Salaperaugis
Salaperaugis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kalvarijos savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Liubavo seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 155 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
Salaperaugis – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 13 km pietvakarius nuo Kalvarijos miestelio, netoli Lenkijos sienos. Seniūnaitijos centras.
Yra Salaperaugio biblioteka, paštas (LT-69041).
Kaimas susideda tarsi iš dviejų dalių. Tai gyvenvietė ir atokiau esantys atskiri vienkiemiai, kuriuos vietiniai žmonės įvardija kaip kaimą. Gyvenvietė – tai buvęs Marytės Melnikaitės kolūkio, o vėliau – Šelmentos bendrovės centras. Jame veikė vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, felčerinis-akušerinis centras, valgykla, parduotuvė. Šiaurinėje kaimo dalyje buvo fermų kompleksai – kiaulidės, veršidės, karvidės.
Prie pat Salaperaugio gyvenvietės yra du ežerai, vietinių gyventojų vadinami didžiuoju ir mažiukiu Salaperaugiais. Abu ežerai yra privati nuosavybė.
Prie Mažojo Salaperaugio ežero vakarų pusėje yra apleistos senos kaimo kapinaitės. Prie tarpežerio įvažiuojant į gyvenvietę kairėje kelio pusėje stovi kaimo kryžius, kuris tarybiniais metais buvo nugriautas, o 1990 metais tas pats vietinių gyventojų išsaugotas kryžius vėl atstatytas.
Istorija
Salaperaugio kaimas minimas jau nuo 1684 metų. XVIII amžiuje šis kaimas priklausė Reketijos dvarui. 1954–1963 m. buvo Salaperaugio apylinkės centras.
Pavadinimo kilmė
Senieji kaimo gyventojai dvejopai aiškina Salaperaugio kilmę. Vieni jų teigia, kad senais laikais čia tyvuliavęs vienas didžiulis ežeras, tačiau jo viduryje iškilusi sala ir peraugusi taip, kad ežerus padalijusi pusiau, o per salą žmonės padarę kelią; todėl čia ir susiduria du žodžiai: sala + peraugo.
Kiti teigia, kad šis žodis yra lenkiškos kilmės. Jie tvirtina, kad tuo laiku, kai kaimas priklausęs Reketijos dvarui, tai žmonėms taip buvę gera gyventi, kad jie valgę tik lašinius ir pyragus. Todėl taip ir pavadinę kaimą: sala (lašiniai) + pirogi (pyragai).
Gyventojai
1923 m. kaime gyveno 129 gyventojai, 1970 m. – 137 gyv., 1979 m. – 163 gyv. (Manoma, kad tai tik gyvenvietėje gyvenę žmonės, nes kaimas gana didelis, ir gyventojų buvę kur kas daugiau)
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | ||||||
1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
220 | 129 | 129 | 141 | 163 | ||
1986 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
243 | 229 | 203 | 210 | 155 | ||
|
Įstaigos
Šiuo metu Salaperaugio kaime veikia Kalvarijos filialo Salaperaugio biblioteka, Ryšių skyrius, Kalvarijos kultūros centro Salaperaugio laisvalaikio salė, Liubavo pagrindinės mokyklos Salaperaugio skyrius (pradinė mokykla), parduotuvė. Felčerinio – akušerinio punkto patalpose veikia moters klubas "Šelmenta", nuo 2004 metų veikia Salaperaugio kaimo bendruomenė.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Salaperaugis TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Salaperaugis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Salapiaraugis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.
- ↑ Salaperaugis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 614 psl.
- ↑ Salaperaugis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Salaperaugis loadmap.net