Runos
| Runos | |
|---|---|
| |
| Tipas: | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose: | germanų kalbos |
| Rašymo kryptis: | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis: | II-XI a. |
| Kilmė: | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Graikų raštas Etruskų raštas Lotynų raštas Runos |
| Dukterinės sistemos: | nėra |
Runos yra keletas susijusių abėcėlių, naudotų rašyti germanų kalbomis, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose. Akmenų su runų ženklais randama ir Lietuvoje, iš čia kildinama ir lietuviškų runų rašto teorija. Nepaisant runų įvairovės, jos gali būti laikomos senovine Šiaurės Europos rašto sistema. Anksčiausi įrašai runomis yra iš maždaug 150 m. e. m., o ši abėcėlė pakeista lotyniška abėcėle maždaug VI a. centrinėje Europoje ir apie XI a. Skandinavijoje. Tam tikrais tikslais rašymas runomis Skandinavijoje (ypač kaimiškoje Švedijoje) išliko iki XX a. pradžios (kaip dekoratyvinis elementas ir runų kalendoriuose).
Trys geriausiai žinomos runų abėcėlės yra:
- Senasis Futhark (apie 150–800; Futhark – vedinys iš pirmųjų šešių raidžių 'F', 'U' 'Th', 'A', 'R' ir 'K')
- Anglosaksų Futhorc (400–1100; taip pat pirmųjų raidžių vedinys)
- Naujasis Futhark (800–1910)
| ||||||