Rugpjūčio 24
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 24 yra 236-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 237-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 129 dienos.
Informacija
Šventės
- Liberija – Vėliavos diena;
- Ukraina – Nepriklausomybės diena;
- Lietuva – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena;
- Vengrija – Nacionalinė diena;
- Kėdainiai – miesto gimtadienio diena.
Vardadieniai
Baltramiejus – Michalina – Viešvilas – Rasuolė – Alicija – Baltrus – Mykolė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1917 – Įkurtas Atskiras lietuvių batalionas Rusijos kariuomenės sudėtyje;
- 2001 – Įkurta Vilniaus teisės ir verslo kolegija Vilniuje.
Gimimo dienos
- 1710 m. – Adomas Abramavičius, pamokslininkas (m. 1753 m.).
- 1875 m. – Juozas Rimša, knygnešys, visuomenės veikėjas. Skulptoriaus Petro Rimšos brolis (m. 1970 m.).
- 1882 m. – Mykolas Biržiška, Lietuvos literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 1962 m.).
- 1889 m.:
- Izidorius Tamošaitis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomeninkas, spaudos darbuotojas, profesorius (m. 1943 m.).
- Petras Lapelis, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1950 m.).
- 1890 m. – Pranas Kabaila, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, pedagogas (m. 1958 m.).
- 1907 m. – Eduardas Balčiūnas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1975 m.).
- 1914 m. – Leonas Jasinskas, Lietuvos chemikas organikas, chemijos mokslų kandidatas (m. 1978 m.).
- 1916 m. – Milda Stenslerienė-Janušonytė, chorvedė ir kultūros veikėja.
- 1920 m. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
- 1922 m. – Vytautas Jonas Nistelis, inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas (m. 1986 m.).
- 1927 m. – Stasys Jusionis, Lietuvos tapytojas.
- 1930 m. – Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas (m. 2004 m.).
- 1931 m. – Bronislovas Račiūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1935 m. – Arvydas Morkūnas, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1937 m. – Edvardas Stalmokas, tautodailininkas, tapytojas peizažistas, Lietuvos, Kretingos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos teisininkas, socialinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
- 1946 m.:
- Algimantas Beinoravičius, inžinierius, socialinis darbuotojas, Lietuvos ir Šiaulių miesto profsąjungų ir politinis veikėjas.
- Gediminas Motuza Matuzevičius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.
- 1949 m. – Albinas Slavinskis, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m.:
- Emilijus Junevičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Petras Valutis, Lietuvos ir Jurbarko rajono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m.:
- Bronius Paliulis, inžinierius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kęstutis Balčikonis, Lietuvos dailininkas tekstilininkas.
- Povilas Žagunis, Lietuvos ir Panevėžio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra, Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
- 1957 m.:
- Arūnas Robertas Kaminskas, orkestro ir choro dirigentas.
- Loreta Levinskaitė, choro dirigentė.
- 1959 m.:
- Andrejus Baranovas, Lietuvos rusų literatūros tyrinėtojas, komparatyvistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras nuo 2002 m.
- Audronijus Zulonas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m.:
- Algis Norkūnas, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjas.
- Alina Jaskūnienė-Jablonskytė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1966 m. – Aurelija Stancikienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
- 1967 m. – Gintaras Vilniškis, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m.:
- Kęstutis Kapačinskas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rita Abramavičienė, Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1975 m. – Mindaugas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas. 1996-2006 metais žaidė Lietuvos nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje, su kuria 1996 m. iškovojo olimpinių žaidynių bronzą, 2003 m. tapo Europos čempionu.
Mirtys
- 1921 m. – Adolfas Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.[1] (g. 1845 m.).
- 1923 m. – Augustinas Baranauskas, knygnešys, tautinio judėjimo dalyvis (g. 1861 m.).
- 1944 m. – Vytautas Augustauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1884 m.).
- 1962 m. – Mykolas Biržiška, Lietuvos literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras (g. 1882 m.).
- 1973 m. – Stasius (Stasys) Michelsonas, politinis veikėjas, istorikas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas (g. 1881 m.).
- 1975 m. – Petras Juodelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas (g. 1909 m.).
- 1998 m. – Sergej Pirožkov, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 79 – Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas. Vulkaniniuose pelenuose buvo palaidoti net keli miestai – Pompėja, Herkulaneumas, Stabija;
- 1499 – atrastas Marakaibo ežeras;
- 1572 – Baltramiejaus naktis: Prancūzijos karaliaus Karolio IX įsakymu prasidėjo hugenotų (prancūzų protestantų) skerdynės;
- 1796 - tarp Austrijos ir Prancūzijos įvyko Ambergo mūšis;
- 1847 – įteisinta Liberijos vėliava;
- 1912 – Aliaska tapo JAV dalimi;
- 1922 – įsteigta Adygėjos autonominė sritis;
- 1949 – pasirašyta sutartis, tapusi NATO pagrindu;
- 1991 – Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP vadovo posto;
- 1990 – įteisinta dabartinė Ukrainos vėliava;
- 1991 – Ukraina paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
- 1995 – priimta Gruzijos Konstitucija;
- 1995 – išleisti Windows 95.
Gimimo dienos
- 1358 m.:
- Henrikas III, Astūrijos princas, nuo 1388 m. rugsėjo mėn. iki 1390 m. spalio 9 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1390 m. spalio 9 d. iki mirties (m. 1406 m.).
- Jonas I, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1379 m. gegužės 29 d. iki mirties (m. 1390 m.).
- 1484 m. – Bartolomé de las Casas, XVI a. ispanų dominikonų dvasininkas ir pirmasis nuolatinis Čiapo vyskupas (m. 1566 m.).
- 1864 m. – Richardas Jepsenas Detlefzenas, vokiečių architektas, architektūrologas (m. 1944 m.).
- 1865 m. – Ferdinandas I, 1914–1927 m. Rumunijos karalius (m. 1927 m.).
- 1892 m. – Liudvikas Bocianskis, lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas (m. 1970 m.).
- 1899 m. – Chorchė Luisas Borchesas, Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas (m. 1986 m.).
- 1902 m. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (m. 1985 m.).
- 1915 m. – James Tiptree, Jr., amerikiečių rašytojas[2] (m. 1987 m.).
- 1922 m. – René Lévesque, kanadiečių politikas[3] (m. 1987 m.).
- 1927 m. – Harry Max Markowitz, 1990 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4].
- 1929 m. – Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (m. 2004 m.).
- 1945 m.:
- Ken Hensley, klavišininkas (daugiausia grojantis Hammondo vargonais), gitaristas, vokalistas, dainų autorius ir garso įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip Uriah Heep narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
- Vincentas Kenedis MakMahonas, JAV profesionaliųjų imtynių propaguotojas, TV asmenybė bei sporto komentatorius.
- 1947 m. – Paulas Koelas, brazilų rašytojas.
- 1948 m. – Žanas Mišelis Žaras, prancūzų elektroninės muzikos kompozitorius.
- 1951 m. – Orsonas Skotas Kardas, JAV rašytojas, kritikas, rašantis įvairiais literatūros žanrais, tačiau žymiausi darbai iš mokslinės fantastikos.
- 1955 m. – Michael Dale "Mike" Huckabee, JAV politikas, 1996–2007 m. Arkanzaso gubernatorius.
- 1963 m. – Hideo Kojima, kompiuterinių žaidimų dizaineris.
- 1965 m. – Reggie Miller, NBA krepšininkas. Prieš ateidamas į NBA jis tris sezonus žaidė NCAA lygoje, UCLA universitete.
- 1972 m. – Adrianas Ganelas, profesionalus angliškojo biliardo žaidėjas.
- 1974 m. – Michailas Micholapas, Latvijos futbolininkas, puolėjas.
- 1977 m. – Robert Enke, Vokietijos futbolininkas, žaidęs vartininko pozicijoje. Rungtyniavo tokiuose klubuose kaip FC Barcelona, SL Benfica ir Fenerbahçe SK, bet savo karjeros aukštumas pasiekė klube Hannover 96. Nuo 2007 m. buvo kviečiamas į Vokietijos nacionalinę rinktinę. Su ja dalyvavo 2008 m. Europos futbolo čempionate ir buvo realiausias kandidatas į pagrindinio rinktinės vartininko poziciją 2010 m. pasaulio futbolo čempionate (m. 2009 m.).
- 1982 m. – Chosė Bosingva da Silva, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Chelsea FC klubo gynėjas.
- 1988 m.:
- Kristapas Zelčas, Latvijos ledo ritulio vartininkas. Nuo 2005 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube HK Riga 2000.
- Rupert Alexander Grint, Anglijos aktorius, geriau žinomas dėl Ronio Vizlio vaidmens Hario Poterio filmuose.
Mirtys
- 1313 m. – Henrikas VII, 1288-1313 m. Liuksemburgo kunigaikštis, 1308-1313 m. Vokietijos karalius, 1312-1313 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1275 m.).
- 1540 m. – Parmidžaninas, italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola[5] (g. 1503 m.).
- 1971 m. – Karlas Viljamas Blegenas, JAV archeologas (g. 1887 m.).
- 1976 m. – Louis Delvaux, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas[6][7] (g. 1895 m.).
- 1980 m. – Yootha Joyce, britų aktorė (g. 1927 m.).
- 1987 m. – Bajardas Rastinas, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių aktyvistas, svarbus daugiausiai pilietinių teisių judėjimo užkuliuose. Jis priskiriamas prie pagrindinių 1963 metų žygio į Vašingtoną organizatorių.[8] Bajardas Rastinas patarinėjo Martinui Liuteriui Kingui nesmurtinio pasipriešinimo technikos klausimais. Vėlesniais savo karjeros metais gynė gėjų bei lesbiečių teisės teisinėse bylose. Tuo metu homoseksualumas buvo kriminalizuotas, todėl Bajardas tapo įtarinėjimų taikiniu, kas statė jo, kaip gynėjo, efektyvumą į pavojų (g. 1912 m.).
- 1990 m. – Sergejus Dovlatovas, rusų rašytojas, disidentas (g. 1941 m.).
Nuorodos
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ James Tiptree, Jr. Informacija.
- ↑ René Lévesque. Biografija.
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Parmidžaninas.
- ↑ Louis Delvaux.
- ↑ Belgian Agriculture, in: Annals of the American Academy of Political and Social Science, Vol. 247, Belgium in Transition (Sep., 1946), S. 142-147.
- ↑ De Leon, David (1994). Leaders from the 1960s: a biographical sourcebook of American activism, Greenwood Publishing Group. pp. 138. ISBN 0313274142.