munich stovyklą, kurioje gyvenp ~ 10.000 pabėgelių (daugiausia ukrainiečiai). Čia teko apsigyventi buvusiose SS kareivinėse, kur langai buvo užkalti fanera. Čia Romualdas pradėjo lankyti penktą gimnazijos klasę ir tapo vienu geriausių mokinių (pirmuoju net matematikoje - kas anksčiau nesisekė).

Nors 1948 m. JAV kongresui priėmus "Displaced Persons Act" daugelis lietuvių pradėjo vykti į JAV, tačiau Kriaučiūnai neturėdami pažįstamų JAV ir negalėdano gauti iškvietimo kaip galimybę ėmė planuoti Venesuelą. Tačiau su "Lithuanian-American Welfare Council" pagalba jiems pavyko užmegsti kontaktus su JAV lietuviais ir vienas nepažįstamasis pasisiūlė būti jų garantuotoju JAV.

Stovyklos gimnazijos programa buvo suglausta - todėl per 1949/50 m.m. Romualdas užbaigė 2 klases - ir taip į JAV buvo išlydėtas su 6 klasių diplomu (dar trūko 2 klasių).

Įsikūrimas JAV

1950 m. birželio mėn. Kriaučiūnų šeima Bremenhaffen, Bremen uoste įlipo į 10,000 tonų talpos JAV laivą "USS Greeley", kuris per tris savaites juos nuplukdė į New York. Prieš tai jis dar sustojo New Orleans. 1950 m. liepos 11 d. jie išlipo New York, su savimi turėdami vientelį $30.00 banknotą. Toliau į paskirties vietą Chicago jie keliavo traukiniu. Čia laukė butas, kuriuo teko dalintis su senyvu lietuviu. Tačiau jis buvo daug erdvesnis nei stovyklų kampelis.

Mamai su seserimi pavyko gauti darbą, todėl ir Romualdas būdamas gana aukštas(nors tik 14 m.) jau po savaitės stūmė ledų vežimėlį po Chicago ir Cicero gatves. Už vienuoliką valandų darbo jis gavo $1.10 atlyginimą.

Po kelių dienų meluojant, kad Romualdas jau yra 16 metų, pavyko gauti nuolatinį darbą dirbtuvėje su 90 centų per valandą atlyginimu. Nors į darbą tekdavo keliauti 1.5 val. ir dirbti po 9 val. bei visą laiką būti dideliame triukšme.

Gerai nemokėdamas anglų kalbos Romualdas nutarė lankyti vakarinę mokyklą, tačiau į ją mokytis buvo priimami tik turint 16 metų. Todėl teko dar kartą pameluoti. 952 m. sausį buvo užbaigtas pirmųjų metų kursas. Šešios dienos darbe ir keturi vakarai mokykloje. Jaunam tai pasirodė neperdaug, todėl įstota papildomai į komercinę meno mokyklą.

Kelios dienos po 17-ojo gimtadienio 1953 m. Romualdas gavo "high school" diplomą. Kovo 1 d. buvo gautas kitas - komercinio meno ir projetavimo diplomas, tuo užbaigiant kitas 2.5 metų studijas. Pomėgis piešti nesuteikė galimybės gyventi iš meno. 1953 m. pavasarį nors ir dirdamas 50 val. per savaitę Romualdas pajuto poreikį socialiniam gyvenimui - jis vėl tapo jaunimo organizacijos "Ateitis" nariu, pradėjo lankyti šokius, vakarėlius, parodas.

Mama tvarkydamas uždirbtus šeimos pinigus planavo juos išleisti vaikų mokslams universitete. Tačiau vaikams pavyko ją įtikinti, kad pirmiausia šeimai reikalingas automobilis. Taip 1954 m. kovo mėn. šeimoje atsirado naujas Fordo automobilis, kainavęs $ 1850 "cash".

Mokslo keliu

Būdamas 18 metų, 1954 m. Romualdas, dirbdamas už $ 1.45/val., matydamas kaip jo draugai stoja į universitetus ir įvertinus šeimos finansines galimybes tapo University of Illinois (at Navy Pier) in Chicago studentu, pasilikdamas "Part time" darbuotoju dirbtuvėse. Kaip ir visi lietuviai jis tapo "Lithuanian Students Association" nariu.

Šiuo laikotarpiu jis pradėjo aktyviai bendrauti su įvairiais lietuviškai laikraščiais ir žurnalais, rašydamas jiems straipsnius ir galvodamas būti žurnalistu.

Po dviejų metų studijų (šioje vietoje buvo tik 2 metų programa) iškilo dilema kur toliau tęsti mokslus. Vėl apsvarčius finansines galimybes buvo pasirinktas "Chicago Teachers College", kur Chicago gyventojams mokslas buvo nemokamas. Tačiau pasimokęs čia semestrą ir išgirdęs priekaištus dėl savo angliško akcento Romualdas nutarė baigti šiuos mokslus. Mokslo metų viduryje neturėdamas kito pasirinkimo jis nutarė padirbėti autobuso vairuotoju. Po 6 men, darbo susitaupęs pinigų 1957 m. rudenį jis įstojo į privatų Roosevelt University (Chicago centre), nusprendęs studijuoti sociologiją ir psichologiją. Metų pabaigoje jis buvo pasiųstas į "University of Pennsylvania" lietuviškų studijų seminarą, kuriame sutiko savo būsimą žmoną Gražiną Pauliukonytę.

1958 m. rugsėjo mėn. Romualdas gavo sociologo bakalauro diplomą.

Tarnyba armijoje

Užbaigus mokslus Romualdo laukė tuo metu JAV privaloma tarnyba kariuomenėje. Jos belaukiant jis dar įsidarbino taksistu. Juo padirbėjęs porą mėnesių gavo šaukimą - "greetings from the President". Romualdas Kriaučiūnas 1958 m. lapkričio 1 d. tapo US kareiviu Nr. 55647404.

Po pradinių apmokymų "Fort Leonard Wood" karinėje bazėje Missouri valstijoje jis buvo paskirtas į JAV sausumos pajėgų Medikų korpusą. Čia išsiųstas į karo lauko sanitaro mokymus "Fort Sam Houston" karinėje bazėje Texas valstijoje. Ten kai baigė mokymus jį atrinko į papildomus klinikinės psichologijos specialisto mokymus.

Baigusį visus mokymus Romualdą paskyrė tarnauti į "Fort Gordon" kariuomenės ligoninę George valstijoje prie Augusta miesto. Čia jis ėjo "Mental Hygiene Consultation" (Protinės sveikatos konsultacijų) centro administratoriaus pareigas. Tada šioje bazėje tarnavo per 16.000 karių. Už puikų pareigų atlikimą R. Kriaučiūnas buvo naminuotas kaip ligininės, o vėliau ir visos karinės bazės mėnesio kareiviu. Dar vėliau jis buvo apdovanotas medaliu "Už gerą elgesį" (The Good Conduct Medal).

Darbas kariuomenės ligoninės protinės sveikatos klinikoje Romualdui buvo įdomus. Pradžioje jis buvo klinikos administratorius, atsakingas už aštuonių asmenų komandą. Tai buvo seržanto pozicija, kurią jis užėmė būdamas eiliniu. Vėliau dirbamas klinikinės psichologijos specialistu Romualdas atlikdavo trumpalaikę terapiją su kareiviais bei jų šeimomis. Kita darbo dalis buvo įvertinimas kuopų vadų atsiųstų kareivių dėl jų tinkamumo likti kariuomenėje. Buvo trys pagrindinės psichologinės/mediciniškos priežastys dėl pašalinimo iš kariuomenės: kareivis galėjo būti rastas netinkamu, nepageidaujamu arba homoseksualu. Taip pat reikėjo atlikti daboklėn patekusių kareivių patikrinimą. Atlyginimas už tarnybą Romualdui armijoje nuo $78 pradžioje išaugo iki $122.

1960 m. rugsėjo mėn. Romualdas iš privalomos tarnybos buvo paleistas. Tačiau ir toliau jis dar du metus buvo aktyviame rezerve, o po to dar du metai salutiniame rezerve. Ten jis dirbo "Mobile Army Surgical Hospital" (Sausumos pajėgų mobilioje chirurgijos ligoninės) grupėje.

Patirtis kariuomenje ir jo geri ivertinimai, suformavo jame norą tapti kvalifikuotu psichologu. Tam reikėjo toliau tęsti mokslus.

Sugrįžus į gyvenimą

1960 m. rugsėjį Romualdas vėl ėmėsi mokslų Roosevelt University, kur pradėjo magistro studijas. Važinėjimas 60 Mi nuo Chicago esantį universitetą sąlygojo ir stiprėjančią draugystę su Gražina. 1961 m. gruodžio mėn. Raumualdas pasipiršo Gražinai. Vestuvės buvo suplanuotos 1962 m. liepos 21 d. Pavasaris buvo labai sunkus - per keletą mėnesių Romualdas numetė 18 svarų, bet už tai gavo klinikines psichologijos magistrą ir žmoną. Po medaus mėnesio Kanadoje jaunieji Kriaučiūnai įsikūrė Kankakee, IL, netoli nuo Manteno State Hospital, kurioje Romualdas tęsė internship su $ 335/mėn. stipendija. Tai tuo metu buvo ketvirta didžiausia JAV psichiatrinė ligonė su 7,000 lovų ir 1,600 darbuotojų.

Po 12 mėnesių trukusios stažuotės 1962 m. gale Romualdas išlaikė Ilinojaus valstijos Civil Service psichologo egzaminą, po kurio jam toje pačioje ligoninėje buvo pasiūlyta ligoninės psichologo pozicija su $ 460/mėn. altyginimu.

1963 m. pavasarį Romualdui buvo pasiūlyta dirbti naujai kuriamame skyriuje psichologu, prižiūrint 550 moterų ligonių (ki tol dirbta su 45 vyrais ligoniais). Po kelių mėnesių darbo čia Romualdas išlaikė antro lygio egzaminą ir ėmė galvoti apie tolesnį progresą - daktarinę disertaciją.

Mokslo virūnėje

1963 m. Romualdas gavo sutikimą, kad Ilinojaus valstija sutinka apmokėti daktaro studijas, o Washington University sutinka tam priimti. Nors ir iškilo abejonių kaip šeimai reikės išsiversti su $ 220/mėn. stipendija, kai 1964 m. rudenį į pasaulį jau ėjo antras vaikas ir pirmas dar labai mažas?

Nežiūrint viso to Kriaučiūnų šeima persikelė gyventi į St. Louis ir nuo 1965 m. rugsėjo mėn. Romualdas tapo doktorantu. Darbo vadonu buvo paskirtas Marion Bunch, psichologijos departmento vadovas. Vasaromis Romualdas papildomao įsidarbindavo ligoninėse, kad pagerinti savo šeimos finansinę situaciją. Per švarius grantus jam pavyko pasiekti $ 616/mėn. stipendiją.

Romualdo Kriaučiūno disertacijos “The Relationship of Age and Retention-Interval Activity in Short-Term Memory” gynimas įvyko 1967 m. gegužės 5 d.

Po mokslų Kriaučiūnų šeima vėl grįžo gyventi į Illinois valstiją Bradley miestelį, kur išsinuomavo butą už $ 145/mėn. Romualdas vėl ėmė dirbti Kankakee State Hospital su $ 12,000/metus atlygimu, išlaikė psichologo 3-čio laipsnio egzaminą ir tapo "Assistant Chief", kur teko priežiūra 10-ties pavadinių su kiekvieno iš jų priežiūroje esančių 150 ligonių. Be to Romualdas tapo "Director of Research and Evaluation".

Profesinėje karjeroje

1964 m. JAV valdzia primė įstatymą, kur pirmenybė ir lėšos psichiatriniam gydymui buvo perduota vietinėms savivaldybėms. Valstijojė išlaikomoms psichatrinėms ligoninėms buvo paskelbtas tarsi ideologinis "karas".

Todėl 1969 m. rugpjūčio mėn. Romualdas nutarė pakeisti savo darbo vietą, pereinant į naujai besikuriantį apylinkės protinės sveikatos centrą "Ingham Medical Hospital" Michigan sostinėje Lansing. Kriaučiūnai užpirko nama betarpiniai iš namo savininko už $27,900. Geografiniai, ta vietovė atitiko jų norams likti arčiau lietuviškų telkinių, ypač Dainavos jaunimo stovyklos.

Po metų jis tapo vyresniuoju ir buvo išrinktas į ligoninės valdymo komitetą.

In 1971 received the grant that allowed for about 100 new positions to be funded. That was the beginning of the golden years for this community mental health center. Also formed affiliation with the Michigan State University. The university also gave our center significant amount of money to start a professional library. We had over a hundred students from various Mid-Michigan universities doing placement of some type at our center.

Over the years I also had other clinical appointment at MSU. That included the Department of Counseling Psychology at the College of Education, the School of Social Work, the Department of Psychology, and College of Human Medicine. My “odd” appointment as Clinical Assistant Professor was at Smith College (1984-1986).

When I came to Michigan, I was a licensed psychologist in the State of Illinois. For State of Michigan certification I had to start the process all over. By about 1971 I received full certification in Michigan as a Consulting Psychologist. I have been Licensed Psychologist in the State of Michigan.

Later I also acquired the certification as a Marriage Counselor. At one time I was a Certified Social Worker at the highest level available.

Opened a small private practice office in 1972. It was limited to seeing clients during evenings and on weekends. I started with providing psychotherapy, but soon shifted to doing psychological evaluations for the State of Michigan Rehabilitation Services.

It was in the Spring of 1974 when I was approached by Dr. Alex Cade and invited to join a professional corporation that he was forming. We thus formed the Psychological Evaluation and Treatment Center. There were six of us as owners. At the peak of our success we had about 20 professional staff, all part-time. The corporation ceased to exist by the early 1980’s.

My total earnings in private practice from 1972 to the end of 1989 were about $50,000.

At the center we had outpatient, day treatment, aftercare, emergency, and consultation & education services, all mandated by the federal grant. We continued to work, without paying much attention to the hours or the day of the week. We developed consultation and education programs involving public schools, state and local police, social agencies, area clergy, the inner city, domestic assault program, Hispanics, and nursing homes, to name a few. Later on we developed mental health services for hearing impaired that covered six counties.

a summer study with Midwest Institute of Alcoholic Studies, offered by Northwestern University; Principles of Effective Supervisory Management at Michigan State University; Statistical Systems for Mental Health Centers, Applied Statistic Training Institute, United States Public Health Service; Developing and Managing Consultation and Education Services, The Staff College, National Institute of Mental Health; Psychologist Certification for Civil Commitment, Michigan Society of Forensic Psychology; Dual Disorders, etc.

Eventually time came for me to share what I knew with others. It included the participants at the annual meeting of Michigan Academy of Science, Arts and Letters; National Council of Community Mental Health Centers; International Council of Psychologists Annual Convention; Symposium of Science and Arts, etc.

, in 1980 rearranged the funding priorities. The national focus became the seriously mentally ill, developmentally disabled. and substance abusers. Consultation, education and prevention programs were defunded.

CMHB. When I started in 1969, the Board had a total of about 20 employees. When I retired in 1996, the number exceeded 700.

Visuomeninė veikla

19611969 m. klinikinis psichologas Ilinojaus valstijos Psichinės sveikatos departamento Manteno, Annos ir Kankakee miestų ligoninėse.

Nuo 1969 m. Psichinės sveikatos centro Lansinge vyr. psichologas, psichologijos internatūros direktorius, nuo 1971 m. iki 1996 m. dar ir Mičigano universiteto East Lansinge profesorius. Papildomai vertėsi privačia praktika.

Vėliau RK buvo klinikinis psichologas, kuris sprendžia invalidumo bylas socialinio draudimo programoje. Programa apima visą kraštą. Lietuvių išeivijos veikloje dalyvavo nuo mažens. Buvo Ateitininkų federacijos generalinis sekretorius, JAV Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos vykdomasis vicepirmininkas, Dainavos jaunimo stovyklos direktorių tarybos pirmininkas, JAV Lietuvių Bendruomenės Lansing apylinkės steigėjas ir pirmasis pirmininkas. Aktyvus spaudos bendradarbis paruošęs virš tūkstančio straipsnių bei rašinių. Apdovanotas JAV Lietuvių Bendruomenės kultūros tarybos premija už žurnalistiką. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atžymėjimu už mokslinę veiklą ir mokslo sklaidą.

Secretary General of the “Ateitis” Federation (1967-1972). the headquarters in Detroit and Chicago, the Congress in Toronto.

Svarbiausi moksliniai darbai iš atminties distrakcijos ir amžiaus santykio, vyresnio amžiaus žmonių depresijos ir savižudybių, vidutinio amžiaus krizių ir jų įveikimo galimybių ir kita.

Nuo 1946 m. ateitininkas, 19671970 m. Ateitininkų federacijos generalinis sekretorius. 1980 - 1983 m. JAV Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Šaltiniai

Parengta pagal iki 2015 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Romualdu Kriaučiūnu.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Edvinas – Edvinas Giedrimas