Romualdas Ozolas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romualdas Ozolas
2002 03Ozolas.jpg
Romualdas Ozolas 2002 m.

Gimė 1939 m. sausio 31 d. (80 m.)
Joniškėlis
Mirė 2015 m. balandžio 6 d. (76 m.)
Vilnius

Veikla
kūrybinė, politinė
Sritis filosofija,
Pareigos

  • 1963-1964 Kraštyros draugijos metodininkas

  • 1964-1965 Žurnalo „Meno saviveikla“ redakcijos meninis redaktorius

  • 1965-1968 Žurnalo „Kultūros barai“ redakcijos atsakingasis sekretorius ir įvairių skyrių redaktorius


  • 1975-1980 LTSR Ministrų Taryboje, sekretoriate, ...

  • 1980-1989 „Minties“ leidykla, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojuas

  • 1989 LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas

  • 1990-1992 LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas; 19901991 LR Ministro pirmininko pavaduotojas




Išsilavinimas
  • 1946-1957 Šiaulių r. Bazilionų vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1957-1962 Vilniaus universitetas Istorijos filologijos fakultetas, studentas

  • 1968-1973 Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas, aspirantas


Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Romualdas Ozolas (1939 m. sausio 31 d. Joniškėlio miestelyje, Pasvalio rajone – 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje) – filologas, filosofas, visuomenininkas, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Alfredas (Ansis) Ozolas (1911 m. rugpjūčio 29 d. Tautgailiuose, Šiaulių r. – 1992 m. spalio 20 d. Mekių kaime, Šiaulių /Joniškio r.), visą gyvenimą dirbo veterinarijos gydytoju. Vienturtis Karolio (Karlio) ir Olgos Ozolų sūnus. Baigė Gruzdžių žemės ūkio technikumą (...), lankė specialiuosius kursus tuometinėje Žemės ūkio akademijoje (LŽŪA);
– Marija Ozolienė (iki ... m. Pelegrimaitė, 1915 m. sausio 8 d. Saločiuose – 2005 m. balandžio 14 d. Šiauliuose), ... profesija. Iš gausios Marijos ir Antano Pelegrimų šeimos (turėjo keturias seseris ir du brolius).

Seserys, brolis – Laima Ozolaitė (Girlevičienė, g. 1940 m. rugpjūčio 10 d. Joniškėlyje - 2012 m. ... Skuode), gydytoja oftalmologė (KMI, .... 1964?). Ilgametė Skuodo ligoninės ir poliklinikos gydytoja. Turi du sūnus; – Vida Virginija Ozolaitė (g. 1943 m. rugsėjo 17 d. Kruopiuose, Akmenės r.), pedagogė (defektologija ŠPI, 1961-1966), socialinių (edukologijos) mokslų daktarė (defektologija, Maskvoje, 1975), ilgametė Šiaulių universiteto darbuotoja; – Ričardas Paulius Ozolas (g. 1949 m. gruodžio 11 d. Mekių k., Šiaulių r.), ... profesija. Studijavo Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete, bet studijų nebaigė. Ilgametis Bazilionių, Šiaulių r. gyventojas. Turi dukrą iš pirmos santuokos.

Šeima – žmona Irena Ozolienė (iki 1962 m. Paškevičiūtė, g. 1940 m. balandžio 16 d. Žagarėje), filologė lituanistė (VU, 1962). Romualdas buvo jos kurso draugas. Dirbo lietuvių kalbos mokytoja, vėliau bibliotekininke.

Vaikai – Džiugas Ozolas (g. 1970 m. gegužės 10 d. Žagarėje – 1991 m. sausio 1 d. Vilniaus r.). 1990 m. buvo pradėjęs studijuoti Vilniaus universitete istorijos specialybę. Buvo vedęs, turi sūnų;
– Jurga Ozolaitė (Kručkienė, g. 1974 m. kovo 31 d. Joniškyje), psichologė (VU, 1997), turi organizacinės psichologijos magistro laipsnį (VU, ...). Ištekėjusi, turi sūnų ir dukrą.

Mokykliniai metai

1946 m. Romualdas pradėjo lankyti Šiaulių rajono Bazilionų vidurinę mokyklą ir ją baigė 1957 m. su trečiąja mokyklos laida.

Buvo mokyklos kapelos smuikininkas, šaudymo čempionas. Už elgesį vengrų revoliucijos dienomis jam buvo sumažintas elgesio pažymys, tačiau atstatytas suteikiant galimybę siekti medalio mokyklos garbei ir šlovei. Mokyklą baigė sidabro medaliu.

Mokykliniais metais jo aplinkoje atsirado pirmosios mąstymo užuomzgos, kurios vėliau ir nuvedė tuo keliu.

Studijų laikotarpis

1957 m. rudenį studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Romualdas įstojo tik todėl, kad, pavėlavęs su dokumentais, į žurnalistiką jis būtų turėjęs laikyti egzaminus. O lituanistų kurse medalininkų vieta dar buvo (medaliu baigusiems vidurinę stojamųjų egzaminų laikyti tąsyk dar nereikėjo), o rektorius Juozas Bulavas, neįtikinęs jo rinktis teisę, suteikė galimybę užimti laisvą medalininko vietą pas lituanistus. Dėl didžiulio konkurso į pirmą kursą čia buvo priimta net 60 studentų (lygiai per pusę merginų ir vaikinų), iš kurių net dvylika buvo baigę mokyklas aukso ar sidabro medaliu. Tačiau po penkių metų studijų jų liko tik 38. Nežiūrint to prof. Juozas Pikčilingis šį kursą pavadino "šimtmečio kursu".

Nuo trečio kurso pereiti pas žurnalistus R. Ozolas nebenorėjo, nes, jam žurnalistų kursas atrodė nesimpatiškas, antra, savo kurse jis surado Gegužiuką, savo būsimą žmoną, trečia, pasidarė įdomios lituanistams dėstomos disciplinos.

Nuo antro kurso Romualdas beveik pražuvo Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblyje. Čia jis pateko į liaudies instrumentų sekstetą, su kuriuo, Maskvoje įveikę gal porą dešimčių TSRS analogiškų ansamblių, išvyko į Vieną ir ten septintajame pasaulio jaunimo ir studentų festivalyje laimėjo aukso medalį. Po to reikėjo koncertuoti keletą kartų per mėnesį, o penktame kurse kurį laiką dirbo kaip Lietuvos filharmonijos kolektyvas, vykęs į pasirodymus Maskvoje Kremliaus teatre, Suvažiavimų rūmuose, Čaikovskio konservatorijoje. Su ansambliu ir sekstetu teko išvažiuoti ir į užsienius – Vengriją, Lenkiją, Čekoslovakiją.

Studijų laikotarpiu Romualdui teko sutikti daug iškilių dėstytojų - Juozu Balčikoniu, Meile Lukšiene, Irena Kostkevičiūte, Vanda Zaborskaite, Jurgiu Lebedžiu, Leonu Valkūnu, būsimais Universiteto stulpais Zigmu Zinkevičium, Donatu Sauka, Eugenijum Meškausku. Tačiau ne tiek jų dėstytos disciplinos, kiek patys žmonės su savo asmenybės sugestija buvo jam stipriausias ir didžiausias poveikis.

R. Ozolui iš studijų draugų didžiausią įtaką darė Ipolitas Ledas. Visą gyvenimą jis buvo jo prižiūrėtojas ir auklėtojas. Vyresnis ne kažin kiek, bet paveikus kaip šimtametis išminčius.

Romualdo apibendrintu vertinimu jo kursas buvo Pirmosios Respublikos vaikų lietuviškojo mentalumo viršukalnė, kartu rodžiusi ir nuokalnės pradžią. Viešajame gyvenime kaip kalbininkai, literatai, kultūrininkai iš kurso iškilo – Vilius Baltrėnas, Algimantas Bučys, Daiva Dobilaitė, Aleksas Girdenis, Antanas Jarmala, Ipolitas Ledas, Kęstutis Nastopka, Aldonas Pupkis, Albertas Rosinas, Evalda Strazdaitė, Norbertas Vėlius, Vytautas Visockas, Irena Žvigaitytė.

Universitete Romualdas mokėsi gerai, už tai gaudamas padidintą stipendiją. 19611962 m. jis kartu dar sugebėjo dirbti ir Liaudies meno rūmų Organizacinio skyriaus metodininku.

Romualdo prisiminimai apie studijų metus

Darbo ir veiklos patirtis

Kūrybinė veikla

Visuomeninė veikla

...

Įvertinimai

Pomėgiai

...

Prisiminimai

Autobiografija

Tikiu nes žinau

Iš Viki

  • 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, Filologijos specialybę;
  • 1965-1968 m. dirbo žurnalo "Kultūros barai" redakcijos atsakinguoju sekretoriumi bei įvairių skyrių redaktoriumi;
  • 1968-1973 m. studijavo aspirantūroje Vilniaus universitete, kuriame toliau dėstė nuo 1973 iki 1989 metų;
  • 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Taryboje, sekretoriate;
  • 1980-1989 m. dirbo "Minties" leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju;
  • 1972-1990 m. – TSKP narys;
  • 19881990 metais buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas;
  • 1989 metais išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu;
  • 1990 metais tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu;
  • 19901991 metais – Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas;
  • 1990 metų Nepriklausomybės akto signataras;
  • 1990-1993 m. buvo Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų;
  • 1992 ir 1996 metais išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu;
  • Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. – Lietuvos centro sąjungos pirmininkas;
  • 1994-1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, taip pat Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas;
  • 1996 m. perrinktas į Seimą dirbo Ekonomikos komitete. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys;
  • Laikraščio „Atgimimas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Apdovanotas S. Šalkauskio premija;
  • 2008 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvių Tautinį Centrą, narys nuo jo įkūrimo.

Bibliografija

Šaltiniai

Vikicitatos

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: