Sakinio dalys
Sakinio dalys – žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus. Reiškiamos įvairiais savarankiškos reikšmės žodžiais, kartais tik vienu, tačiau dažniausiai dviem arba daugiau. Vien tarnybinės kalbos dalys (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) sakinio dalių gretos nesudaro, netinka ir su kitomis sakinio dalimis nesusiję savarankiški sakinio žodžiai.
Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. Pagrindinių grupėje yra tik veiksnys ir tarinys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti nuo kitų sakinio dalių. Šį centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys (papildinys, aplinkybės ir pažyminys). Antrininkės dalys visada priklauso kitoms sakinio dalims.
- Aplinkybės – Atsako į klausimus kur? kame? (vietos aplinkybė), kada? kuriuo laiku? (laiko aplinkybė), kaip? kuriuo būdu? (būdo aplinkybė), kiek? (kiekybės aplinkybė), kodėl? dėl kokios priežasties? (priežasties aplinkybė), kokiu tikslu? kam? (tikslo aplinkybė), nepaisant ko? (nuolaidos aplinkybė), kokiu atveju? kokiomis sąlygomis? (sąlygos aplinkybė).
Pvz.: Petras nuėjo prie kūdros. Kur nuėjo? Prie kūdros. Nagrinėjant sakinį žymima: brūkšnine – taškine linija (-.-.-.-.-).
- Papildinys – Atsako į klausimus ko? ką? kam? kuo?
Pvz.: Vakar mačiau slyvą. Ką mačiau? Slyvą. Nagrinėjant sakinį žymima: punktyrine linija (– – – – –)
- Pažyminys – Atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno?
Pvz.: Gražus medis. Koks medis? Gražus. Nagrinėjant sakinį žymima: vingiuota linija (~ ~ ~ ~ ~)
- Tarinys – atsako i klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks?
Pvz.: Einu namo. Ką veikiu? Einu namo. Nagrinėjant sakinį žymima: dviem ištisiniais brūkšniais (=======)
- Veiksnys – atsako i klausimą kas?
Pvz.: Aš, mama. Kas? Aš, mama. Nagrinėjant sakinį žymima: ištisiniu brūkšniu (__________)
- Gramatinį centrą sudaro veiksnys ir tarinys.
Pvz.: Tomas vaikšto.
- Vientisinis – kai jį sudaro vienas gramatinis centras.
Pvz.: Tomas vaikšto.
- Sudėtinis – kai jį sudaro ne mažiau kaip du gramatiniai centrai.
Pvz.: Tomas vaikšto o, mergaitės žaidžia su lėlėmis.
- Išplėstinis – kai jame yra nepagrindiniu sakinio daliu tai (pažyminys, papildinys, aplinkybės).
Pvz.: Tomas dabar yra puošniai apsirengęs.
- Neišplėstinis – kai jame yra tik pagrindinės sakinio dalys tai (veiksnys, tarinys).
Pvz.: Tomas vaikšto.
- Sujungiamasis – sakinį sudaro savarankiški, nesusieja klausimai.
Pvz.: Praėjo valanda, ir Tomas vėl eina.
- Prijungiamasis – sakinį sudaro nelygiaverčiai vientisiniai sakiniai.
Pvz.: Nuėjęs į parduotuvę prisiminiau, kad reikia nusipirkti duonos.
- Pagrindinis – sakinys iš kurio kyla klausimas.
Pvz.: Na tai kur vakar buvai?
- Šalutinis – kuris atsako į klausimą.
Pvz.: Pas Juzą.
Nuorodos
| ||||||