Rugpjūčio 27
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 27 yra 239-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 240-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 126 dienos.
Informacija
Šventės
- Moldavija – Nepriklausomybės diena.
Vardadieniai
Aušrinė – Cezarijus – Geidė – Monika – Tolvyda – Tolvydas
Šią dieną Lietuvoje
Gimimo dienos
- 1869 m. – Petras Raudonikis, farmacininkas, jaunystėje – politinis veikėjas (m. 1950 m.).
- 1883 m. – Vincas Geiga, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1945 m.).
- 1884 m.:
- Jonas Gricius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1963 m.).
- Liudas Gira, lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, sovietinio okupacinio režimo kolaborantas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 1946 m.).
- 1893 m. – Viktoras Gailius, teisininkas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas (m. 1956 m.).
- 1895 m. – Vladas Kurkauskas, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas, inžinierius (m. 1970 m.).
- 1900 m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, Kretingos muziejaus direktorius, Kretingos rajono Garbės pilietis.[1] (m. 1984 m.).
- 1924 m.:
- Ignas Pikturna, Lietuvos rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
- Leonidas Muraška, Lietuvos dainininkas (bosas) (m. 2009 m.).
- 1928 m.:
- Vaidotas Antanaitis, Lietuvos miškininkas, politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Valdemaras Kvietkauskas, Lietuvos geografas, spaudos darbuotojas, vertėjas, fizinių mokslų daktaras.
- 1935 m. – Liudvikas Simutis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1943 m.:
- Gražina Augienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė.
- Petras Ilgakojis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1948 m. – Juozas Spudulis, architektas, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1950 m. – Ignas Aleškevičius, agronomas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Danutė Mertingaitė-Gajauskienė, Lietuvos dailininkė odininke.
- 1952 m. – Danutė Lapinskienė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė veikėja.
- 1953 m. – Valerija Gražinienė, Lietuvos ekonomistė, Biržų raj. visuomenės ir politinė veikėja.
- 1954 m. – Stasys Selemenavičius, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
- 1955 m. – Vladas Damulevičius, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Tamara Božok, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
- 1958 m.:
- Antanas Lagunavičius, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Eugenijus Maldeikis, ekonomistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1960 m.:
- Algimantas Grybauskas, Lietuvos savigynos imtynininkas.
- Rolandas Vosylius, gydytojas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (m. 1991 m.).
- 1976 m. – Nerijus Radžius, Lietuvos futbolininkas žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
- 1982 m. – Mantas Savėnas, Lietuvos futbolininkas.
Mirtys
- 1951 m. – Vladislavas Kalinovskis, Kalinauskas, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas (g. 1880 m.).
- 1967 m. – Albinas Morkus, lietuvių rašytojas ir vertėjas (g. 1921 m.).
- 1970 m. – Henrikas Radauskas, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1910 m.).
- 1977 m. – Telesforas Kulakauskas, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1907 m.).
- 1978 m. – Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje (g. 1897 m.).
- 1991 m. – Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas (g. 1903 m.).
- 1993 m. – Kęstutis Bacevičius, lietuvių ir lenkų pianistas, kompozitorius, pedagogas (g. 1904 m.).
- 2002 m. – Antanas Leonardas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto profesorius (g. 1923 m.).
- 2009 m. – Romualdas Grabštas, muzikas, dirigentas, „Kauno bigbendo“, vienintelio profesionalaus Lietuvoje džiazo orkestro, įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas (g. 1943 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1883 – Krakatau ugnikalnio išsiveržimas;
- 1896 – vyko Anglų-Zanzibaro karas trukęs tik 45 minutes;
- 1928 – pasirašytas Kelogo-Briano paktas;
- 1939 – pirmojo reaktyvinio lėktuvo Heinkel He 178 skrydis;
- 1962 – paleistas kosminis aparatas Mariner 2 į Venerą, pirmasis žmogaus sukurtas laivas pasiekęs kitą planeta;
- 1991 – EEB pripažino trijų Baltijos valstybių nepriklausomybę;
- 1991 – Moldavija paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
- 2000 – Maskvos Ostankino televizijos bokšte kilo gaisras.
Gimimo dienos
- 1770 m. – Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis, vokiečių filosofas, vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu (Immanuel Kant), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų (m. 1831 m.).
- 1785 m. – Agustinas Gamara, Peru prezidentas (1829 - 1833 m. ir 1838 - 1841 m.) (m. 1841 m.).
- 1856 m. – Ivanas Franko, ukrainiečių rašytojas[2] (m. 1916 m.).
- 1865 m.:
- Čarlzas Geitsas Dauesas, JAV valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1951 m.).
- Džeimsas Henris Brestedas, JAV istorikas ir archeologas (m. 1935 m.).
- 1871 m. – Teodoras Hermanas Albertas Dreizeris, JAV rašytojas natūralistas, savo kūriniuose aprašęs šiurkščią gyvenimo realybę (m. 1945 m.).
- 1874 m. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1940 m.).
- 1908 m. – Lindonas Beinas Džonsonas, JAV prezidentas 1963-1969 m (m. 1973 m.).
- 1913 m. – Janis Grauduonis, Latvijos archeologas, habilituotas istorijos mokslų daktaras, Latvijos mokslų akademijos narys.
- 1914 m. – Ježis Ignatovičius, Lenkijos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir šeimos teisės specialistas, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Liublino Marijos Sklodovskos-Curie universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Lenkijos civilinės teisės reformatorius, daugybės straipsnių teisės klausimais autorius (m. 1997 m.).
- 1920 m. – Hubertas Borisa, tarybinis partizanas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
- 1928 m. – Osamu Shimomura, 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3].
- 1941 m. – Sezarija Evora, Žaliojo Kyšulio salų dainininkė, atliekanti tradicinę salų muziką morna (artimą fado ir bliuzui). Garsi Europoje, Lotynų Amerikoje.
- 1943 m. – Peteris Stephanas Zurbrigennas, Romos Katalikų bažnyčios arkivyskupas, Šventojo Sosto Apaštališkasis Nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
- 1957 m. – Kendži Nagai, buvo japonų fotožurnalistas, nušautas Mianmare per protestus, nukreiptus prieš Mianmaro valdžą, 2007-aisiais (m. 2007 m.).
- 1958 m. – Sergejus Krikaliovas, Rusijos kosmonautas atlikęs 6 skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį ir pasiekęs pasulio rekordą žmogaus ppagyventą orbitoje, (803 paros) taip pat 8 kartus buvo išėjęs į atvirą kosmosą.
- 1959 m. – Gerhardas Bergeris, austrų lenktynininkas, keturiolika sezonų lenktyniavęs Formulėje 1.
- 1966 m. – José René Higuita Zapata, karjerą baigęs Kolumbijos futbolininkas, rungtyniavęs vartininko pozicijoje.
- 1970 m. – Karlas Unterkircheris, italų alpinistas. 2004 m. Jis tapo pirmuoju žmogumi, tais pačiais metais be papildomo deguonies įkopusiu į dvi aukščiausias pasaulio viršūnes - Everestą ir K2, o 2007 m. iki tol neįveiktu maršrutu šiaurine siena įkopė į Gašerbrumo II viršūnę. Unterkircheris žuvo 2008 m. kopdamas į Nanga Parbato viršūnę Pakistane.
- 1971 m. – Milanas Goljovičius, Serbijos krepšininkas rungtyniaujantis Vokietijos komandoje Liudvigsburgo „EnBw“.
- 1976 m. – Markas Veberis, australų Formulės 1 lenktynininkas, nuo 2007 metų lenktyniaujantis Red Bull Racing komandoje.
- 1977 m. – Andersonas Luisas de Soza, portugalų futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Fluminese atakuojantis saugas.
- 1980 m. – Derrick Strait, amerikiečių futbolininkas.
- 1982 m. – Andre Emmett, JAV krepšininkas, žaidžiantis Puerto Rike, Mets de Guaynabo komandoje.
- 1983 m. – Jonas Okétola, buvęs futbolininkas, rungtyniavęs Benino rinktinėje ir karjeros pabaigoje Pietų Afrikos klube Thanda Royal Zulu. Žaidė saugo pozicijoje.
- 1984 m. – Sulley Ali Muntari, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Internazionale Milano klubo saugas.
- 1986 m. – Nabilas El Zaras, prancūzų - marokiečių futbolininkas, žaidžiantis už Liverpulio rezervinę komandą.
- 1987 m. – Vladimiras Štimacas, Serbijos krepšininkas.
Mirtys
- 423 m. – Honorijus, Romos imperatoriaus Teodosijaus I ir jo žmonos Galos sūnus, 395 m. tėvo paskirtas Vakarų Romos imperijos imperatoriumi (g. 384 m.).
- 1576 m. – Tiziano Vecelli, Venecijos renesanso tapytojas, dailinkas (g. 1485 m.).
- 1590 m. – Sikstas V, katalikų popiežius nuo 1585 iki 1590 m (g. 1521 m.).
- 1937 m. – Aliaksandras Liaudanskis, Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas (g. 1893 m.).
- 1965 m. – Charles-Edouard Jeanneret, šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius (g. 1887 m.).
- 1975 m. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916-1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930-1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje[4][5] (g. 1892 m.).
- 1990 m. – Stevie Ray Vaughan, bliuzo gitaristas. Jis laikomas vienu įtakingiausių elektrinio bliuzo atlikėjų. Su skirtingomis grupėmis ar muzikantais laimėjo net 6 Grammy apdovanojimus. Muzikos žurnalas Rolling Stone skyrė jam 7-ąją vietą tarp 100 visų laikų geriausiųjų gitaristų (g. 1954 m.).
- 2008 m. – Nuritdinas Muchitdinovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs Uzbekijos KP vadovas, TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1917 m.).
Nuorodos
- ↑ Birutė Paulauskaitė. Juozas Mickevičius. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
- ↑ Ivanas Franko.
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Erlich, Haggai. The Cross and the River: Ethiopia, Egypt, and the Nile. 2002, page 192.
- ↑ Murrell, Nathaniel Samuel and Spencer, William David and McFarlane, Adrian Anthony. Chanting Down Babylon: The Rastafari Reader. 1998, page 148.