Salvadoras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República de El Salvador
Flag of El Salvador.svg Coats of arms of El Salvador.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Salvadoras žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė San Salvadoras
Didžiausias miestas San Salvadoras
Valstybės vadovai Mauricio Funes
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
21 04021,040 km²
2,104,000 ha
8,123.544 mi²
km² (147)
1,58 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
7 683 223 (97)
365.17365.17 žm./km²
3.652 žm./ha
945.79 žm./mi²
žm./km² (20)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
33,20 mlrd. $ (93)
4900 $ (102)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta UTC-6
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Ispanijos
1821 m.
Valstybinis himnas Salvadoro himnas
ISO kodas SV
ISO3 kodas SLV
ISO skaitmeninis kodas 222
FIPS kodas ES
GeoName kodas 3585968
Interneto kodas .sv
Šalies tel. kodas 503
Commons-logo.svg Vikiteka: SalvadorasVikiteka
Apie miestą Brazilijoje žr. Salvadoras (miestas).


Salvadoras.png

Salvadoras (isp. El Salvador), Salvadoro Respublika (isp. República de El Salvador) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Ribojasi su Gvatemala šiaurės vakaruose, Hondūru šiaurėje ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Salvadoro istorija.

Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Centroamerika)

Prieš ispanų užkariavimą dabartinio Salvadoro teritorija buvo sudaryta iš trijų galingų valstybių bei kelių mažesnių miestelių. Vietiniai gyventojai pipiliai - klajoklių tauta, ilgą laiką gyvenusi centrinėje Meksikoje ir sukūrusi valstybę su sostine Kuskatlane. Rytinėje srityje gyveno lenkai. Šiaurinėje srityje prie Lempos upės gyveno majų tautos ir čortisų gentys.

Pirmasis ispanų bandymas užgrobti Salvadorą sužlugo 1524 m., kai Pedro de Alvarado buvo priverstas atsitraukti dėl pipilų karių pasipriešinimo. 1525 m. jis sugrįžo ir pradėjo Suskatlano šturmą. Per 17 dienų grumtynes žuvo daug indėnų ir ispanų karių. Pastarieji pasitraukė į Gvatemalą. Vėliau Alvaradas įkūrė Salvadoro gyvenvietę, kuri nuo 1546 m. buvo pripažinta Ispanijos. Pradėta teritorijos kolonizacija. 1810 m. Salvadore panaikinta vergija.

1811 m. dvasininkas José Matías Delgado pradėjo kovą dėl nepriklausomybės, kuri buvo pasiekta 1821 m. Nuo 1823 iki 1843 m. Salvadoras įėjo į Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų sudėtį. Vėliau valstybė kentėjo nuo dažnų perversmų, karų, diktatūrų. 1969 m. šalis įsivėlė į „Futbolo karą“ su Hondūru, kurį numalšino JTO įsikišimas. 1980-1991 m. šalyje vyko pilietinis karas, kuriame Salvadoro armija, vadovaujama karinės chuntos, kovojo prieš komunistinius revoliucinius judėjimus. Karo metu žuvo ~75 tūkst. gyventojų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro politinė sistema

Salvadoras - prezidentinė respublika. Valstybės vadovas - prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose. Prezidentas yra ir vyriausybės, kurią sudaro ministrų taryba, vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro Asamblėja, susidedanti iš 84 narių, kurie renkami kas 3 metus. Salvadore galioja 1993 m. konstitucija.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro departamentai

Salvadoras suskirstytas į 14 departamentų (departamentos), šie savo ruožtu į 267 savivaldybes (municipios).

Geografija

Koatepekės ežeras
Sent Vicente vulkanas centrinėje šalies dalyje.

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro geografija

Salvadoras mažiausia šalis ploto atžvilgiu tarp Centrinės Amerikos šalių, bet gyventojų tankumas yra didelis - daugiau nei 300 žm/km². Didžiausiu Salvadoro miestu yra jo sostinė San Salvadoras, kiti dideli miestai yra Sojapangas, Santa Ana, Mechikanosas, San Migelis.

Salvadoras - kalnuota šalis, kalnai užima 85 % valstybės teritorijos. Šiaurėje, Hondūro pasienyje driekiasi Siera Madrės kalnų juosta, kurios viršūnės siekia 1600–2200 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta - El Pitalio kalnas (2730 m). Šis regionas miškingas, retai apgyvendintas. Pietuose driekiasi Pakrantės kalnai. Čia išsiskiria ugnikalnių juosta, iš kurių daugelis tebeveikia; didžiausi: Santa Ana (2386 m), San Visentės ugnikalnis (2173 m) ir San Migelio ugnikalnis (2132 m). Prie vienų aktyviausių pasaulio ugnikalnių yra priskiriamas, Isalko ugnikalnis (1965 m). Centrinėje šalies dalyje driekiasi Centrinė plynaukštė, kurios aukštis ­~600 m. Čia yra geizerių, lavos laukų. Palei Ramiojo vandenyno pakrantę eina siaura, 30 km pločio žemuma. Fonsekos įlankoje Salvadorui priklauso grupė salų.

Upės trumpos, slenkstėtos. Išteka iš Siera Madrės ir teka link vandenyno. Svarbiausia upė - Lempa, dalijanti šalį į dvi dalis. Gausu ežerų, kurių tarpe nemažai vulkaninės kilmės. Didžiausi ežerai - Ilopangas, Guicha, Koatepekė, Olomega. Ant Lempos upės įrengtas didelis Seron Grandės tvenkinys.

Klimatas tropinis, karštas, pasatinis. Išskiriamas sausasis laikotarpis (lapkritis-balandis) ir drėgnasis (gegužė-spalis). Per metus vidutiniškai iškrenta nuo 500 mm (pakrantėje) iki 2500 mm (kalnuose) kritulių. Temperatūra vyrauja apie 22-29 °C. Pasitaiko sausrų, uraganų.

Plečiant žemėnaudą, iškirsti miškai, kuriuose kitados buvo pilna kedrų, raudonmedžių ir ąžuolų.

Rytuose ir šiaurėje Salvadoras ribojasi su Hondūru, o vakaruose su – Gvatemala. Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante. Siaura pakrantės lyguma virsta dideliu centriniu plokščiakalniu su keletu kalnagūbrių, gilių slėnių ir apie 20 ugnikalnių. Per Salvadorą teka daugiau kaip 280 upių ir upelių, beveik visi – į Ramųjį vandenyną. Iš visų Centrinės Amerikos valstybių į pietus nuo Meksikos Salvadore mažiausia miškų. Anksčiau šalis buvo miškinga, bet daug metų plečiant žemėaugą, miškai buvo iškirsti ir dabar sudaro vos 6 % ploto.

Ekonomika

Prekyba vaisiais Salvadore

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro ekonomika

Ekonomika remiasi plantacine žemės ūkio produkcija. Didžioji dirbamos žemės dalis yra latifundininkų rankose. 2006 m. 60,7 % BVP dalies sudarė paslaugų sektorius, 29,6 % - pramonė, 7,6 % - žemės ūkis. Didžioji pramonės įmonių dalis sutelkta sostinėje ir apylinkėse. Metalurgijos, naftos perdirbimo, chemijos, cemento, maisto, lengvoji pramonė. Auginama kava, cukranendrės. Svarbi ūkio šaka - turizmas.Svarbiausia Salvadoro prekybos partnerė JAV. 40 % importo ir 20 % eksporto.

2001 m. šalies nacionalinę valiutą - Salvadoro koloną - pakeitė JAV doleris.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro gyventojai

75 % Salvadoro gyventojų sudaro metisai, 9 % – baltieji (daugiausia ispanų kilmės, yra šiek tiek italų, vokiečių, prancūzų), 1 % – indėnai (pipilai, lenka). Salvadoras vienintelė Centrinės Amerikos šalis, kurioje negausus afrikiečių kilmės gyventojų skaičius. Šalyje yra įsikūrusi palestiniečių krikščionių diaspora, kurios nariai aktyviai dalyvauja šalies politikoje (Antonio Saca, Schafik Handal).

Dauguma salvadoriečių gyvena šalies centrinėje dalyje, plynaukštėje. Čia įsikūrusi Salvadoro sostinė ir dauguma didžiųjų miestų. Pakrantė gyvenama rečiau, o užvis rečiausiai - kalnai Hondūro pasienyje. 68 % gyventojų miestiečiai - į miestus susikėlę daugiausia XX a. septintajame dešimtmetyje.

Valstybinė ir pagrindinė šalies kalba - ispanų. Dėl ryšių su JAV nemaža gyventojų dalis kalba angliškai.

Pagal religiją 83 % salvadoriečių – katalikai, taip pat apie 1 mln. protestantų (anglikonai, presbiterionai, metodistai, mormonai).

2004 m. duomenimis ~3,2 mln. salvadoriečių gyvena išeivijoje, daugiausia JAV, taip pat Gvatemaloje, Nikaragvoje, Hondūre, Kanadoje, Kaimanų salose, Meksikoje. Didelė žmonių dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pabėgėliai, vėliau - kaip nelegalūs ekonominiai migrantai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1992 m. ir 2012 m.
1992 m. 2000 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2012 m.
5 118 599 5 963 800 6 874 926 6 990 657 7 104 999 7 218 048 7 683 223

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro kultūra

Salvadoro kultūrą suformavo ispaniška kultūra, indėniškos tradicijos, didelį autoritetą turinti katalikų bažnyčia. Svarbūs amatai išlieka tekstilė, keramika, dailė. Iš Savadoro kilę rašytojai Roque Dalton, Pedro Geoffroy Rivas, Francisco Gavidia, Manlio Argueta. Salvadore gimė garsus prancūzų dailininkas Noe Canjura, Antoine de Saint-Exupéry žmona Consuelo.

Salvadore populiari latina pop, salsa muzika, tačiau daug klausoma ir angliškos, ypač JAV, muzikos. Populiariausia sporto šaka - futbolas.


Virtuvė

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro kultūra

Žinomiausias Salvadoro patiekalas yra pupusa. Jis pagamintas iš storos kukurūzinės tortilla prikimštos sūriu, chicharrón ir sutrintomis pupelėmis. Kai kuriuose restoranuose pupusa siūloma įdaryta krevetėmis ar špinatais. Pavadinimas pupusa yra kilęs iš žodžio pupushahua.

Pats žinomiausias pusryčių patiekalas Salvadore - tai keptas plantanas (bananų rūšis) su pupelėmis, kremu (?) ir sūriu. Šis patiekalas mėgstamas Salvadoro restoranuose.

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: