Ryanair

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ryanair
Ryanair
IATA:
FR
ICAO
RYR
Šaukinys
RYANAIR
Įkurta 1985
Pagrindinis oro uostas Dublino oro uostas
ir Londono Stanstedo oro uostas
Dažno keleivio programa
Aljansas
Lėktuvų skaičius 272 ir 40 užsakyti
Maršrutai 165
Priklauso
Šūkis
Būstinė Dublino oro uostas, Airija
Vadovybė Michael O'Leary vadovas
Interneto svetanė
Pagrindinė „Ryanair“ bazė Dublino oro uoste.
„Ryanair“ lėktuvas „Boeing 737“.
„Ryanair“ lėktuvas „Boeing 737“.

Ryanair Holdings Plc – Airijos oro transporto bendrovė, įkurta 1985 m. Tai didžiausia mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Europoje [1] ir trečia Europoje pagal aptarnautų keleivių skaičių. Įmonė turi 44 bazinius oro uostus, iš kurių didžiausi – regioniniai centrai Dublino ir Londono Stanstedo oro uostai. 2011 m. kovo 24 d. bendrovė valdė 269 lėktuvus, skraidančius Europoje ir Šiaurės Afrikoje 729 maršrutais tarp 132 oro uostų. Per metus bendrovė skraidina daugiau nei 42 mln. keleivių.

Turinys

Verslo modelis

Tiek „Ryanair“, tiek „EasyJet“ savo verslo modelį pasiskolino iš Jungtinių Valstijų avialinijų „Southwest Airlines“. Abi bendrovės pritaikė šią strategiją Europos rinkai, pasitelkdamos tokias išlaidų mažinimo priemones kaip jungiamųjų skrydžių neteikimas arba papildomų užkandžių lėktuve siūlymas. „EasyJet“ ir „Ryanair“ nuo „Southwest“ skiriasi tuo, kad pirmosios bendrovės naudoja neseną lėktuvų parką. „Southwest“ parkui jau 14,1 metų, kai tuo tarpu „EasyJet“ – 3,4 metų.

Nepaisant to, kad šios avialinijos turi bendrą verslo idėją, „EasyJet“ strategija nuo „Ryanair“ skiriasi daugeliu aspektų. „EasyJet“ avialinijos skraidina į pagrindinius aptarnaujamų miestų oro uostus, kai tuo tarpu „Ryanair“ dažnai renkasi antrinius oro uostus, siekdama dar labiau sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, „EasyJet“ skrenda į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą ir Paryžiaus Orli oro uostą, t. y., pagrindinius Paryžiaus oro uostus, o „Ryanair“ skraidina į mažesnį Bovė-Tijaus oro uostą, esantį 75 minutės kelio autobusu nuo Paryžiaus. „EasyJet“ taip pat dėmesį telkia į verslo keleivių pritraukimą, siūlydama patogias paslaugas, pvz., galimybę perkelti į ankstesnį skrydį be mokesčio.

Flotilė

2011 m. birželio mėnesį kompanijos flotilę sudarė 272 „Boeing 737–800“ šeimos lėktuvai.

Istorija

Nuo pat įsikūrimo 1985 m. bendrovė sparčiai augo ir nuo mažos oro linijų bendrovės, kuri skraidė iš Voterfordo į Londoną, ji tapo viena didžiausių oro linijų bendrovių visoje Europoje. Didėjo ir įmonės pelningumo rodikliai – apyvarta nuo 1998 m. 231 milijono eurų padidėjo iki 1843 milijonų eurų 2003 m.

  • 1986 m. kompanija atidarė antrą savo maršrutą – iš Dublino į Londono Liutono oro uostą.
  • Švęsdama savo 10-ąjį gimtadienį 1995 m., „Ryanair“ pasižymėjo kaip mažų kaštų oro bendrovė ir per metus skraidino 2,25 milijonus keleivių.
  • Iki 1999 m. bendrovė rodė puikius rezultatus akcijų biržose ir 1998 m. užsakė net 45 naujus „Boeing 737“ šeimos lėktuvus.
  • 2000 m. įmonė sukūrė savo tinklalapį, kuris turėjo padėti sumažinti išlaidas bilietų spausdinimui ir kelionių agentūrų aptarnavimo mokesčiams. Svetainės populiarumas augo ir šiuo metu visi įmonės bilietai parduodami tik oficialioje kompanijos svetainėje.
  • 2003 m. kompanija užsakė dar 100 „Boeing 737“ šeimos lėktuvų.
  • 2010 m. gegužės 4 d. „Ryanair“ Kauno oro uoste atidarė 40-ąją bazę – pirmąją Centrinėje ir Rytų Europoje.
  • 2011 m. „Ryanair“ paskelbė 2010 m. veiklos rezultatus. Pagal juos per metus aptarnautų keleivių skaičius augo 10 % ir sudarė 72 milijonus.[2]
  • 2011 m. vasario 21 d. kompanija paskelbė, kad nuo gegužės mėnesio pradės reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Barseloną, Dubliną, Londoną, Milaną ir Romą.[3]
  • 2011 m. gegužės 23 d. „Ryanair“ paskelbė, kad žiemos periodu nuo lapkričio iki balandžio mėnesio įmonė sustabdys 80-ties lėktuvų judėjimą dėl didelių kuro sąnaudų ir vis dar sunkios ekonominės situacijos Europoje. Tuo pačiu įmonė įsigijo 25 naujus lėktuvus, kurie pradės darbą nuo 2012 m.[4]

Šaltiniai

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: