Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Rusia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rusia gali reikšti:

Europos istorinis regionas:
Рѹ́сьскаѧ землѧ
Ukraine Kiev StMichael.jpg
Šalis: vakarų Rusija, šiaurės Ukraina, Baltarusija
Tautos: senrusiai > rusėnai
Valstybės: Rusios kaganatas, Kijevo Rusia, Rusios kunigaikštystės
Miestai: Naugardas, Kijevas, Černigovas, kt.
Kievan Rus en.jpg

Rusia – kultūrinis-istorinis regionas, egzistavęs Rytų Europos lygumos teritorijose, kurios šiuo metu apima Europinę Rusijos dalį, Baltarusiją, šiaurinę pusę Ukrainos, pietrytinį Lenkijos (Liublino, Pakarpatės, Palenkės vaivadijų) pakraštį.

Pavadinimai

Senovės slavų kalba regionas vadinosi Rus (Роусь) arba Ruskaja zemlia (Роусьскаѧ землѧ), graikų šaltiniuose ją vadino Ros (Ρως) ar Rosia (Ρωσία). Lotynų kalba regionas vadinosi Ruthenia. Iš šių pavadinimų kilo Rusijos, Baltarusijos pavadinimai.

Geografija

Regionas užėmė dideles teritorijas Rytų Europos lygumoje, kur vyravo vidurinės juostos miškai, buvo daug drėgnų pelkių.

Pagrindinė Rusios etninė grupė buvo rytų slavai, dabartinių istorikų dar vadinami senrusiais. Tuo metu lotyniškai jie buvo vadinami Ruthenoi, arba rusėnais. Rusią iš visų pusių supo finougrų, baltų, pietų slavų ir vakarų slavų – žemės. Šiaurinė regiono riba buvo ties Suomijos įlanka, Ladogos ir Onegos ežerais, už kurios prasidėjo istorinė Karelija. Į šiaurės rytus nuo Rusios driekėsi finougrų vepsų (tuo metu vadinamų čiudais) gyvenama Zavoločjė. Rytinė Rusios riba nebuvo aiški, ir su laiku kito. Ankstyvuoju laikotarpiu ji sutapo su Onegos upe šiaurėje ir Dono aukštupiu pietuose, bet vėlesnės kolonizacijos laikais Rusios teritorija inkorporavo senąsias finougrų žemes ir išsiplėtė į Volgos baseiną, taigi, apėmė ir Pavolgį.

Pietuose Rusia atsirėmė į Ponto stepę (kuri buvo vadinama Didžiąja dykra), kur vyraujanti etninė grupė nuolat keitėsi. Pietvakarinė jos riba sutapo su Karpatų kalnais, už kurių prasidėjo Panonija. Vakaruose Rusia siekėsi su Mažaja Lenkija, šiauriau – su Palenke, dar šiauriau – su baltų ir estų bei ingrų žemėmis.

Šis didelis regionas buvo dalijamas į istorinius-kultūrinius regionus, vadinamąsias žemes (землѧ), vadinamas didžiausių miestų pavadinimais, kurios formavosi senųjų slavų genčių pagrindu. Dabartinių istorikų tos žemės dar grupuojamos į didesnes grupes:

Egzistuoja ir kiti Rusios geografiniai dalinimai: Juodoji Rusia, Baltoji Rusia, Raudonoji Rusia, Mažoji Rusia, Didžioji Rusia, kurių vartosena labai skiriasi priklausomai nuo šaltinių ir laikotarpių. Terminai Naujoji Rusia, Karpatų Rusia, Priaševo Rusia išeina iš istorinės Rusios ribų.

Istorija

Rusia iki Kijevo Rusios

Rusios slavai (žalia spalva) VII–VIII a.
Pagrindinis straipsnis – Rusia iki Kijevo Rusios.

Seniausi žinomi regiono gyventojai buvo rytų baltai (Dniepro-Dvinos kultūra, Tušemlios kultūra, Moščino kultūra), finougrai (Ilmenio-Djakovo kultūra), ir tik piečiausioje regiono dalyje egzistavo archeologinės kultūros, priskiriamos slavų protėviams (Kijevo kultūra). Nuo V a. slavams plintant į šiaurę ir vakarus, formavosi naujos jų archeologinės kultūros: Prahos-Korčiako kultūra, Koločino, Pskovo ilgųjų pilkapių, Penkovo ir kt. Plintantys slavai sparčiai asimiliavo vietos baltus ir finougrus, ir taip formavosi rytų slavų gentys.

Nuo VII a. rytų slavai visame Rusios regione formavo savo gentis, kurioms buvo būdingi kultūriniai išskirtinumai, ir kurių pagrindu formavosi vėlesnės žemės. Tokiu būdu Ilmenio slovėnų regionas išsiskyrė kaip Naugardo žemė, severianų regionas – kaip Černigovo žemė, polianų regionas – kaip Kijevo žemė ir pan.

Rusiai, kaip atskiram regionui formuotis pagrindą sudarė prekybinis kelias iš variagų pas graikus, suklestėjęs VIII–IX a. Jis kirto visą Rusią šiaurės-pietų kryptimi ir pajungė svarbiausias regiono upes – Dniestrą, Volchovą, Lovatę ir kt. Kelias jungė Šiaurės Europą su Bizantijos imperija ir buvo kontroliuojamas vikingų (variagų). Šie kolonizavo slavų gentis, kurdami savo prekybinius miestus, tokius kaip Naugardas, Senoji Ladoga, Kijevas, Smolenskas ir kt. Ilgainiui variagų elitas suslavėjo, tačiau sudarė atskirą visuomenės sluoksnį (spėjama, vadinamą rhos), iš kurio kilo ir vietinė Riurikaičių dinastija.

Kijevo Rusia

Pagrindinis straipsnis – Kijevo Rusia.

IX a. kai kurios rytų slavų gentys jau sukūrė ankstyvuosius valstybinius junginius. Tarp jų valstybingumas susiformavo tarp polianų su sostine Kijeve (žinomi Kijevo kunigaikščiai Askoldas ir Diras), tarp dregovičių su sostine Ture, tarp krivičių su sostine Polocke ir pan. Viena iš Rusios slavų valstybėlių buvo Naugardo Rusia regiono šiaurėje, kur vyravo ilmenio slovėnai su sostine Naugarde. Čia kilo Riurikaičių dinastija. IX a. I pusėje jos kontrolė išsiplėtė į krivičių bei ryčiau gyvenusių finougrų žemes. Iki 882 m. Naugardo Rusia nukariavo Smolenską ir polianų Kijevą. Tais metais valstybės sostinė perkelta į patogesnę vietą Kijeve, ir nuo tada valstybė istorikų vadinama Kijevo Rusia.

Iki X a. pabaigos Kijevo Rusia suvienijo visą Rusią, ir jos klestėjimas tęsėsi iki XI a. vidurio. Šiuo laikotarpiu suklestėjo miestai, vystėsi kultūra ir menas. Kijevo Rusiai suartėjus su Bizantijos imperija, 988 m. buvo priimta Krikščionybė (ortodoksinė forma), kuri dar labiau skatino menų raidą. Rusios teritorijos plėtėsi į rytus, kolonizuojant Volgos baseiną ir teritorijas šiaurės rytuose. Taip į Rusią įjungtos naujos Riazanės-Muromo ir Rostovo žemės, kurios iki tol buvo finougriškos, bet sparčiai slavizuotos.

Susiskaldymas

Pagrindinis straipsnis – Rusios kunigaikštystės.

Stiprėjantys feodaliniai santykiai lėmė Kijevo Rusios skilimą XI a. viduryje. Mirus Jaroslavui Išmintingajam (1054 m.), Rusioje susiformavo 9 atskiri politiniai vienetai, valdomi atskirų riurikaičių dinastijos atšakų, ir kurie didele dalimi atitiko senąsias genčių žemes. Tai buvo Kijevo, Haličo, Perejeslavo, Voluinės, Polocko, Smolensko, Černigovo, Rostovo-Suzdalės, Naugardo kunigaikštystės.

Vėlesniais laikais feodalinis susiskaldymas tik stiprėjo, formuojantis naujoms kunigaikštystėms ir dinastinėms linijoms. Dažnu atveju jos bent formaliai pripažindavo senosios kunigaikštystės valdžią ir buvo traktuojamos kaip dalinės kunigaikštystės. Iki 1132 m. visos jos formaliai laikė save Kijevo kunigaikščio vasalėmis ir rinkdavo Kijevo kunigaikštį. Vėliau šios praktikos atsisakyta.

Susiskaldymo laikotarpiu stiprėjo grėsmė iš išorės. XI a. pietines kunigaikštystes iš stepės puldinėjo polovcai, XIII a. iš rytų veržėsi Mongolų imperija, o XIV a. Rusios kunigaikštysčių sąskaita savo teritorijas plėtė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Todėl XIV a. pabaigoje Rusia buvo padalinta tarp kelių valstybių – Rostovo, Naugardo ir Smolensko žemės tapo Aukso ordos duoklininkėmis, Polocko, Černigovo, Turovo-Pinsko, Voluinės, Kijevo ir Perejeslavo žemės buvo inkorporuotos į LDK. Galicija buvo prijungta prie Lenkijos karalystės.

Likimas

Nors Rusia, kaip kultūrinis regionas išlaikė daug bendrumų iki mūsų dienų (stačiatikybė, artimai susiję rytų slavų kalbos ir kt.), politinis padalinimas XIII–XVIII a. nulėmė skirtingus atskirų Rusios dalių likimus. Šiaurinė ir rytinė Rusios dalis ilgainiui išsivadavo iš Aukso Ordos priklausomybės, o joje kilusi Maskvos Didžioji kunigaikštystė suvienijo žemes, sukurdama Rusijos valstybę. Pietinė Rusios dalis iki XVIII a. priklausė Abiejų Tautų Respublikai ir savo ruožtu po 1569 m. buvo administraciškai padalinta tarp LDK ir Lenkijos. Tai lėmė atskirų baltarusių ir ukrainiečių tapatybių susiformavimą.




Rusija
ISORU
ISO3RUS
ISON643
FIPSRS
VėliavaFlag of Russia.svg
HerbasRussia coa.png

CountryRussia
Priklauso
PavadinimasRusija
CapitalMoscow
SostinėMaskva
Plotas17100000
Gyventojų (GeoNames)140702000
Gyventojų 2015 m. (JT)143456918
Gyventojų augimas 2015 m. (JT)-0.012
Gyventojų tankumas 2015 m. (JT)8.760
ŽemynasEU
TLD.ru
ValiutaRUB
Valiuta anglųRuble
Telefonas7
Pašto kodo formatas######
Pašto kodo regexp^(\d{6})$
Kalbosru,tt,xal,cau,ady,kv,ce,tyv,cv,udm,tut,mns,bua,myv,mdf,chm,ba,inh,tut,kbd,krc,ava,sah,nog
GeoName2017370
KaimynaiGE,CN,BY,UA,KZ,LV,PL,EE,LT,FI,MN,NO,AZ,KP
Ekvivalentus fips

Rusia – pagal GeoNames yra valstybė „Rusija“, jos sinonimas arba pavadinimas, kuria nors kita kalba. Šis pavadinimas vartojamas kalbose, kurių kodai: br, es, gl, id, ms, ro.

Turinys

Aprašymas

Šios valstybės sostinė yra Maskva, jos plotas 17100000 kvadratinių kilometrų ir joje gyvena 140702000 gyventojų (pagal GeoNames). Pagal JT gyventojų statistikos pateikiamą informacija šalyje 2015 m. gyveno 143456918 gyventojai. Gyventojų tankis 8.760 gyv./km². Gyventojų prieaugis tūkstančiui gyventojų sudarė -0.012.

Perspėjimas

Galite sukurti šią valstybę aprašanti straipsnį, nukreipiamąjį arba nuorodinį straipsnį.

Šiame puslapyje pateikiama GeoNames skelbiama informacija. Už GeoNames skelbiamos informacijos teisingumą Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui neatsako.

Kalbos

KalbaPavadinimasPageidaujamasTrumpasŠnekamosiosIstorinis
[[ ]]Russian Soviet Federative Socialist Republic1
Rossiyskaya Sovetskaya Federativnaya Sotsialisticheskaya Respublika1
Rossiyskaya Federatsiya
Russian Soviet Federated Socialist Republic1
Russian Socialist Federative Soviet Republic1
Rossiya
aaRussia
afRusland
akRɔhyea1
amራሺያ
arروسيا
asৰুচ1
azRusiya1
beРасія
beРасійская Федэрацыя1
bgРуска Федерация
bgРусия1
bmIrisi1
bnরাশিয়া1
bnরাশিয়া
boཨུ་རུ་སུ་1
brRusia1
bsRusija1
caRússia
csRusko
cyRwsia
daRusland
deRussland1
deRussische Föderation
eeRussia nutome1
elΡωσία
enRussian Soviet Federative Socialist Republic1
enRussian Socialist Federative Soviet Republic1
enRussian Soviet Federated Socialist Republic1
enRussia11
enRussian Federation
eoRusujo
esRusia11
etVenemaa
euErrusia
faروسیه
ffRiisii1
fiVenäjä
foRussland
frRussie
fyRuslân1
gaCónaidhm na Rúise
glRusia1
guરશિયન ફેડરેશન1
haRasha1
heחבר המדינות הרוסיות1
heרוסיה, הפדרציה של
hiरूस
hrRusija1
hrRuska Federacija
huOroszországi Föderáció1
hyՌուսաստան
idRusia
iiꊉꇆꌦ1
isRússland
itFederazione Russa
itRussia1
jaロシア
kaრუსეთი
kiUrusi1
kkРесей1
klRuslandi1
kmរូស្ស៊ី
knರಶಿಯಾ1
ko러시아
krlVenäjä1
kuڕووسیا1
kwRussi1
lgLasa1
lnRisí1
loລັດເຊຍ
ltRusijos Federacija1
luRisi1
lvKrievija
mgRosia1
mkРусија
mlറഷ്യ1
mnОрос1
mrरशिया1
msRusia1
mtRussja
myရုရှ1
nbDen russiske føderasjon
nbRussland1
ndRashiya1
neरूस1
nlRusland1
nlRussische Federatie
nnDen russiske føderasjon
nnRussland1
noRussland1
ocRussia1
oloVen'a1
omRussia
orରୁଷିଆ1
plRosja1
psروسیه
ptRússia
rmRussia1
rnUburusiya1
roFederația Rusă1
roRusia
ruРоссия11
ruРоссийская Федерация
seRuošša1
sgRusïi1
siරුසියාව1
skRusko1
skRuská federácia
slRusija1
slRuska federacija
snRussia1
soRuush
sqRusi
srРусија
svRyssland
swUrusi
taரஷ்யா
teరష్య
thรัสเซีย
tiራሺያ1
toLūsia1
trRusya Federasyonu
trRusya1
ttРоссия
ukРосійська Федерація1
ukРосія
urروسی1
uzРоссия
viNga
yoOrílẹ́ède Rọṣia1
zh俄罗斯1
zui-Russia1

Objektai

Šiai valstybei GeoNames skelbiama informacija apie 348435 geografinių objektų. Jų pasiskirstymas pagal objektų klases yra sekantis.

KlasėSkaičius
šalis, valstija, regionas, ...2491
upė, ežeras, ...83986
parkas, vieta, ...10212
miestas, kaimas, gyvenvietė, ...200831
kelias, geležinkelis, ...200
vieta, pastatas, ferma, ...26449
kalnas, kalva, uola, ...23846
gelmė33
miškas, šilas, dykvietė, ...387

Administraciniai vienetai

Valstybė priklauso arba priklausė: Europe (6255148), Eastern Europe (7729884).

Valstybė turi sekančius tiesiogiai priklausančius administracinius vienetus: Karaliaučiaus sritis (554230), Užbaikalės kraštas (7779061), Sankt Peterburgo miestas (536203), Chantų-mansių autonominė apygarda (1503773), Žydų autonominė sritis (2026639), Čiuvašijos respublika (567395), Krasnodaro kraštas (542415), Permės kraštas (511180), Rostovo sritis (501165), Uljanovsko sritis (479119), Kamčiatkos kraštas (2125072), Magadano sritis (2123627), Sachalino sritis (2121529), Altajaus respublika (1506272), Novosibirsko sritis (1496745), Tuvos respublika (1488873), Jamalo nencų autonominė apygarda (1486462), Vladimiro sritis (826294), Adygėjos respublika (584222), Astrachanės sritis (580491), Baškirijos respublika (578853), Briansko sritis (571473), Žemutinio Naugardo sritis (559838), Ivanovo sritis (555235), Komijos respublika (545854), Kostromos sritis (543871), Lipecko sritis (535120), Marijos respublika (529352), Nencų autonominė apygarda (522652), Orenburgo sritis (515001), Pskovo sritis (504338), Stavropolio kraštas (487839), Totorijos respublika (484048), Amūro sritis (2027748), Čeliabinsko sritis (1508290), Omsko sritis (1496152), Tiumenės sritis (1488747), Penzos sritis (511555), Riazanės sritis (500059), Tulos sritis (480508), Jaroslavlio sritis (468898), Altajaus kraštas (1511732), Krasnojarsko kraštas (1502020), Chabarovsko kraštas (2022888), Čečėnijos respublika (569665), Čiukčių autonominė apygarda (2126099), Primorės kraštas (2017623), Jakutijos respublika (2013162), Sverdlovsko sritis (1490542), Tomsko sritis (1489421), Kalugos sritis (553899), Kirovo sritis (548389), Smolensko sritis (491684), Tverės sritis (480041), Volgogrado sritis (472755), Naugardo sritis (519324), Chakasijos respublika (1503834), Dagestano respublika (567293), Mordvijos respublika (525369), Irkutsko sritis (2023468), Kemerovo sritis (1503900), Belgorodo sritis (578071), Samaros sritis (499068), Saratovo sritis (498671), Tambovo sritis (484638), Vologdos sritis (472454), Voronežo sritis (472039), Ingušijos respublika (556349), Kalmukijos respublika (553972), Archangelsko sritis (581043), Karačiajų Čerkesijos respublika (552927), Kursko sritis (538555), Šiaurės Osetijos respublika (519969), Oriolo sritis (514801), Maskvos sritis (524925), Buriatijos respublika (2050915), Kurgano sritis (1501312), Maskvos miestas (524894), Kabardos-Balkarijos respublika (554667), Udmurtijos respublika (479613), Leningrado sritis (536199), Murmansko sritis (524304), Karelijos respublika (552548).

Gyventojų skaičius

Gyventojų statistika, kuri pateikiama pagal Jungtinių Tautų surinktą ir pateikiamą statistinę informaciją.

MetaiGyventojų skaičiusGyventojų augimasGyventojų tankumas
19501027986571.4566.277
19511043063541.5826.369
19521059694421.6476.471
19531077295411.6656.578
19541095378681.6466.689
19551113552241.6016.800
19561131523471.5416.909
19571149095621.4747.017
19581166157811.4067.121
19591182668071.3387.222
19601198602891.2687.319
19611213903271.1897.412
19621228427531.0937.501
19631241931140.9777.583
19641254123970.8517.658
19651264838740.7197.723
19661273963240.6027.779
19671281658230.5237.826
19681288377920.4947.867
19691294752690.5027.906
19701301263830.5237.946
19711308084920.5417.987
19721315175840.5598.031
19731322543620.5728.076
19741330125580.5818.122
19751337881130.5938.169
19761345839450.6108.218
19771354067860.6288.268
19781362595170.6488.320
19791371448080.6678.374
19801380630620.6818.430
19811390067390.6908.488
19821399692430.6998.547
19831409514000.7108.607
19841419552000.7168.668
19851429757530.7258.730
19861440160950.7208.794
19871450562210.6768.857
19881460401160.5848.917
19891468950530.4578.970
19901475685520.3199.011
19911480403540.1909.040
19921483224730.0769.057
1993148435811-0.0139.064
1994148416292-0.0839.063
1995148293265-0.1459.055
1996148078355-0.2079.042
1997147772805-0.2639.023
1998147385440-0.3149.000
1999146924174-0.3578.971
2000146400951-0.3998.939
2001145818121-0.4288.904
2002145195521-0.4238.866
2003144583147-0.3748.828
2004144043914-0.2938.796
2005143622566-0.1988.770
2006143338407-0.1108.752
2007143180249-0.0408.743
20081431231630.0028.739
20091431266600.0228.740
20101431580990.0378.741
20111432114760.0538.745
20121432875360.0568.749
20131433673410.0438.754
20141434294350.0198.758
2015143456918-0.0128.760

Šaltiniai


Rusia – geografiniai objektai, jų sinonimai arba pavadinimai, kuria nors kalba.

Rusia
Galimų reikšmių sąrašas pagal geonames
Viso puslapių: (2 psl.), viso skirtingų pavadinimų: 11

Pereiti į: 1, 2 psl.

Kalbose GeoName ID Geonames pavadinimas Pavadinimas Ascii pavadinimas Sinonimai Latitude Longitude Tipo klasė Tipas Šalis Gyventojai Aukštingumas ADMV1 Kalbomis Administraciniai vienetai
10478990 Rusia Rusia (Indija, Madhya Pradesh) Rusia 24.46058 77.39715 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of India.svg Indija 0 Madhya Pradesh
br, es, gl, id, ms, ro 2017370 Russian Federation Rusija Russian Federation Conaidhm na Ruise, Cónaidhm na Rúise, Den russiske foderasjon, Den russiske føderasjon, Errusia, Federatia Rusa, Federazione Russa, Federația Rusă, Irisi, Krievija, Lasa, Lusia, Lūsia, Nga, Orileede Rosia, Oros, Oroszorszagi Foederacio, Oroszországi Föderáció, Orílẹ́ède Rọṣia, Rasha, Rashiya, Rasia, Rasijskaa Federacya, Resej, Riisii, Risi, Risí, Rosia, Rosijs'ka Federacija, Rosja, Rossija, Rossijskaja Federacija, Rossiya, Rossiyskaya Federatsiya, Rossiyskaya Sovetskaya Federativnaya Sotsialisticheskaya Respublika, Ruossa, Ruošša, Rusastan, Rusi, Rusia, Rusii, Rusija, Rusijos Federacija, Rusiya, Ruska Federacija, Ruska federacia, Ruska federacija, Rusko, Ruská federácia, Ruslan, Rusland, Ruslandi, Ruslân, Russi, Russia, Russia nutome, Russian Federation, Russian Socialist Federative Soviet Republic, Russian Soviet Federated Socialist Republic, Russian Soviet Federative Socialist Republic, Russie, Russische Federatie, Russische Foederation, Russische Föderation, Russja, Russland, Rusujo, Rusya, Rusya Federasyonu, Rusïi, Ruush, Rwsia, Ryssland, Rússia, Rússland, Rɔhyea, Uburusiya, Urusi, Ven'a, Venaejae, Venemaa, Venäjä, e luo si, hbr hmdynwt hrwsywt, i-Russia, leosia, rasiya, rasiyana phedaresana, rasseiy, rasya, rauca, roshia, rusa, ruseti, rusi'a, rwsy, rwsya, rwsyh, rwsyh hpdrzyh sl, Ρωσία, Орос, Расійская Федэрацыя, Расія, Ресей, Российская Федерация, Россия, Російська Федерація, Росія, Русия, Русија, Руска Федерация, Ռուսաստան, חבר המדינות הרוסיות, רוסיה הפדרציה של, روسيا, روسی, روسیه, ڕووسیا, रशिया, रूस, রাশিয়া, রাশিয়া, ৰুচ, રશિયન ફેડરેશન, ରୁଷିଆ, ரஷ்யா, రష్య, ರಶಿಯಾ, റഷ്യ, රුසියාව, รัสเซีย, ລັດເຊຍ, ཨུ་རུ་སུ་, ရုရှ, რუსეთი, ራሺያ, រូស្ស៊ី, ロシア, 俄罗斯, ꊉꇆꌦ, 러시아 60 100 šalis, valstija, regionas, ... Nepriklausantis politinis vienetas (PCLI) Flag of Russia.svg Rusija 140702000 Russian Socialist Federative Soviet Republic, Russian Soviet Federated Socialist Republic, Rossiya, Russian Soviet Federative Socialist Republic, Rossiyskaya Federatsiya, Rossiyskaya Sovetskaya Federativnaya Sotsialisticheskaya Respublika, Russia (aa), Rusland (af), Rɔhyea (ak), ራሺያ (am), روسيا (ar), ৰুচ (as), Rusiya (az), Расія (be), Расійская Федэрацыя (be), Руска Федерация (bg), Русия (bg), Irisi (bm), রাশিয়া (bn), রাশিয়া (bn)

Administracinis vienetas priklauso administraciniam vienetui: Europe (6255148), Eastern Europe (7729884).

Administracinis vienetas turi sekančius tiesiogiai priklausančius administracinius vienetus: Karaliaučiaus sritis (554230), Užbaikalės kraštas (7779061), Sankt Peterburgo miestas (536203), Chantų-mansių autonominė apygarda (1503773), Žydų autonominė sritis (2026639), Čiuvašijos respublika (567395), Krasnodaro kraštas (542415), Permės kraštas (511180), Rostovo sritis (501165), Uljanovsko sritis (479119), Kamčiatkos kraštas (2125072), Magadano sritis (2123627), Sachalino sritis (2121529), Altajaus respublika (1506272), Novosibirsko sritis (1496745), Tuvos respublika (1488873), Jamalo nencų autonominė apygarda (1486462), Vladimiro sritis (826294), Adygėjos respublika (584222), Astrachanės sritis (580491).

3541711 Rusia Rusia (Kuba, Sancti Spiritus) Rusia 21.64667 -79.3725 parkas, vieta, ... locality (LCTY) Flag of Cuba.svg Kuba 0 Sankti Spirituso provincija
[[

]]

3670553 Rusia Rusia (Kolumbija, Cordoba) Rusia Rusia, Villa Fatima, Villa Fátima 8.09556 -75.3925 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Colombia.svg Kolumbija 0 Kordobos departamentas Villa Fátima
[[

]]

3677795 La Rusia La Rusia (Kolumbija, Bolivar) La Rusia Hacienda Rusia, La Rusia, Rusia 10.27475 -75.00733 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Colombia.svg Kolumbija 0 Bolivaro departamentas Hacienda Rusia, La Rusia
[[

]]

3701725 Rusia Rusia (Panama, Veraguas) Rusia Mata Oscura, Rusia 7.45 -80.91667 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Panama.svg Panama 0 Veragvaso provincija Mata Oscura
es 3731664 Rusia Rusia (Kolumbija, Caqueta) Rusia Rusia 2.41556 -74.73667 vieta, pastatas, ferma, ... ferma (FRM) Flag of Colombia.svg Kolumbija 0 Kaketos departamentas
[[

]]

3999273 Las Rusias (Cuesillo) Las Rusias (Cuesillo) (Meksika, San Luis Potosi, Villa de Reyes) Las Rusias (Cuesillo) Las Rusias, Rusia 21.78266 -100.98536 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Mexico.svg Meksika 428 San Luis Potosi valstija Las Rusias
es 8728431 La Esperanza La Esperanza (Meksika, Veracruz, Tamiahua, 8728431 La Esperanza La Esperanza, Rusia 21.18691 -97.46207 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Mexico.svg Meksika 0 Verakruso valstija La Esperanza (es)
[[

]]

8882991 Rusia Rusia (Meksika, Veracruz, Xico) Rusia Rusia 19.49361 -97.09667 miestas, kaimas, gyvenvietė, ... gyvenvietė (PPL) Flag of Mexico.svg Meksika 87 Verakruso valstija


Šaltiniai


Disambig.svg
Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame enciklopedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.

Rusia – gali reikšti:

Rusia
Galimų reikšmių sąrašas
Viso puslapių: (1 psl.), viso skirtingų pavadinimų: 15

Pereiti į: 1 psl.

Pereiti pagal abėcėlę: A, C, G, I, J, K, L, N, R



Disambig.svg
Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame enciklopedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: