Romualdas Vytautas Rimša

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Romualdas Vytautas Rimša

    Gimė 1937 m. balandžio 26 d.
    Sausalaukė, Anykščių raj.
    Mirė 2019 m. sausio 27 d. (81 m.)
    Vilnius

    Veikla
    mokslininkas bibliografas, bibliotekininkas, kultūros organizatorius, pedagogas, visuomenininkas, kraštotyrininkas

    Romualdas Vytautas Rimša ( 1937 m. balandžio 26 d., Sausalaukė, Anykščių raj. – 2019 m. sausio 27 d. Vilnius, palaidotas Svėdasų kapinėse) – mokslininkas bibliografas, bibliotekininkas, kultūros organizatorius, pedagogas, visuomenininkas, kraštotyrininkas.

    Biografija

    Tėvai: Juozas Rimša (1889–1965) iš Svėdasų ir Marijona Vincevičiūtė-Rimšienė (1903–1983) iš Miežiaraupio (Rokiškio raj.) – žemdirbiai valstiečiai. Augo septynių vaikų šeimoje su šešiais broliais. Broliai: Juozas Rimša (1919–1942) – žuvo Antrajame pasauliniame kare, palaidotas Vilniaus karių kapinėse, Petras Rimša (1921–1945), Jonas Rimša (1922–1945), Mykolas Rimša (1924–1945), Antanas Rimša (1927–1945), Bronius Rimša (1929–1996) – zootechnikas. Broliai Petras, Jonas, Mykolas ir Antanas 1945 m. vasarą tragiškai žuvo Šimonių girioje, 1976 m. jų palaikai buvo rasti ir perkelti į Svėdasų kapines.

    1945–1953 m. mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje, baigė 8 klases. 1953–1956 m. toliau mokėsi Vilniaus bibliotekiniame technikume, įgijo bibliotekininko specialybę.

    1956 m. dirbo Pagėgių rajoninėje bibliotekoje bibliotekininku, 1957–1959 m. buvo Pagėgių rajoninės bibliotekos vedėjas.

    1959 m. grįžo į Vilnių čia liko iki gyvenimo pabaigos. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo išsilavinimą. Studijuodamas 1962–1963 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto bibliotekoje bibliotekininku.

    1963–1966 m. dirbo Vilniaus plastmasinių dirbinių gamykloje Naujos technikos ir informacijos skyriaus vyresniuoju techniku, buvo techninės bibliotekos vedėjas. 1966–1967 m. buvo Lietuvos nacionalinės bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyresnysis redaktorius.

    1967–1971 m. buvo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1971–1973 m. – Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius.

    1973–1977 m. dirbo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyriausiuoju bibliotekininku, 1977–2002 m. buvo šios bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas. Parengė darbininkų jaunimo skaitymo tyrimų metodiką, kuri 1980 m. buvo įdiegta Lietuvos bibliotekose.

    1976–1979 m. neakivaizdžiai studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) kultūros instituto aspirantūroje, o 1981–1985 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje. Parašė disertaciją, kuri buvo apsvarstyta ir teigiamai įvertinta Vilniaus universiteto Mokslinės informacijos katedros mokslinės tarybos posėdyje, tačiau šios disertacijos vėliau negynė.

    1982–1986 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytojas bei studentų diplominių darbų ir gamybinės praktikos vadovas. 1981–1991 m. dėstė Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute ir vadovavo baigiamiesiems darbams, o 1992–2002 m. dirbo dėstytoju Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre. Dėstė lektologijos ir skaitybos sociologijos-tyrimų metodologijos, metodikos, programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos terminologijos norminimo ir kalbos kultūros dalykus.

    2003–2004 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Inrema“ teisės aktų sąvadų ir žurnalų „Lietuvos ekonomikos reformos praktika“ (2003 m. 8–24 numeriai) bei „Ekonomikos aktualijos“ (2004 m. 1–6 numeriai) sudarytoju ir redaktoriumi.

    2006–2019 m. buvo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyresnysis bibliografas. 2011–2019 m. buvo Lietuvos pensininkų sąjungos laikraščio „Lietuvos bočiai“ redaktorius.

    Papildomai lavindamasis, 1973–1974 m. Vilniaus universitete baigė vakarinius filosofijos bei vokiečių kalbos kursus aspirantams, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) kultūros instituto Pedagogikos katedroje ir Bibliotekininkystės katedroje 1976 m. išlaikė kursų aspirantams „Aukštosios mokyklos pedagogika“ ir „Šiuolaikinė bibliotekininkystės teorija ir praktika“ egzaminus. Kėlė kvalifikaciją Sąjunginiame kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Maskvoje (Rusija, 1978 m.), Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Vilniuje (1981, 1986 ir 1988 m.), Talino (Estija) pedagoginiame institute mokėsi vadybos pagrindų (1992 m.), taip pat baigė bibliotekų vadybos bei darbo su auditorija profesinius kursus. 1971–1989 m. stažavosi Baltarusijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, Kirgizijos, Latvijos, Moldavijos, Vokietijos ir Ukrainos bibliotekose.

    Jo mokslinių ir teorinių interesų sritys: bibliotekų darbo mokslinis organizavimas, norminimas ir vadyba, bibliotekininkų profesinis pasiruošimas ir kvalifikacijos kėlimas, Lietuvos gyventojų skaitybos tyrimų istorija, būklė ir metodologija bei metodika. Jis taip pat domisi skaitymo sociologija ir psichologija, profesinės kalbos kultūros ir terminologijos tyrimo bei norminimo problemomis.

    1965–2007 m. skaitydamas pranešimus ar dalyvaudamas diskusijose šalies bei užsienio valstybių bei tarptautinėse mokslinėse konferencijose, forumuose, simpoziumuose ir seminaruose, pristatė Lietuvos bibliotekininkystės pasiekimus daugelyje pasaulio valstybių.

    Dalyvavo bendruose bibliotekininkystės problemų tyrimuose: „Ekspertų nuomonė apie bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą“, „Lietuvos mokytojų informaciniai poreikiai ir jų tenkinimas“ ir kituose. Surengė savarankišką tyrimą „Lietuvos darbininkų jaunimo skaitymo poreikiai bei jų tenkinimas bibliotekose“, tyrė Lietuvos gyventojų skaitybos istoriją ir jos raidos tendencijas, kai kurių periodinių leidinių („Čekija ir Lietuva“, „Tarybinė mokykla“) tematikos populiarumą, buvo tyrimo darbo grupės „Knygų panauda bibliotekose“ vadovas.

    Parengė ir išleido 12 mokslinių, mokslo populiarinimo ir kraštotyros knygų, sudarė penkis Lietuvos nacionalinės bibliotekos mokslo darbų „Bibliotekininkystė“ tomus (1997–2001 m.) ir tris pirmuosius iš jų redagavo, sudarė 10 teminių mokslo darbų, mokslinių straipsnių ir kitų rinkinių, parengė 6 profesinius leidinius, sudarė ir suredagavo 10 mokslinių ir metodikos knygų, redagavo 12 kitokių leidinių. Dirbo redaktorių kolegijose ir redagavo 16 knygų. Pats ar su bendraautoriais parengė ir išleido 5 bibliotekininkystės terminų standartus.

    Paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių, informacijų ir knygų recenzijų profesiniais, kultūros, švietimo bei kitais klausimais, iš jų per 50 – kitomis kalbomis.

    Jo publikacijos buvo spausdinamos leidiniuose: „Anykšta“ (iki 1990 m. – „Kolektyvinis darbas“, Anykščiai), „Agitatorius“, „Alaušo varpas“ (Svėdasai, Anykščių raj.), „Atgimimas“, „Bibliotekų darbas“, „Bibliotekininkystė“, „Europos centras“, „Gimtinė“, mokslo darbuose „Knygotyra“, „Komjaunimo tiesa“, „Kultūros aktualijos“, „Literatūra ir menas“, „Medžiaga seminarams“, „Metai“, „Mokslo Lietuva“, „Pasaulio anykštėnas“, „Pergalė“, „Raudonasis artojas“ (Pagėgiai), „Svėdasų varpas“, „Šiandien aktualu“, „Tarybinė mokykla“, „Tarybinis mokytojas“, „Tarp knygų“, „Tėviškės gamta“, „Tiesa“, „Verslas ir prekyba“, „Voruta“, „Bibliotekar“ (Maskva, Rusija), mokslo darbuose „Sovetskoje bibliotekovedenije“ (Maskva), mokslo darbuose „Nordost Archiv“ (Vokietija), „Newsletter“ (IFLA), „Bibliotekų pasaulis“ (Latvija), „Raamatukogu“ (Estija). Konkursiniai jo straipsniai žurnaluose „Bibliotekar“ (Maskva, 1979 m.) ir „Bibliotekų darbas“ (Vilnius, 1980 m.) buvo įvertinti redakcijų premijomis.

    Kai kurias savo publikacijas pasirašė slapyvardžiais: R. Svėdiškis, R. Vyturys, V. R., V. Rimšaitis, V. Rimutis, Vyturys Rimantas, Vyturys Rimas.

    Laisvalaikiu skaitydavo mokslinę literatūrą ir socialinius bei psichologinius romanus, klausėsi muzikos, žvejojo, grybauja, vasaromis mėgsta pasivaikščioti Palangoje Baltijos pajūriu.

    Vedė 1989 m., žmona Janina Bubelytė-Rimšienė (g. 1954 m.) – medikė. Sūnūs: Juozas Rimša (g. 1985 m.) – informatikas programuotojas, Gediminas Rimša (g. 1989 m.) – informatikas.

    Visuomeninė veikla

    1977–2002 m. buvo Lietuvos nacionalinės bibliotekos redakcinės kolegijos narys, 1984–2002 m. – Mokslo tarybos narys, 1989–2002 m. – Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologijos žodyno redakcinės kolegijos narys, 1977–1983 m. – Lietuvos valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Kultūros ministerijos Bibliotekininkystės mokslo tiriamojo darbo koordinavimo tarybos narys, 1984–1989 m. – ir šios tarybos narys bei sekretorius, 1971–1989 m. – Respublikinės mokslinės pedagoginės bibliotekos tarybos narys.

    Lietuvos bibliotekininkų suvažiavime 1989 m. buvo išrinktas atkuriamos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmuoju pirmininku ir šias pareigas ėjo 1989–1992 m. 1992–1994 m. buvo šios draugijos tarybos narys, 1990–1993 ir 1996–1998 m. – Bibliotekininkų draugijos Lietuvos nacionalinės bibliotekos skyriaus pirmininkas, 1999–2000 m. – šio skyriaus tarybos narys.

    1990–1991 m. buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų draugijų Organizacinio koordinacinio biuro atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, 1991–1992 m. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų draugijų Organizacinio koordinacinio biuro narys.

    1990 m. jo iniciatyva Lietuvos bibliotekininkai atkūrė iki Antrojo pasaulinio karo turėtą Lietuvos bibliotekininkų draugijos asociacinę narystę pasaulinėje IFLA (International Federation of Library Associations and Institutions) organizacijoje, 1991–1993 m. kasmet dalyvavo pasaulinėse IFLA sesijose ir skaitė pranešimus.

    1992 m. įkūrė Lietuvos skaitymo asociaciją ir buvo išrinktas šios asociacijos prezidentu, 1992–2000 m. ėjo šias pareigas. 1990–1991 m. buvo Tarptautinės skaitymo asociacijos IRA (International Reading Association) Europos tarptautinio vystymo komiteto (International Development in Europe Committe) reikalų įgaliotasis atstovas Lietuvoje 1992–2000 m. – tikrasis IRA Europos tarptautinio vystymo komiteto (ETVK) narys, 1994–2000 m. buvo UNESCO Švietimo instituto (Paryžius, Prancūzija) narys.

    Dalyvavo įvairių visuomenės grupių veikloje, 1990–1992 m. buvo atsinaujinusios Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų federacijos tarybos narys, 1989–1996 m. – Lietuvos blaivybės draugijos Vilniaus miesto tarybos narys. 1997–2019 m. buvo Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės narys.

    2007 m. su kitais kraštiečiais Vilniuje įkūrė Svėdasiškių kultūros, švietimo ir mokslo draugiją „Alaušas“, 2007–2019 m. buvo jos tarybos narys bei sekretorius. 2016–2019 m. buvo svėdasiškių mėnraščio „Svėdasų varpas“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

    Bibliografija

    • 1971 m. – Darbas su technine literatūra masinėse bibliotekose.
    • 1978 m. – Bibliotekininkams rekomenduojamų paskaitų tematika : bibliotekininkystė, bibliografija, knygotyra, informatika.
    • 1980 m. – Skaitymo tyrimai Lietuvoje: 1918–1978 metai
    • 1980 m. – Bibliotekų vaidmuo ugdant ir tenkinant darbininkų jaunimo profesinius ir dvasinius poreikius : tyrimų programa ir metodika.
    • 1983 m. – Viešųjų bibliotekų 1940–1952 metų mokslinė veikla : referatinė apžvalga.
    • 1987 m. – Lokaliniai skaitybos tyrimai : organizavimas ir metodika.
    • 1989 m. – Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba : nuo ištakų iki 1989 m. (kartu su Aukse Ralyte).
    • 1998 m. – Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos : darbo ypatumai ir patirtis.
    • 1999 m. – Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. T. 4. Bibliotekos fondai (kartu su Nijole Bliūdžiuviene).
    • 2010 m. – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija (pirmasis tomas).
    • 2012 m. – Svėdasai : praeitis ir dabartis. T. 1 (teminis straipsnių rinkinys, knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris).
    • 2013 m. – Svėdasiškių draugija „Alaušas“ : ištakos, istorija, veikla 2007–2012 m. (teminis straipsnių rinkinys-albumas, knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris).

    Įvertinimai

    • 1969 m. Lietuvos SSR kultūros ministerijos ženklas „Už puikų darbą“.
    • 1972 m. Tarptautinių knygos metų ženklelis.
    • 2002 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys.

    Šaltiniai

    • Išsami biografija pateikta rinkinyje Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1 (2012 m.).
    • Išsami kraštotyrinės veiklos apžvalga skelbiama informacinio leidinio Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas pirmojoje dalyje Biografijos (2016 m.) ir antrojoje dalyje Bibliografinė medžiaga (1889–2017) (2018 m.).
    • Romualdas Vytautas Rimša. Anykštėnų biografinis žinynas.


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 103% (+14919-0=14919 wiki spaudos ženklai).
    • Tautvydas Kontrimavičius – redaktorius – 0% (+0-406=-406 wiki spaudos ženklai).