Rytinės Alpės
Rytinės Alpės yra Alpių dalis į rytus nuo įsivaizduojamos linijos, kuri brėžiama nuo Bodeno ežero palei Reiną per Špliugeno perėją rytinėje Šveicarijoje iki Komerio ežero ir Madžorės. Rytinė riba yra Vienos miškas ir Vienos baseinas, kurie yra pereinamoji zona tarp Rytinių Alpių ir Karpatų kalnų.
Rytinės Alpės yra žemesnės ir "švelnesnės" už Vakarines Alpes, jose yra žemesnės perėjos. Rytinės Alpės yra platesnės ir sudėtingesnio landšafto nei Vakarinės Alpės, dėl to kertant Alpes čia gali tekti įveikti 2-4 perėjas.
Rytinės Alpės išsidėsčiusios šiose šalyse (surikiuota pagal Rytų Alpių plotą šiose šalyse mažėjančia tvarka):
- Austrijoje; aukščiausia viršūnė Grosglokneris, 3798 m, Gloknerio grupė
- Italijoje; aukščiausia viršūnė La Spalla, 4 020 m, Berninos grupė
- Šveicarijoje; aukščiausia Rytų Alpių viršūnė Piz Bernina, 4 049 m Berninos grupėje
- Vokietijoje; aukščiausia viršūnė - Cugšpicė, 2 962 m, Veterštainas
- Slovėnijoje; aukščiausia viršūnė Triglavas, 2 864 m, Julijos Alpės
- Lichtenšteine; aukščiausia viršūnė Graušpicas, 2599 m, Retikonas
Aukščiausia Rytinių Alpių viršūnė yra Piz Bernina (4 049 m) Šveicarijoje. Neskaičiuojant kitų Berninos grupės viršūnių, kita aukščiausia viršūnė yra Ortleris (3 905 m) Italijoje (Pietų Tirolyje) ir Grosglokneris (3 798 m) Austrijoje.
Viurmo ledynmečio laikotarpiu Rytinės Alpės buvo sausesnės nei Vakarinės Alpės, ištisinis ledo skydas baigėsi Žemojo Tauerno regione, Austrijoje. Dėl to ledynmetį Rytų Alpėse išgyveno kai kurios rūšys, kurių neliko niekur kitur. Taip atsirado endeminės Rytų Alpių augalų rūšys.
Geomorfologinis skirstymas
Rytinės Alpės skirstomos į daugiausia iš kristalinių uolienų sudarytas Centrines Alpes (Retijos Alpės, Berninos grupė, Ortlerio grupė, Fervalio grupė, Ioctalerio Alpės, Cilertalio Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Lavantalerio Alpės), kurias didelių slėnių grandinės skiria nuo Šiaurinių Alpių ir Pietinių Klintinių Alpių.
Šiaurinės ir Pietinės Klintinės Alpės pagal Alpenvereins-Einteilung (Alpių klubo skirstymas) skirstymą taip pat dalinamos į keletą mažesnių regionų.
Šiaurinės klintinės Alpės apima (iš vakarų į rytus) Bregencervaldą, Retikoną, Lechkveleno kalnyną, Algoerio Alpes, Lechtalerio Alpes ir Amergauerio Alpes, Veterštaino kalnyną, Karvendelio ir Brandenbergerio Alpes, Bavarijos Alpes, Kaizerio kalnyną, Berchtesgadenerio Alpes, Zalckamergutą, taip pat Žemutinės Austrijos Klintines Alpes.
Pietines Klintines Alpes sudaro (iš vakarų į rytus) Bergamo Alpės, Trento Alpės, Dolomitai, Karnijos Alpės ir Julijos Alpės bei Karavankės.
Petrologinis Rytinių Alpių skirstymas
Pagal petrologijos kriterijus Rytinės Alpės skirstomos į septynias uolienų zonas.
- smiltainio zona - apie pusę Bavarijoje ir Austrijoje
- šiaurinė klintinė zona
- šiaurinė skalūno zona
- kristalinė zona - atitinka pagrindinę Alpių grandinę
- pietinė skalūno zona - palei pietinę Austrijos sieną
- pietinė klintinė zona - didžiąja dalimi Italijoje ir Slovėnijoje
- pietinė smiltainio zona - Italijoje; mažai išreikšta.
| ||||||