Rytai-Rytai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

„Rytai-Rytai“ – tradiciniu tampantis daugiaplanis architektūros renginys, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Japonijos architektai ir architektūros studentai.

Turinys

Atsiradimo istorija

Bendrų Lietuvos ir Japonijos architektūros renginių sumanytojas ir pagrindinis koordinatorius – diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis. Jis padėjo pamatus Lietuvos ir Japonijos mainams architektūros srityje, pasiūlydamas abiem pusėms užmegzti iki tol dar neegzistavusius ryšius[1][2]. Ši idėja Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pastangų dėka buvo įgyvendinta 2002 m. vasarą Kaune ir susilaukė plataus atgarsio abiejose pusėse. Japonų architektūros elito atskraidinimas į Kauną įvertintas kaip D. Kamaičio dovana savo miestui[3]. Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga ir Japonijos architektų institutu, D. Kamaičio iniciatyva 2009 m. Vilniuje įgyvendintas antrasis, o 2011 m. Tokijuje - trečiasis Lietuvos ir Japonijos architektų dialogo etapai[4].

Pavadinimo kilmė

Pavadinimas „Rytai-Rytai" sudarytas, remiantis samprata, kad Lietuva yra Europos, o Japonija - Azijos žemynų rytuose. Jame užkoduotas abipusio supratimo, glaudaus bendradarbiavimo ir harmonijos siekis.

Renginio tikslai ir struktūra

Pradinis tikslas užmegzti ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos architektų jau pasiektas. Toliau siekiama, kad šie ryšiai tvirtėtų, o bendri Lietuvos ir Japonijos architektūros renginiai virstų tradicija, kad vyktų nuolatinė sąveika ne tik tarp architektų, bet ir tarp architektūros studentų. Pastaroji kryptis abiejose pusėse buvo įvertinta kaip labai perspektyvi.

Maždaug savaitę trunkantį renginį „Rytai-Rytai" sudaro trys pagrindinės dalys:

  • architektų darbų paroda
  • seminaras
  • studentų kūrybinės dirbtuvės.

„Rytai-Rytai I"

Pirmasis renginys įvyko 2002 m. liepos 30 - rugpjūčio 1 d. Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje. Kartu su pasaulinio garso Japonijos architektu, 1993 m. prestižinės Prickerio premijos[5] (kitaip dar vadinamos Nobelio premijos architektūroje) laureatu Fumihiko Makiu[6][7] atvyko septyni žinomi Japonijos architektai: Taro Ašihara[8], Čiakis Arajis[9], Tecuo Furuičis[10], Džordžas Kunihiras[11], Ko Kitajama[12], Hidetošis Ono[13], o taip pat pastaruoju metu pasaulyje išgarsėjęs Kengo Kuma[14][15].

Dėmesio centre buvo Japonijos delegacijos vadovo F. Makio, kuriam Lietuvos architektų sąjunga (LAS) suteikė garbės nario statusą, pranešimas su skaidrėmis apie savo kūrybą. Paskaitą apie Lietuvos architektūrą skaitė LAS Kauno skyriaus pirmininkas Linas Tuleikis.

Paroda

Renginio metu veikė bendra Lietuvos ir Japonijos architektų darbų paroda, kurios atidaryme apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Be jau minėtų Japonijos architektų, neakivaizdiniu būdu parodoje savo darbus eksponavo Nobuakis Furuja[16], Kazuo Ivamura[17], Acušis Kitagavara[18], Hirošis Naito[19], Tadasus Ojė[20] ir Kenas Jokogava[21]. Lietuvos pusei parodoje atstovavo šie architektai: Vilius Adomavičius[22], Audrius Ambrasas[23], Artūras Asauskas[24], Gintaras Čaikauskas[25], Darius Čiuta, Gediminas Jurevičius, Algimantas Kančas[26], Audrys Karalius, Šarūnas Kiaunė, Kęstutis Kisielius[24], Sigitas Kuncevičius[27], Saulius Mikštas[28], Gintautas Natkevičius[29], Rolandas Palekas[30], Saulius Pamerneckis[31], Kęstutis Pempė[24], Ramūnas Raslavičius.

Seminaras

Liepos 30-31 d. vyko seminaras, kuris buvo suskirstytas į penkias sesijas:

  • Nauja programa
  • Naujas pastato tipas
  • Nauja tvarka
  • Nauja medžiaga
  • Rytai pasitinka Rytus.

Šiomis temomis pasisakė ir diskusijose dalyvavo minėti Japonijos architektai, o taip pat jų kolegos iš Lietuvos: Tomas Grunskis[32], Jūratė Tutlytė, Vytautas Petrušonis[33] ir Jonas Audėjaitis[34].

Studentų kūrybinės dirbtuvės

Vyko liepos 27 - rugpjūčio 1 d. VDA Kauno dailės fakultete. Kūrybinėms dirbtuvėms buvo parinkta miestui aktuali tema „Kaunas atsigręžia į upes". Sparčiai besivystanti pramonė sovietiniu laikotarpiu paliko ryškų pėdsaką urbanistiniame miesto audinyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daugelis stambių gamyklų, pastatytų dešiniajame Nemuno krante, buvo uždarytos. Dėl šios priežasties, o taip pat dėl sovietmečiu įgyvendinto transporto reorganizavimo, miestas, per kurį teka net dvi upės, iš esmės prarado su jomis ryšį.

Studentų kūrybinėms dirbtuvėms buvo iškelta užduotis - surasti mieste efektingus taškus ir pasiūlyti juose sumanų architektūrinį sprendimą, kuris leistų grąžinti pakankamai erdvias ir vaizdingas, tačiau apleistas ir pramonės paveiktas pakrančių zonas miesto reikmėms.

Konkurse varžėsi šešios mišrios grupės, sudarytos iš 17 Japonijos ir 19 Lietuvos studentų. Nugalėtoju pripažintas projektas „Tuneliai" (autoriai: Ijo Kato, Šiunskė Tomida, Hiroakis Kišimoto, Tomas Kučinskas, Aurėja Leskauskaitė, Eivaras Rastauskas). Antroji vieta atiteko projektui „Parazitai", o trečioji skirta „Magiškai dėžutei".

Studentai atstovavo šioms aukštosioms mokykloms:

„Rytai-Rytai II"

Antrasis renginys vyko 2009 m. birželio 30 - liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybėje ir Šiuolaikinio meno centre[42]. Kaip ir 2002 m., Japonijos delegacijai vadovavo pasaulyje žinomas architektas Rikenas Jamamoto[43], kurį lydėjo aktyviai „Rytai-Rytai I" dalyvavę architektai Taro Ašihara[8] ir Džordžas Kunihiro[11], o taip pat Kenas Jokogava[21], Nobuakis Furuja[16], Takaharus Tezuka[44], Taira Nišizava[45], Manabus Čiba[46] ir Hirošis Sambuičis.

Pagrindiniu renginio pranešimu tapo R. Jamamoto paskaita apie savo kūrybą birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybų salėje.

Paroda

Šį kartą buvo eksponuojama tik japonų architektų T. Tezukos, T. Nišizavos, M. Čibos, H. Sambuičio ir Šiuhėjaus Endo[47], kuris tik atsiuntė savo darbus, kūryba. Paroda, pavadinta „Naujoji Japonijos architektūros banga 2009", buvo atidaryta Vilniaus miesto savivaldybėje.

Seminaras

Liepos 1 d. Šiuolaikinio meno centre buvo surengta architektūrinė diskusija, kurios metu pranešimus skaitė po du Lietuvos ir Japonijos architektus. Apie viešąją erdvę kaip miesto gyvybingumo židinį kalbėjo T. Ašihara[8] ir T. Grunskis[32], tradicinio būsto filosofiją aiškino K. Jokogava[21] ir G. Čaikauskas[25]. Architektūrinės diskusijos buvo tęsiamos ir liepos 3 d. Vilniaus rotušėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje tema „Architektūra: kultūros dalis (?)"[48], kurioje kartu su kolegomis iš Europos pasisakė Eugenijus Miliūnas, Dž. Kunihiro[11] ir N. Furuja[16].

Studentų kūrybinės dirbtuvės

Vyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose. Keturios mišrios grupės, sudarytos iš 10 Japonijos ir 10 Lietuvos studentų, siūlė idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti probleminę teritoriją, pavadintą Architektūros parku[49]. Tai maždaug 58 ha ploto sklypas vienoje gražiausių Vilniaus miesto centro vietų, esantis Vilnelės pakrantėje, tarp senamiesčio ir Pavilnių regioninio parko. Čia nuo XIX a. buvo plėtojama pramonė, statomos gamyklos, todėl teritorija prarado ne tik sąsają su gamtine aplinka, bet ir turėtą architektūrinį vientisumą, o taip pat funkcinius ir socialinius ryšius su miestu. Todėl studentų grupėms buvo keliama užduotis pasiūlyti Architektūros parkui visuomeninės traukos taškus, kurie įpūstų jam gyvybę ir prikeltų naujam gyvenimui šią socialine prasme degradavusią miesto dalį.

Darbų pristatymas įvyko liepos 4 d. „Kultflux" paviljone[50] prie Karaliaus Mindaugo tilto. Geriausiu projektu išrinktas darbas pavadinimu „Slėnis". Jo autoriai: Hirošis Jamada, Hirojukis Nogamis, Ježi Stankevič, Marius Ščerbinskas ir Rasa Chmieliauskaitė, vadovaujami architektų Dž. Kunihiro[11] ir G. Čaikausko[25], pasiūlė slėnio kaip visuomeninės erdvės idėją, Markučių teritoriją užliejant vandeniu. Tuo būdu senieji gamyklų pastatai, apsupti vandens, taptų visuomeniniais objektais (baseinu, teatru, kino sale ir t.t.). Tarp gamyklų tyvuliuojančiame vandenyje atsirastų platformos, kurios sujungtų pastatus su sausuma ir taptų erdvėmis bendravimui ir poilsiui.

Studentai atstovavo šioms aukštosioms mokykloms:

„Rytai-Rytai III"

Trečiasis architektūros forumas buvo pirmą kartą surengtas už Lietuvos ribų ir vyko 2011 m. gegužės 31 – birželio 4 d. Tokijuje, Japonijos architektų institute[53], Ginza TS Building ir požeminėje Gyoko-dori galerijoje[54]. Lietuvos delegaciją sudarė dešimt architektų (Gražina Janulytė-Bernotienė[55], Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Algimantas Kančas[26], Gintaras Čaikauskas[25], Linas Naujokaitis[56], Rolandas Palekas[30], Marius Šaliamoras, Donaldas Trainauskas[57], Gintautas Vieversys[58]) ir tiek pat architektūros specialybės studentų: Mykolas Svirskis, Antanas Šarkauskas, Ieva Bartkevičiūtė, Matas Šiupšinskas, Ieva Cicėnaitė, Vytenis Raugalas, Rasa Marozaitė, Aistė Tarutytė, Mantas Gipas, Andrius Vilčinskas. Japonijos architektūros mokyklas atstovavo: Shogo Nagata, Eri Ohara, Kenta Sasaki, Hinako Hagino, Rei Yamaguchi, Masamitsu Tanikawa, Takeaki Yokoi, Masaru Iijima, Takahiro Idenoshita, Mayumi Suzumoto, Rei Koizumi.

Paroda

Visą birželį požeminėje Gyoko-dori galerijoje[54] Tokijuje veikė bendra Lietuvos ir Japonijos architektų darbų paroda. Ji buvo atidaryta birželio 1 d. kaip sudedamoji dalis parodos "UIA2011 TOKYO 111 Days Before", likus 111 dienų iki 24-ojo Pasaulinio architektūros kongreso (UIA2011)[59] Tokijuje.

Skirtingai nuo japonų, daugumos eksponuotų Lietuvos projektų autoriai – ne atskiri architektai, bet architektų biurai: Kančo studija[26], Ambraso architektų biuras[23], G.Natkevičius ir partneriai[29], E.Miliūno studija, R.Paleko Arch-studija[30], Architektūros estetikos studija[60], Vilius ir partneriai[22], Vilniaus architektūros studija[24], Laimos ir Ginto projektai[58], G.Janulytės-Bernotienės studija[55], 4PLIUS[57], Architektūros linija[25], Gečia, Dviejų grupė, Urbanistika[56],

arba kolektyvai:

Tadas Balčiūnas, Vytautas Biekša[61], Marius Kanevičius[61]; Jūras Balkevičius, (a.a.) Vytautas Čekanauskas, Lina Masliukienė, Marius Šaliamoras, Algirdas Umbrasas[62]; Kęstutis Pempė[24], Gytis Ramunis; Darius Čiuta, Gintaras Auželis; Alvydas Šeibokas, Gabrielis Malžinskas; Andrius Skiezgelas, Aleksandras Kavaliauskas, Martynas Nagelė[24].

Vienintelis Kęstutis Lupeikis pristatė individualų darbą.

Individualius projektus demonstravo ir šie Japonijos architektai:

Fumihiko Makis[6][7], Rikenas Jamamoto[43], Čiakis Arajis[9], Kazuo Ivamura[17], Tecuo Furuičis[10], Kenas Jokogava[21], Hidetošis Ono[13], Taro Ašihara[8], Ko Kitajama[12], Džordžas Kunihiro[11], Kengo Kuma[14][15], Nobuakis Furuja[16], Tadasus Ojė[20], Manabus Čiba[46], Šiuhėjus Endo[47], Makoto Yokomizo[63], Takaharus Tezuka+Jui Tezuka[44], Atelier Bow-Wow[64], Hirošis Sambuičis, Takenoris Naka[65], Masakacus Macujama[66], Kumiko Inui[67], Jošiakis Tanaka[68], Jukihidė Mizuno[69], Šiničiro Akasaka[70], Osamus Fudžita[71], Makoto Maeda[72], Riūičis Ašizava[73], Šiogo Aratanis[74], Jasutaka Jošimura[75], Kazuhidė Dojis[76], Koičis Furumoris[77], Cukasa Kindžio[78], Jukiko Nadamoto[79], Hirošis Nakamura[80], TNA Makoto Takejis+Čijė Nabešima[81], Keisukė Maeda[82], Jūo Mino[83], Kodžis Kimis[84], Kodžis Nakavatasė[85].

Seminaras

Birželio 4 d. Japonijos architektų institute[53] vyko seminaras tema „XXI amžiaus grėsmės architektūrai ir miestams“. Diskusiją apie architektūros ateitį sąlygojo tokios šiuolaikinės grėsmės, kaip klimato kaita, gyventojų skaičiaus mažėjimas išsivysčiusiose valstybėse, ekonominė priešprieša tarp senųjų ir augančių industrinių valstybių, branduolinės energetikos saugumas ir pan. Šie pokyčiai prilygsta XIX a. pramoninei revoliucijai ir verčia iš naujo permąstyti žinių, ekonomikos ir visuomenės sampratą.

Seminare pranešimus skaitė po tris architektus iš Lietuvos ir Japonijos. G. Čaikauskas[25], L. Naujokaitis[56], L. Tuleikis, o taip pat H. Ono[13], N. Furuja[16] ir M. Čiba[46].

Studentų kūrybinės dirbtuvės

Vyko gegužės 31 – birželio 3 d. Ginza TS Building. Keturios mišrios grupės, sudarytos iš 10 Lietuvos ir 11 Japonijos studentų, išmėgino jėgas Tokijo centre esančiame Ginzos[86] rajone. Šį rajoną XIX a. pabaigoje buvo nuspręsta paversti modernizavimo pavyzdžiu. Jis buvo kuriamas pagal Vakarų tradicijas ir tapo civilizacijos simboliu. Ginza ir šiandien tebėra žinoma kaip vienas prabangiausių prekybos rajonų pasaulyje. Rajonas vystėsi dinamiškai, dauguma statinių buvo perstatyti ne vieną kartą, todėl susidarė gana sudėtingas architektūrinis ir urbanistinis audinys.

Studentams buvo keliamas uždavinys pasiūlyti idėjas, kaip pagerinti šį rajoną urbanistine prasme. Kiekviena studentų grupė pasirinko vieną iš keturių temų:

  • Istorinių pastatų išsaugojimas ir šiuolaikinis interpretavimas
  • Vertikalūs ryšiai tarp mažų komercinių pastatų
  • Milžiniško rekonstruojamo pastato fasado dizainas
  • Atvirų erdvių visuomeninėse ir privačiose teritorijose išnaudojimas.

Galutiniai projektai buvo pristatyti seminaro dalyviams birželio 4 dieną.

Studentai atstovavo šioms aukštosioms mokykloms:

Nuorodos

  1. Jūratė Tutlytė. Lithuania-Japan Architecture Event "EAST-EAST" // Japonijos architektų instituto interneto tinklalapis, 2003 m.
  2. (japonų k.) George Kunihiro. „Kenchiku bunka ni yoru kokkakan kouryuu no datousei" // Shinkenchiku, 2009 m. lapkritis, p.019
  3. Vida Savičiūnaitė. „Lietuvos ir Japonijos architektus suvedė bendra rytų tema" // Lietuvos rytas („Būstas"), 2002 m. rugpjūčio 5 d., nr.179
  4. Rytai-Rytai, Lietuvos ambasados Japonijoje interneto tinklalapis
  5. Pritzker Prize
  6. 6,0 6,1 Fumihiko Maki
  7. 7,0 7,1 Maki and Associates
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 Taro Ashihara Architects
  9. 9,0 9,1 Chiaki Arai Urban & Architecture Design
  10. 10,0 10,1 Furuichi and Associates
  11. 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 George Kunihiro Architect and Associates
  12. 12,0 12,1 architecture WORKSHOP
  13. 13,0 13,1 13,2 Hidetoshi Ohno
  14. 14,0 14,1 Kengo Kuma
  15. 15,0 15,1 Kengo Kuma and Associates
  16. 16,0 16,1 16,2 16,3 16,4 Studio NASCA
  17. 17,0 17,1 Iwamura Atelier
  18. Atsushi Kitagawara
  19. Naito Architect & Associates
  20. 20,0 20,1 Plantec Associates (japonų k.)
  21. 21,0 21,1 21,2 21,3 Ken Yokogawa Architect & Associates
  22. 22,0 22,1 Vilius ir partneriai
  23. 23,0 23,1 Ambraso architektų biuras
  24. 24,0 24,1 24,2 24,3 24,4 24,5 Vilniaus architektūros studija
  25. 25,0 25,1 25,2 25,3 25,4 25,5 Architektūros linija
  26. 26,0 26,1 26,2 Kančo studija
  27. a.s.a.
  28. Forma
  29. 29,0 29,1 G.Natkevičius ir partneriai
  30. 30,0 30,1 30,2 R.Paleko ARCH-studija
  31. Jungtinės architektų dirbtuvės
  32. 32,0 32,1 VGTU doc. dr. Tomas Grunskis
  33. VGTU dr. Vytautas Petrušonis
  34. studija2a
  35. Tokyo University of the Arts
  36. Yokohama National University
  37. Nihon University
  38. 38,0 38,1 Kokushikan University
  39. Chiba Institute of Technology
  40. Tokyo University of Science
  41. 41,0 41,1 41,2 Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas
  42. Šiuolaikinio meno centras
  43. 43,0 43,1 Riken Yamamoto & FIELDSHOP
  44. 44,0 44,1 Tezuka Architects
  45. Taira Nishizawa Architects
  46. 46,0 46,1 46,2 Chiba Manabu Architects (japonų k.)
  47. 47,0 47,1 Endo Shuhei Architect Institute
  48. Tarptautinės architektų konferencijos „Architektūra: kultūros dalis (?)" rezoliucija
  49. Architektūros parkas
  50. „Kultflux" paviljonas
  51. Tokai University
  52. Kyoto Institute of Technology
  53. 53,0 53,1 Japan Institute of Architects
  54. 54,0 54,1 Gyoko-dori Underground Gallery (japonų k.)
  55. 55,0 55,1 G.Janulytės-Bernotienės studija
  56. 56,0 56,1 56,2 Urbanistika
  57. 57,0 57,1 4PLIUS
  58. 58,0 58,1 L & G Projektai
  59. UIA2011 Tokyo
  60. Architektūros estetikos studija
  61. 61,0 61,1 Processoffice
  62. Aga arch art
  63. aat+makoto yokomizo architects, inc.
  64. Atelier Bow-Wow
  65. Ohya Architects
  66. Matsuyama Architect and Associates
  67. Office of Kumiko Inui
  68. TSC Architects
  69. Yukihide Mizuno Architects
  70. Akasaka Shinichiro Atelier
  71. Osamu Fujita architect + associates
  72. Point Walker Design
  73. Ryuichi Ashizawa Architects & Associates
  74. Shogo Aratani Architect & Associates
  75. Yasutaka Yoshimura Architects
  76. Kazuhide Doi Architects
  77. Furumori Koichi Architectural Design Studio
  78. Jo Architecture & Design Office
  79. Nadamoto Yukiko Architects
  80. Hiroshi Nakamura & NAP
  81. TNA
  82. UID Architects
  83. tin architects
  84. atelier kimi
  85. CO2WORKS
  86. Ginza
  87. Meiji University
  88. Shibaura Institute of Technology
  89. Tama Art University

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: