Samylų piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Samylų piliakalnis
Kiti pavadinimai

Samylų piliakalnio su gyvenviete piliakalnis

Samylų piliakalnis. Ženklas.JPG
Piliakalnį žymintis ženklas
Lokalizacija

Samylų piliakalnis
54°51′14″N 24°06′45″E / 54.8539°N 24.1125°E / 54.8539; 24.1125 (Samylų piliakalnis)Koordinatės: 54°51′14″N 24°06′45″E / 54.8539°N 24.1125°E / 54.8539; 24.1125 (Samylų piliakalnis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija: Samylų seniūnija
Gyvenvietė: Samylai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 20 m
Naudojimo laikotarpis I tūkstm.
Žvalgymo metai 1953 m., 1972 m.
Tyrimo metai 1925 m.
Registrinės savybės
Statusas Valstybės saugomas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5072
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A337K1
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR373
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Samylų piliakalnis su gyvenviete yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Samylų. Pasiekiamas iš kelio VaišvydavaViršužiglis pasukus į Samylus, Samylų šiaurinėje dalyje, už sandėlių, už upelio pavažiavus į dešinę pietryčių kryptimi 800 m žvyruotu keliu iki jo galo, yra 30 m į dešinę vakaruose, miške.

Turinys

Piliakalnis

Laiptai, vedantys į kalvos viršūnę

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marios) slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės–pietų kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Jos pietinėje pusėje supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Po kasinėjimų piliakalnyje liko iš aikštelės centro į vakarų pusę išeinanti 2 m pločio, 1 m gylio duobė. Šiauriniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs praretintais medžiais.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m².

Šiaurinėje ir rytinėje papėdėse 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos.

Tyrimai

1925 m. vasario 18 d. aikštelę kasinėjęs J. Stankevičius aptiko apie 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį, viršuje užplūktą moliu. 1953 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Aukštųjų Šančių piliakalnis 10 km Karmėlavos piliakalnis 14 km Tartoko piliakalnis 28 km Blank-50px.png
Pakalniškių piliakalnis 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rumšiškių piliakalnis 5 km
Vainatrakio piliakalnis 9 km Dubravų piliakalnis 3 km Dovainonių piliakalnis 7,5 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 149 (Nr. 654);
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.214-223.
  • J. Stankevičius. Piliakalniai // Lietuva. 1925 vasario 14.
  • A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa,1956. T.I. P.248.
  • Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V., 1958. P.52.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V., 1997. P.52-53.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: