Saliamono Salos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Saliamono salos)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Solomon Islands
Flag of the Solomon Islands.svg Coat of arms of Solomon Islands.jpg
(Detaliau) (Detaliau)
Saliamono Salos žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Honiara
Didžiausias miestas Honiara
Valstybės vadovai Elžbieta II Nathaniel Waena Manasseh Sogavare
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
28 45028,450 km²
2,845,000 ha
10,984.545 mi²
km² (139)
3,2 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
554 050 (158)
19.4719.47 žm./km²
0.195 žm./ha
50.427 žm./mi²
žm./km² (154)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,80 mlrd. $ (175)
600 $ (189)
Valiuta Saliamono Salų doleris
Laiko juosta UTC+11
Nepriklausomybė
nuo JK
1978 m. liepos 7 d.
Valstybinis himnas Saliamono Salų himnas
ISO kodas SB
ISO3 kodas SLB
ISO skaitmeninis kodas 090
FIPS kodas BP
GeoName kodas 2103350
Interneto kodas .sb
Šalies tel. kodas +677
Commons-logo.svg Vikiteka: Saliamono SalosVikiteka

Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos. Apima Saliamono salyno pietrytinę dalį, Santa Kruso salas ir keletą kitų salų. Saliamono saloms priklauso apie tūkstantis salų, kurios drauge užima 28 450 kvadratinių kilometrų plotą. Sostinė yra Honiara Gvadalkanalo saloje.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų istorija

Saliamono salų kariai su ietimis karinėse kanojose.

Manoma, kad papuasų kalbomis kalbantys žmonės salose apsigyveno 30 000 m. pr. m. e. Austronezinėmis kalbomis kalbantys gyventojai pasirodė apie 4 000 m. pr. m. e. ir atnešė tokius kultūrinius elementus kaip autrigerinė kanoja. 1200–800 m. pr. m. e. atvyko polineziečių protėviai, Lapita žmonės, iš Bismarko salyno su jiems būdinga keramika. Pirmasis europietis pamatęs salas buvo ispanas Álvaro de Mendaña de Neira, keliavęs iš Peru 1568 m.

Misionieriai atvyko į salas XIX a. viduryje. Iš pradžių jiems nelabai sekėsi, nes dėl darbininkų grobimo į Fidžio ir Kvinslando plantacijas kilo represijos ir žudynės. Darbininkų išnaudojimas sukėlė Didžiosios Britanijos nepasitenkinimą ir ji pietines Saliamono salas paskelbė protektoratu 1893 m. Prie protektorato dar buvo pridėta salų 1898-1899 m. O 1900 m. britams atiteko likusi salyno dalis, kurią valdė vokiečiai, išskyrus Bukos ir Bugenvilio salas, kurios buvo Vokietijos Naujosios Gvinėjos dalis, kol Australija jų neužėmė įstojusi į Pirmąjį Pasaulinį karą 1914 m. Protektorato teritorijoje misionieriai beveik visus gyventojus atvertė į krikščionybę. XX a. pradžioje kelios britų ir australų firmos pradėjo plataus mąsto riešutinių kokospalmių sodinimą. Tai gyventojams atnešė mažai naudos.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų administracinis suskirstymas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų geografija

Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyno salose. Salas skalauja Saliamono ir Koralų jūros bei Ramusis vandenynas. Saliamono salų plotas apie 28 450 km² (vienas iš didžiausių Okeanijoje). Šalis ribojasi su 6 valstybėmis: Australija, Fidžiu, Kiribačiu, Papua Naująja Gvinėja, Tuvalu ir Vanuatu.

Salos priklauso Melanezijos salų grupei. Didžiausia sala – Gvadalkanalas (Guadalcanal), jos plotas apie 6500 km². Saliamono Salos aukštai pakilusios virš jūros lygio, tai rodo salų aukščiausias taškas – Makarakomburu kalnas (2447 m). Sostinė Honiara (49 100 gyv., 1999 m.). Kiti didesni miestai: Aola Bėjus, Noro, Lofungas, Jandina.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų ekonomika

Apie 80 % Saliamono salų gyventojų pragyvena iš žemės ūkio. Auginami galvijai, kiaulės. Saliamono Salos eksportuoja koprą, medieną, žuvį. Pagrindiniai pelno šaltiniai yra kakava, prieskoniai, palmių aliejus. Salos yra turtingos švinu, cinku, nikeliu, auksu, bet jų neeksploatuoja. Turizmas, ypač nardymas, yra svarbus Saliamono salų ekonomikai.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų gyventojai

2006 m. dauguma Saliamono salų gyventojų buvo melaneziečiai (94,5 %), o polineziečiai (3 %) bei mikronaziečiai (1,2 %) yra kitos dvi svarbios žmonių grupės[2].

Saliamono salose buvo kalbama 74 kalbomis, iš kurių keturios išnyko[3]. Centrinėse salose kalbama Melaneziečių kalbomis. Imigrantai gilbertiečiai ir iš Tuvalu kalba mikroneziečių kalbomis. Nors anglų kalba yra oficiali, tik 1-2 % gyventojų ją moka. Prekybinė kalba yra pidžin.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2012 m.
1970 m.sur. 1976 m. 1986 m. 1999 m. 2004 m.
160 998 196 823 285 176 409 042 460 110
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2012 m.
471 266 483 083 495 026 506 992 554 050

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų kultūra

Populiariausias sportas šalyje yra kriketas.

Radijas yra įtakingiausia žiniasklaidos priemonė salose dėl kalbų skirtumo ir neraštingumo[4].

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. CIA World Factbook. Country profile: Solomon Islands URL Accessed 2006-10-21
  3. Gordon, Raymond G., Jr. (ed.), 2005. Solomon Islands in Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. Dallas, Tex.: SIL International
  4. BBC News. Country profile: Solomon Islands URL Accessed 2006-05-04


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.